Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Marinai Saveljevai, atsakovo atstovui advokatui Jurijui Malininui, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamos vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo ir kt., tretieji asmenys UAB ,,Ūkio banko lizingas“, UAB ,,Moki lizingas“, UAB ,,Šiaulių banko lizingas“, UAB ,,General Financing“, UAB ,,4finance“, UAB ,,Bitė Lietuva“, R. S., ,,Mažeikių kredito unija“, LKU ,,Sedos kredito unija“, institucija teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes. Pažymi, kad išlaikymas vaikams turi būti padidintas iki 145,00 Eur, nes padidėjo vaikų poreikiai, be to, ieškovės pajamos yra minimalios. Paaiškina, kad ieškovei buvo suteiktos paskolos esant santuokoje su atsakovu, todėl šalys turi būti atsakingos kreditoriams solidariai. Nurodo, kad santuoka iširo, nebeįmanoma jos išsaugoti bei patvirtina, kad dėl kitų reikalavimų ginčo nėra Be to, atsakovas tinkamai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, todėl pinigai, gauti iš ieškovei suteiktų paskolų buvo skiriami vaikų išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kas šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. B. ir (duomenys neskelbtini) dukra S. B.. Ieškovė iš pirmos santuokos turi dukrą E. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra pilnametė. Dukros E. R. tėvas R. R. mirė (duomenys neskelbtini). 2005-12-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas vaikams M. B. ir S. B. po 43,44 Eur (150,00 Lt) nuo 2005-11-10 iki vaikų pilnametystės.

Dėl santuokos nutraukimo

CK 3.60 str. ir 3.61 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006, 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, tačiau ieškovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo. Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.).

CK 3.61 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl teismas įvertinęs ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus, nurodytus motyvus, daro išvadą, kad šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, taip pažeidė CK 3.27 str. nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, ieškovė neįrodė, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, todėl pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys faktiškai kartu kaip šeima negyvena nuo 2005 m., taikytis nepageidauja. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 177 str., 178 str., 185 str., 186 str., 197 str., CK3.27 str. 1 d., 3.61 str.).

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė –(duomenys neskelbtini) , atsakovui paliktina jo santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo

Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad tokiam ieškinio reikalavimui neprieštarauja. Byloje nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove. Duomenų apie netinkamą ieškovės rūpinimąsi vaikais nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, vaikai gyvena su ieškove, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nusiskundimų dėl ieškovės elgesio neturi, teismas vertina, kad nepilnamečių vaikų M. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės gyvenamosios vietos su motina N. B. nustatymas nepažeis nepilnamečių vaikų M. B., ir S. B. interesų, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 str. 1 d. numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo ar dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaikų teisėms ir interesams, analizuoja vaikų poreikius, kuriuos lemia jų gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškiniu ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą iš atsakovo iki 150,00 Eur. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005-12-22 spendimu nustatyto dydžio išlaikymą vaikams atsakovas teikia, tačiau nurodytos sumos nepakanka vaikų poreikiams tenkinti. Išlaikymas buvo priteistas seniai, o šiuo metu vaikų poreikiai yra padidėję. Didėja lėšos mokymosi reikmėms, rūbams ir maistui. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.198 straipsnio l dalis nustato, jog priteisiant išlaikymą, nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Nustatytas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsižvelgiant į tai, jog vaikai nuolatos auga, didėja ir jų poreikiai, todėl su laiku būtina užtikrinti, jog būtų patenkinti ne tik vaikų būtiniausi poreikiai, tačiau ir poreikiai, susiję su vaikų išsilavinimu, kultūriniu bei kitokiu ugdymu.

Šioje byloje, analizuojant šalių vaiko poreikius, teismas konstatuoja, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė šiuo metu yra bedarbė, VĮ Registrų centro duomenimis ieškovė jokio registruotino nekilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra duomenis, ieškovė transporto priemonių neturi. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis šiuo metu siekia apie 130,00 Eur – 170,00 Eur. Jo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini).

Įvertinus byloje turimus duomenis ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog vaikams augant jų poreikiai didėja, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas priimtas 2005-12-22, tuo metu vaikai buvo mažamečiai, šiuo metu vaikai lanko mokyklą, išlaidos vaikų išlaikymui padidėjo, todėl konstatuotina, jog yra pagrindas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005-12-22 sprendimu priteistą išlaikymo dydį pakeisti (CPK 178 str., 185 str.). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, objektyviai šiame amžiuje įvertinus jų poreikius, įvertinus tai, jog vaikams nėra nustatyta esminių sveikatos sutrikimų, sužalojimų, dėl ko būtų būtina skirti vaikams ypatingą medicininę priežiūrą, slaugymą, šalių turtinę padėtį, į tai, jog vaikų poreikiai jiems augant didėja, atsakovas atsiliepimu į ieškinį sutiko mokėti po 80,00 Eur į mėnesį, teismas daro išvadą, jog šiuo metu teikiamas 43,44 Eur (150 Lt) išlaikymo dydis nėra proporcingas ieškovės turtinei padėčiai, neatitinka vaikų interesų, todėl pripažįstama, jog yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį. Teismo nuomone, 100 Eur išlaikymas yra proporcingas tiek vaikų poreikiams, tiek atsakovo ir ieškovės turtinei padėčiai (CK 3.190 str., 3.192 str. 2 d., 3.201 str., 3.208 str.). Išaiškintina, kad šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalinimo

Bylos medžiaga nustatyta, kad sutuoktiniai bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise (Apskrities valdytojo sprendimu, Apskrities valdytojo įsakymu) įgijo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) . Šis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl į dalintiną turtą neįtraukiamas. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, šalys transporto priemonių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo. Iš byloje esančių duomenų, kurios patvirtino abi šalys nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo šiuo neregistruotus kilnojamuosius daiktus: miegamojo baldų komplektą, ,,Viasat“ lėkštę, virtuvės komplektą, skalbimo mašiną ,,Beko“, mažą televizorių, sofą – lovą, dujinę elektrinę viryklę, mikrobangų krosnelę, kompiuterį, kompiuterio stalą, rudą staliuką, šviestuvus, virtuvės baldų komplektą, miegamojo kampą, svetainės stalą, elektrinį vandens šildytuvą, dušo kabiną, dujinę viryklę ,,Ardo“, šaldytuvą ,,Beko“, televizorių ,,Vido“, koridoriaus baldų komplektą. Ieškovė prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti: miegamojo baldų komplektą, ,,Viasat“ lėkštę, virtuvės komplektą, skalbimo mašiną ,,Beko“, mažą televizorių, sofą – lovą, dujinę elektrinę viryklę, mikrobangų krosnelę, kompiuterį, kompiuterio stalą; tuo tarpu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: rudą staliuką, šviestuvus, virtuvės baldų komplektą , miegamojo kampą, sekciją, svetainės stalą, elektrinį vandens šildytuvą, dušo kabiną, dujinę viryklę ,Ardo“, šaldytuvą ,,Beko“, televizorių ,,Vido“, koridoriaus baldų komplektą. Atsakovas su tokia kilnojamojo turto padalinimo tvarka sutinka, byloje ginčo dėl turto padalijimo nėra, todėl ieškovės reikalavimas dėl turto tarp šalių padalijimo tenkintinas.

Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimo metu šalys turi kreditorius: UAB ,,Ūkio banko lizingas“, UAB ,,Moki lizingas“, UAB ,,Šiaulių banko lizingas“, UAB ,,General Financing“, UAB ,,4finance“, UAB ,,Bitė Lietuva“, R. S., ,,Mažeikių kredito unija“, LKU ,,Sedos kredito unija“. Ieškovė prašo prievoles kreditoriams pripažinti solidariomis. Atsakovas sutinka, kad prievolė kreditoriui KLU ,,Sedos unija“ po santuokos nutraukimo būtų solidari, kitas prievoles kitiems kreditoriams prašo pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis, kadangi ieškovė kreditus panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, jis apie suteiktas paskolas nieko nežinojo, sutikimo nedavė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendra, pastaruoju atveju – solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovės skoliniai įsipareigojimai UAB ,,Ūkio banko lizingas“, UAB ,,Moki lizingas“, UAB ,,Šiaulių banko lizingas“, UAB ,,General Financing“, UAB ,,4finance“, UAB ,,Bitė Lietuva“, R. S., ,,Mažeikių kredito unija“ yra asmeninio pobūdžio, todėl šios prievolės laikytinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo prievolė kreditoriui LKU ,,Sedos kredito unija“ įgyta bendru šalių sutarimu, todėl ši prievolė laikytina solidaria šalių prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) bei bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

Byloje yra įrodymai apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1226,81 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos; 2014-09-17 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1374-14 ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis - 195,00 Eur (41,00 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką ir nustatyti vaikų gyvenąmąj vietą; 36,00 Eur už ieskovei prašomą priteisti kilnojamąjį turtą (1184,55 Eur x 3 proc.); 41,00 Eur už kreditorinių įsipareigojimų vykdymo tvarkos nutatymą; 77,00 Eur už išlaikymo vaikams padidinimą).

Visumoje vertinant patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškinio reikalavimų patenkinta apie 70 procentų. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 858,76 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 136,50 Eur žyminio mokesčio, viso – 995,26 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes - ,,(duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“.

Nepilnamečių vaikų M. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove N. B..

Padidinti 2005-12-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiams vaikams M. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 100,00 Eur mokamų periodinių kiekvienam vaikui išmokomų kas mėnesį, iki vaikų pilnametystės.

ieškovei N. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti: miegamojo baldų komplektą, ,,Viasat“ lėkštę, virtuvės komplektą, skalbimo mašiną ,,Beko“, mažą televizorių, sofą – lovą, dujinę elektrinę viryklę, mikrobangų krosnelę, kompiuterį, kompiuterio stalą.

atsakovui S. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti: rudą staliuką, šviestuvus, virtuvės baldų komplektą, miegamojo kampą, sekciją, svetainės stalą, elektrinį vandens šildytuvą, dušo kabiną, dujinę viryklę ,Ardo“, šaldytuvą ,,Beko“, televizorių ,,Vido“, koridoriaus baldų komplektą.

Nustatyti, kad ieškovė N. B. prievoles kreditoriams UAB ,,Ūkio banko lizingas“, UAB ,,Moki lizingas“, UAB ,,Šiaulių banko lizingas“, UAB ,,General Financing“, UAB ,,4finance“, UAB ,,Bitė Lietuva“, R. S., ,,Mažeikių kredito unija“ vykdys asmeniškai.

Nustatyti, kad ieškovė N. B. ir atsakovas S. B. prievolę kreditoriui LKU ,,Sedos kredito unija“ vykdys solidariai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. B. 995,26 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.