Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (-o) (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos (-o) (duomenys neskelbtini) pareiškimą suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) centrui dėl neveiksnumo peržiūrėjimo, institucija, teikianti išvadą byloje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Institucija, teikianti išvadą byloje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius išvadoje nurodė, kad pakartotinai vertinant pareiškėjos (-o) gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus pokyčių nepastebėta. Nesant pagrįstų objektyvių įrodymų, kad pareiškėjos (-o) būklė pasikeitė, (duomenys neskelbtini) centras turėtų likti pareiškėjos (-o) globėju ir rūpintoju (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytose srityse.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

18. Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuris paliktas nepakeistas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, pripažino pareiškėją (-ą) (duomenys neskelbtini) (toliau – pareiškėja (-as) arba apeliantė (-as)) ribotai veiksnia (-iu) šiose srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 2) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.). Kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (duomenys neskelbtini) veiksnumo neribojo; nustatė (duomenys neskelbtini) srityse, kuriose ji (jis) pripažinta (-as) ribotai veiksnia (-iu), rūpybą ir rūpintoja (-u) paskyrė (duomenys neskelbtini) (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuris paliktas nepakeistas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, netenkino (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl neveiksnumo peržiūrėjimo ir paliko galioti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimą. Minėtu (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) taip pat pripažinta (-as) ribotai veiksnia (-iu) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas) bei pripažinta (-as) neveiksnia (-iu) asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių įvertinimas), asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) atleista (-as) nuo (duomenys neskelbtini) rūpintojos (-o) pareigų ir nustatyta (duomenys neskelbtini) globa, jos (jo) globėju asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių įvertinimas), asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, paskirtas (duomenys neskelbtini) centras; (duomenys neskelbtini) nustatyta rūpyba ir jos (jo) rūpintoju turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas), paskirtas (duomenys neskelbtini) centras ((duomenys neskelbtini) apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl neveiksnumo peržiūrėjimo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pareiškėjos (-o) (duomenys neskelbtini) pareiškimą atmetė ir paliko galioti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje. Atitinkamai CK 2.11 straipsnio 3 dalis numato, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas tam tikroje srityje, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą toje srityje.

20. CPK 469 straipsnyje numatyta, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

21. Šios bylos kontekste aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje nuosekliai pabrėžiama, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimas byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).

22. Esminiai apeliantės (-o) argumentai yra tie, kad teismo sprendimu apribotas veiksnumas varžo jos (jo) teises ir teisėtus interesus, kadangi ji (jis) yra veiksni (-us) visose srityse, ekonomiška (-as) turtinių santykių srityje, pati (pats) sugeba pasirūpinti savimi, gyvena viena (-as), yra protinga (-as), rūpestinga (-as), psichiškai sveika (-as), o dėl paskirto globėjo darbuotojų veiksmų susiduria su sunkumais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės (-o) skundo argumentai, ginčijant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra iš esmės susiję su netinkamu įrodymų vertinimu apie apeliantės (-o) sveikatos būklę, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog vien tai, kad teismo išvados neatitiko apeliantės (-o) lūkesčių, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų CPK 178 – 185 straipsniuose, teismo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jas pripažinti nepagrįstomis.

24. Nustatyta, kad byloje buvo tirta ir visų įrodymų visumoje įvertinta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. išvada dėl (duomenys neskelbtini) neveiksnumo peržiūrėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pakartotinai vertinant asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus pokyčių nepastebėta. Nurodyta, jog asmeniui nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) liga, (duomenys neskelbtini) ligos. Asmuo savo ligos nepripažįsta, teigia turintis sveikatos problemų, susijusių tik su stuburu ir kaklu. Asmuo pas (duomenys neskelbtini) nesilanko, vaistų (duomenys neskelbtini) ligai gydyti nevartoja. Atliekant gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimą ir užduodant asmeniui klausimus, į juos atsako vienu sakiniu ir tuomet nesustabdoma (-as) pradeda pasakoti apie savo buvusią sutuoktinę (buvusį sutuoktinį), dukras, motiną, ką veikė praeityje, nors apie tai nebuvo teiraujamasi ir nepaisant to, kad socialinis darbuotojas pasakė, jog pokalbis nėra apie asmens buvusią sutuoktinę (buvusį sutuoktinį), dukras, motiną ir kt. Iš esmės analogiškos išvados yra pateiktos ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. (duomenys neskelbtini) centro socialinės darbuotojos raštu „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“.

25. Byloje 2022 m. spalio 20 d. teismo nutartimi buvo paskirta ambulatorinė pirminė teismo psichiatrijos ekspertizė (duomenys neskelbtini) psichinei būklei nustatyti ir taip pat įvertintas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad, remiantis pateikta medicinine dokumentacija, žinoma, jog tiriamoji (-asis) pirmą kartą gydyta (-as) psichiatrijos stacionare (duomenys neskelbtini), diagnozė – (duomenys neskelbtini). Dėl neadekvataus elgesio buvo sulaikyta (-as) bažnyčioje, atvežta (-as) gydymui. Vėliau pas psichiatrus nesilankė, gydymo nenaudojo. Kreipiasi pas psichiatrus „dėl diagnozės nuėmimo“, sutinka gydytis tik pas neurochirurgą. Paskutinis įrašas – 2019 m. sausio 10 d. Tiriamajai (-am) pravestos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės 2018 m., 2020 m. (duomenys neskelbtini) 2018 m. buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriuje, diagnozuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2020 m. buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriuje, diagnozuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Tiriamoji (-asis) siekia panaikinti diagnozę, save laiko psichiškai sveika (-u) ir veiksnia (-iu), apsunkinto kontakto, kalba monologu, korekcijai nepasiduoda, neigia diagnozuota psichikos sutrikimą, akcentuoja somatinio pobūdžio problemas, kuria neadekvačius ateities planus, neigia adaptacijos problemas, atsisako atlikti psichologinio vertinimo užduotis. Detalesniam ištyrimui, diagnozės tikslinimui, rekomenduojama tiriamąją (-į) (duomenys neskelbtini) nukreipti stacionariam ištyrimui į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinį skyrių.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties 24–25 pastraipose nurodyti dokumentai, kuriuose užfiksuotos tos srities specialistų, turinčių specialių žinių, atitinkamos išvados dėl apeliantės (-o) gebėjimo priimti savarankiškus sprendimus, taip pat medicininiai duomenys apie jos (jo) sveikatos būklę, patikimai paneigia skundo argumentus dėl jos (jo) savarankiškumo ir galimybės suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose ji (jis) yra pripažinta (-as) ribotai veiksnia (-iu), neveiksnia (-iu). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė išimtinai tik ekspertizės išvada, o vertino į bylą pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, įskaitant jau minėtas išvadas (nutarties 24 pastraipa) ir byloje dalyvaujančių asmenų, jų tarpe – pačios (paties) apeliantės (-o) ((duomenys neskelbtini) teismo posėdyje), paaiškinimus.

27. Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl šalies faktinio veiksnumo, teismas, visų pirma, turi vadovautis asmens civilinio veiksnumo prezumpcija, kuri reiškia, kad teisiškai asmuo laikomas veiksniu tol, kol neįrodyta priešingai. Asmens veiksnumo prezumpciją privaloma taikyti kiekvienam veiksmui ar sprendimui, kurį asmuo atlieka ar priima. Kadangi asmens veiksnumas atskirais laikotarpiais ir skirtingose situacijose gali kisti, todėl jį privaloma vertinti kiekvienu atveju individualiai, nepaisant to, ar yra abejonių dėl asmens veiksnumo, gerbiant asmens privatumą ir orumą. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d., 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, įtvirtina sutrikusios psichikos asmenų veiksnumo maksimalaus išsaugojimo principą, pagal kurį, atsižvelgiant į tai, kad gali egzistuoti įvairaus laipsnio nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti ir kad jis gali kisti, visiškas sutrikusios psichikos asmenų teisinio veiksnumo atėmimas neturėtų būti neišvengiamas tokių asmenų teisinės apsaugos priemonių įgyvendinimo rezultatas. Šiomis nuostatomis priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir jų nepažeidė.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, pateiktais išaiškinimais, kad tuo atveju, kai byloje sprendžiamas klausimas dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse ir teismas nenustato, kad asmuo dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, t. y. nenustato teisinio (juridinio) neveiksnumo kriterijaus, asmens stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė negali būti skiriama; toks stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės kaip išimtinio pobūdžio priemonės (lot. ultima ratio) skyrimas yra grindžiamas tuo, kad tokia ekspertizė susijusi su intervencija į asmens privatų gyvenimą, be kita ko, apimantį tokią jautrią sritį kaip asmens psichinė sveikata, taip pat su ypatingu asmens laisvių suvaržymu, ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja (-as) ne vieną kartą kategoriškai atsisakė vykti į (duomenys neskelbtini) ekspertinį skyrių ir nesutiko su stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimu, teismo posėdyje žodine nutartimi atmetė suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) centro atstovės prašymą dėl stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo ir bylą išnagrinėjo vertindamas tik jam turimus ir sprendime aptartus duomenis.

29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bei įvertinusi skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei byloje dalyvaujančių asmenų pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bylos aplinkybes bei tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Byloje dalyvaujantys asmenys prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nesvarstytinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.