Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2357-311/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-07-28
Bylos Nr.
e1-2357-311/2021
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00005-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
J. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2357-311/2021Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00005-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.18.10; 1.2.29.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Dorelaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, išsilavinimas – aukštesnysis, dirbantis (duomenys neskelbtini), dirbantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, o būtent 2019-01-04 įsteigęs MB (duomenys neskelbtini), kurios vykdoma veikla – prekyba naudotais automobiliais, būdamas jos direktoriumi, siekdamas dokumentais pagrįsti MB (duomenys neskelbtini) išlaidas už įsigytus automobilius, 2020-04-29–2020-11-30 laikotarpiu (duomenys neskelbtini) teritorijoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų 8 atvejais įsigijo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčių blankus, kurių eilutėje „Pardavėjas“ jau būdavo įrašyti pardavėjo – jokios veiklos nevykdančios bendrovės rekvizitai (įmonės kodas, pavadinimas), taip pat eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ jau būdavo įrašyti užsienio piliečio vardas, pavardė, parašas ir bendrovės antspaudas, po ko šių sutarčių eilutėje „Pirkėjas“ įrašydavo MB (duomenys neskelbtini) rekvizitus (įmonės kodą, pavadinimą), sutarčių grafoje „Pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančią priemonę“ įrašydavo perkamo automobilio duomenis (gamybinę markę, identifikavimo numerį), taip pat transporto priemonės kainą (skaitmenimis ir žodžiais) ir šias sutartis patvirtindavo eilutėje „Transporto priemonę pirko“ įrašydamas „Direktorius J. G.“, taip pat parašu ir MB (duomenys neskelbtini) antspaudu, t. y. į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis įrašydavo tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent į:

?1. 2020-04-29 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) pardavė, o MB (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį BMW M3 (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) už 28 200 Eur. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašiusiais asmenimis nurodyti: pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini) vardu – S. M., pirkėjo MB (duomenys neskelbtini) vardu – direktorius J. G.;

?2. 2020-06-15 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini) pardavė, o MB (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį BMW X5 (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) už 15 000 Eur. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašiusiais asmenimis nurodyti: pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini) vardu – direktorius V. H., pirkėjo MB „(duomenys neskelbtini) vardu – direktorius J. G.;

?3. 2020-06-19 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) pardavė, o MB (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) už 25 000 Eur. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašiusiais asmenimis nurodyti: pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini) vardu – A. I., pirkėjo MB (duomenys neskelbtini) vardu – direktorius J. G.;

?4. 2020-07-31 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini) pardavė, o MB (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį BMW X5 (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) už 17 080 Eur. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašiusiais asmenimis nurodyti: pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini) vardu – direktorius O. K., pirkėjo MB (duomenys neskelbtini) vardu – direktorius J. G.;

?5. 2020-09-02 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) pardavė, o MB (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį BMW M5 (VIN kodas (duomenys neskelbtini) ) už 50 000 Eur. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašiusiais asmenimis nurodyti: pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini) vardu – D. G., pirkėjo MB (duomenys neskelbtini) vardu – direktorius J. G.;

?6. 2020-09-02 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) pardavė, o MB (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį Porsche Macan (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) už 28 200 Eur. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį pasirašiusiais asmenimis nurodyti: pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini) vardu – direktorius M. C., pirkėjo MB (duomenys neskelbtini) vardu – direktorius J. G.;

?7. 2020-09-15 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) pardavė, o MB (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį BMW X5 (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) už 45 000 Eur. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašiusiais asmenimis nurodyti: pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini) vardu – A. I., pirkėjo MB (duomenys neskelbtini) vardu – direktorius J. G.;

?8. 2020-11-30 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) pardavė, o MB (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį BMW X5 (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) už 43 000 Eur. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašiusiais asmenimis nurodyti: pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini) vardu – V. M., pirkėjo MB (duomenys neskelbtini) vardu – direktorius J. G.;

bei žinodamas, kad šiose transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyse įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie automobilių pardavėją, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, t. y. pateikė MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai N. R., kuri, nieko nežinodama apie jai pateiktų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių suklastojimo faktą, šių suklastotų tikrų dokumentų pagrindu MB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje fiksavo ūkines operacijas – grynųjų pinigų išmokėjimą pagal 2020?04?15 – 2020-11-30 laikotarpio MB (duomenys neskelbtini) 12 vienetų kasos išlaidų orderių, iš viso 145 280 Eur, jokios veiklos nevykdančioms bendrovėms, nors realiai grynuosius pinigus J. G. sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, pardavusiems automobilius, t.y. tokiu būdu per 2020-04-29 – 2020-11-30 laikotarpį 8 atvejais suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis – panaudojo.

Be to, jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes 2019-01-04 įsteigęs MB (duomenys neskelbtini), kurios vykdoma veikla – prekyba naudotais automobiliais, būdamas jos direktoriumi, todėl pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, siekdamas dokumentais pagrįsti MB (duomenys neskelbtini) išlaidas už įsigytus automobilius, 2020-04-15 – 2020-11-30 laikotarpiu tyčia apgaulingai tvarkė MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent, 8 atvejais suklastojęs tikrus dokumentus – 2020-04-29 – 2020-11-30 laikotarpio transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose užfiksuotas MB (duomenys neskelbtini) automobilių įsigijimas iš jokios veiklos nevykdančių bendrovių, šių žinomai suklastotų tikrų dokumentų pagrindu 5 atvejais surašė tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus – sąskaitas faktūras:

1. 2020-06-15 UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0292, kuria įformintas automobilio BMW X5 ((duomenys neskelbtini) pardavimas mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) už 15 000 Eur;

?2. 2020-06-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 122, kuria įformintas automobilio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pardavimas mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) už 25 000 Eur;

?3. 2020-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 020, kuria įformintas automobilio BMW X5 ((duomenys neskelbtini)) pardavimas mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) už 17 080 Eur;

?4. 2020-09-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 013, kuria įformintas automobilio BMW M5 ((duomenys neskelbtini)) pardavimas mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) už 50 000 Eur;

?5. 2020-09-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00189, kuria įformintas automobilio Porsche Macan ((duomenys neskelbtini)) pardavimas mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) už 28 200 Eur;

?ir žinodamas, kad šiuose dokumentuose užfiksuota informacija neatitinka tikrovės, šiuos žinomai suklastotus dokumentus (8 vnt. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir 5 vnt. sąskaitas-faktūras), pateikė MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai N. R., kuri, nieko nežinodama apie jai pateiktų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių ir sąskaitų-faktūrų suklastojimo faktą, šiuos tikrovės neatitinkančius automobilių įsigijimo sandorius apskaitė MB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, taip pat šių suklastotų dokumentų ir MB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo pagrindu buhalterinėje apskaitoje fiksavo ūkines operacijas – iš viso 145 280 Eur sumos grynųjų pinigų išmokėjimą jokios veiklos nevykdančioms bendrovėms pagal 12 vnt. 2020?04?15–2020-11-30 laikotarpio MB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius:

?1. 2020-04-15 kasos išlaidų orderį Nr. KPI2020003, kuriuo įformintas 14 100,00 Eur išmokėjimas J. G., orderyje nurodytas pinigų mokėjimo pagrindas – „(duomenys neskelbtini) 14 100,00 EUR avansinis mokėjimas automobilis BMW (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini)“;

?2. 2020-04-29 kasos išlaidų orderį Nr. KPI2020004, kuriuo įformintas 14 100,00 Eur išmokėjimas J. G., orderyje nurodytas pinigų mokėjimo pagrindas – „Nr. 139 - 14 100,00 EUR (20.04.29) automobilis (duomenys neskelbtini)“;

?3. 2020-06-02 kasos išlaidų orderį Nr. KPI2020006, kuriuo įformintas 15 000,00 Eur išmokėjimas J. G., orderyje nurodytas pinigų mokėjimo pagrindas – „15000 EUR išduodamas avansas atskaitingam asmeniui atsiskaityti su tiekėjais (duomenys neskelbtini)“;

?4. 2020-06-19 kasos išlaidų orderį Nr. KPI2020008, kuriuo įformintas 5 000,00 Eur išmokėjimas J. G., orderyje nurodytas pinigų mokėjimo pagrindas – „išmokama atskait. asmeniui 5000,00 EUR (duomenys neskelbtini)“;

?5. 2020-07-15 kasos išlaidų orderį Nr. KPI2020009, kuriuo įformintas 3 080,00 Eur išmokėjimas J. G., orderyje nurodytas pinigų mokėjimo pagrindas – „3080,00 EUR avansinis mokėjimas automobilis (duomenys neskelbtini)“;

?6. 2020-07-31 kasos išlaidų orderį Nr. KPI2020010, kuriuo įformintas 14 000,00 Eur išmokėjimas J. G., orderyje nurodytas pinigų mokėjimo pagrindas – „Nr.?150 – 14000,00 EUR (20.07.31) automobilis (duomenys neskelbtini)“;

?7. 2020-04-30 kasos išlaidų orderį Nr. KPI2020005, kuriuo įformintas 15 000,00 Eur išmokėjimas J. G., orderyje nurodytas pinigų mokėjimo pagrindas – „Nr. 153 – 15 000 EUR išduodamas avansas už automobilį (duomenys neskelbtini)“;

?8. 2020-09-15 kasos išlaidų orderį Nr. KPI2020012, kuriuo įformintas 10 000,00 Eur išmokėjimas J. G., orderyje nurodytas pinigų mokėjimo pagrindas – „10000,00 Eur išduodamas avansas už automobilį (duomenys neskelbtini)“;

?9. 2020-10-02 kasos išlaidų orderį Nr. KPI2020013, kuriuo įformintas 10 000,00 Eur išmokėjimas J. G., orderyje nurodytas pinigų mokėjimo pagrindas – „10000,00 Eur išduodama atskaitingam asmeniui atsiskaityti su tiekėjais (duomenys neskelbtini)“;

?10. 2020-11-05 kasos išlaidų orderį Nr. KPI2020014, kuriuo įformintas 15 000,00 Eur išmokėjimas J. G., orderyje nurodytas pinigų mokėjimo pagrindas – „15000,00 Eur išduodamas avansas atsiskaityti su tiekėjais (duomenys neskelbtini)“;

?11. 2020-11-28 kasos išlaidų orderį Nr. KPI2020015, kuriuo įformintas 15 000,00 Eur išmokėjimas J. G., orderyje nurodytas pinigų mokėjimo pagrindas – „15000,00 Eur išmokamas avansas atskaitingam asmeniui už (duomenys neskelbtini)“;

?12. 2020-11-30 kasos išlaidų orderį Nr. KPI2020016, kuriuo įformintas 15 000,00 Eur išmokėjimas J. G., orderyje nurodytas pinigų mokėjimo pagrindas – „15000,00 Eurišduodamas avansas už automobilį (duomenys neskelbtini)“.

t. y. tokiu būdu MB (duomenys neskelbtini) direktorius J. G. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, taip pat 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, taip pat 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, dėl ko iš dalies negalima nustatyti 2020 metų MB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis J. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog tvirtina 2021-04-15 ir 2021-05-18 parodymus, duotus spec. liudytojo apklausos metu. Į tyrėjos klausimą „Kas surašė sąskaitas faktūras, kuriomis patvirtintas 2020 m. MB „(duomenys neskelbtini) automobilių įsigijimas iš (duomenys neskelbtini)?“ atsakė, kad jis pats. Į tyrėjos klausimą „Kas surašydavo MB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius?“ atsakė, kad buhalterė N. R. jo pateiktų dokumentų ir MB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo pagrindu. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamų veikų, sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (3 t., b. l. 49, 50). Specialiojo liudytojo apklausos metu J. G. parodė, jog MB (duomenys neskelbtini) įsteigė 2019 m. sausio mėn., yra direktorius ir vienintelis darbuotojas. Bendrijos vykdoma veikla prekyba automobiliais bei tarpininkavimas juos įsigyjant. Mažąją bendriją įsteigė dėl to, kad galėtų įteisinti savo veiklą bendradarbiaujant su (duomenys neskelbtini) automobilių prekyba užsiimančia įmone (duomenys neskelbtini), su kurios savininku atsitiktinai susipažino užsienyje, atostogų metu, maždaug prieš 4 metus. (duomenys neskelbtini) įmonę atstovauja R. G.. Kadangi Lietuvoje buvo ženkliai pigesni automobiliai nei (duomenys neskelbtini), sutarė bendradarbiauti, t. y. R. G. išsirinkdavo automobilį autoplius.lt arba autogidas.lt, o jis nupirkdavo, o R. į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervesdavo nurodytą pinigų sumą, nurodant „Prepayment“ (išankstinis apmokėjimas). Jis pinigus išgrynindavo, sumokėdavo už automobilį, užregistruodavo savo asmeniniu vardu (nes R. pageidaudavo, kad automobilis būtų ant fizinio asmens) ir po to perrašydavo automobilį ant MB „(duomenys neskelbtini)“, registracijos dokumentą paliekant savo vardu, o kai automobilis jau būdavo paruoštas išsiuntimui, išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įmonei. Su R. susitarimas buvo, kad nuo kiekvieno automobilio uždarbis bus apie 500 Eur. Laikui einant atsirado klientų ir Lietuvoje, kurie kreipėsi į jį dėl pagalbos įsigyjant automobilius. Kiek pamena, tai prasidėjo 2020 metais. Klientas nurodydavo automobilio markę ir modelį, kokio norėtų, tuomet jis surasdavo tokį automobilį, parodydavo automobilį klientui, jei sutardavo pirkti, jis nurodydavo galutinę baigto automobilio kainą, nes dažniausiai reikėjo smulkaus remonto. Jei pardavėjas dėl kažkokių priežasčių nesutinka išrašyti dokumentų, patvirtinančių realią automobilio kainą, jis žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) galima gauti dokumentus, t. y. tuščią transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, kurioje būdavo tik kažkokios „orinės“ bendrovės antspaudas ir direktoriaus parašas, nuvažiuodavo nusipirkti sutarties, už kurią sumokėdavo nuo 50 Eur iki 200 Eur. Asmenų kurie prekiauja tokiais dokumentais, nepažįsta, telefono numerio neturi, nes jie neduoda, reikia važiuoti į vietą, kartais dokumentus galima nusipirkti ir iš toje vietoje stovinčio (duomenys neskelbtini) autobusiuko. Gautus dokumentus (sutartį) užpildydavo pats, įrašydamas automobilio ir MB (duomenys neskelbtini) duomenis. Supranta, kad tai nėra legalu, tačiau jam kažkokiu būdu reikėjo MB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti realią automobilio įsigijimo kainą. Visi apklausos metu parodyti 2020 m. MB (duomenys neskelbtini) sandoriai, kuriuose nurodyta, kad automobilio pardavėjas yra (duomenys neskelbtini) įvyko būtent tokia tvarka. Nori pabrėžti, kad dokumentuose nurodytos įsigijimo kainos yra realios, tik nurodytas ne tas pardavėjas, nuo kiekvieno automobilio MB (duomenys neskelbtini) uždirba nuo 500 Eur iki 2 000 Eur. Į klausimą, iš kur UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys sužino kokiai „orinei“ bendrovei parduoti automobilį atsakė, kad automobilis, pargabentas iš JAV, būna UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybė tol, kol realus automobilio savininkas suranda jam pirkėją, pvz., tokį kaip MB (duomenys neskelbtini) ir tuomet, surašius pirkimo–pardavimo sutartį su „orine“ bendrove, asmuo, kuris realiai parduoda automobilį, perduoda UAB (duomenys neskelbtini) informaciją, ant kokios įmonės buvo išrašyta sąskaita. Šioje automobilio pirkimo–pardavimo grandinėje realaus automobilio užsakovo ir pardavėjo, iš kurio perka MB (duomenys neskelbtini), nesimato. To pageidauja daugelis automobilių prekeivių. Kodėl visų šių automobilių pirminis pirkėjas ir importuotojas yra UAB (duomenys neskelbtini), gali paaiškinti, kad ši bendrovė yra viena iš didžiausių automobilių importuotojų iš JAV, Kaune, dauguma automobilių prekeivių dirba su šia įmone. Jis šios bendrovės atstovų nepažįsta, pats aukcione automobilius yra pirkęs gal 3 kartus, kaip fizinis asmuo. MB (duomenys neskelbtini) buhalteriją tvarko MB (duomenys neskelbtini), buhalterė N. R. (3 t., b. l. 35– 37).

Automobilį BMW M3, VIN WBS3C9C58FP806189, įsigijo Lietuvoje pats, kiek pamena jį pamatė pas meistrą, kuris dirba su automobilių kėbulų remontu, meistro vardas A., pavardės nežino, jo angaras yra tarp (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu sužinojo kam priklausė šis automobilis ir nupirko. Tiksliai neprisimena iš ko nupirko šį automobilį, bet kiek prisimena tai buvo įmonė. Pinigus už automobilį, kiek pamena 28 000 Eur, grynaisiais padavė autovežio vairuotojui, atvežusiam automobilį į Kauną. Kadangi žinojo, kad automobilio pirkėjas mokės pavedimu ir jam reikės PVM sąskaitos faktūros su realia suma, o įmonė, kuri pardavinėjo šį automobilį, negalėjo rodyti realios pardavimo sumos, todėl šis automobilis buvo parduotas per (duomenys neskelbtini) už 28 800 Eur. Automobilį (duomenys neskelbtini) įsigijo Lietuvoje tinklalapyje autoplius.lt iš privataus asmens. Automobiliui reikėjo tik smulkaus remonto. Sumokėjo 15 000 Eur, grynaisiais pinigais. Suremontavęs šį automobilį patalpino į skelbimų portalą autoplius.lt ir pardavė fiziniam asmeniui M. N. už maždaug 16 500 Eur. Dėl lygiai tos pačios priežasties, kaip ir prieš tai, šio automobilio pirkimą formino per (duomenys neskelbtini), t. y. dėl to, nes automobilio pirkėjas M. N. norėjo „rodyti“ pilną kainą. Automobilį (duomenys neskelbtini) įsigijo Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Tokio automobilio ieškojo, kadangi turėjo Portugalijos piliečio, vardu A., užsakymą. Šis automobilis jau buvo užregistruotas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, turėjo valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). Jis pats transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties UAB (duomenys neskelbtini) vardu nepildė. Už automobilį sumokėjo 25 000 Eur. Pinigus grynaisiais padavė fiziniam asmeniui Justui, pavardės nežino. Automobilį Portugalijos piliečiui A. pardavė už maždaug 26 500 Eur. Automobilį BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini) , nusipirko draugas Olandijos pilietis D. S., tačiau jo klientas šio automobilio atsisakė, todėl jį paliko Lietuvoje ir pats išskrido į Olandiją. Po poros savaičių jis susisiekęs pasakė, kad rado kitą klientą (olandą) šiam automobiliui, jis mokės pavedimu, todėl paprašė suforminti automobilį MB „(duomenys neskelbtini) “ vardu. Draugo prašymu taip ir padarė, suformino pirkimą iš UAB „V“. Gavęs pinigus į MB „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitą 17 080 Eur, juos išgrynino ir atidavė olandui D., sau už paslaugą pasiliko 500 Eur, nes toks buvo jų susitarimas. Automobilį BMW M5, VIN (duomenys neskelbtini) , pirko pats JAV aukcione. Kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl aukciono kodų suteikimo. Gavęs kodus nupirko šį automobilį, kadangi jau turėjo klientą šiam automobiliui. Dalyvaujant aukcione šis klientas - Liuksemburgo pilietis V. G. - jau buvo pervedęs į MB „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitą 55 000 Eur. Automobilis plius aukciono mokesčiai, plius pargabenimas iš JAV jam kainavo apie 30 000 Eur. Prisimena, kad muito mokestis grįžus automobiliui kainavo 5 000 Eur. Automobilis buvo daužtas (matosi aukciono nuotraukose), į remontą teko investuoti apie 15 000 Eur. Realiai nuo šio automobilio uždirbo apie 5 000 Eur. Kadangi automobilio dokumentuose buvo rodoma maža kaina (dėl muito mokesčių), reikėjo parodyti realią jo vertę, todėl tuo pačiu principu, suformino, kad MB (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį iš UAB „(duomenys neskelbtini) “. Automobilio Porsche Macan, VIN (duomenys neskelbtini) , įsigijimo aplinkybių neprisimena, tačiau gali patvirtinti, kad jį pirko suremontuotą, t. y. važiuojantį. Kiek prisimena, šį automobilį pamatė pas meistrą A., žinojo, kad bus parduodamas, todėl pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui M. Š.. Mokėjo pavedimu, todėl lygiai tuo pačiu principu kaip ir prieš tai,suformino automobilio pirkimą per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tikrai neprisimena, kam konkrečiai sumokėjo už automobilį, bet prisimena, kad fiziniam asmeniui, kuris atvarė automobilį į Kauną, sumokėjo grynaisiais 28 000 Eur. Šį automobilį dar teko nemažai remontuoti, kadangi M. netiko jo būklė. Automobilį pardavė už 30 500 Eur. Realiai uždirbo apie 500 Eur. Automobilį BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini) , pastebėjo Kauno automobilių turguje. Automobilis buvo suremontuotas, tačiau, kiek pamena, trūko kai kurių plastmasių, priekinėje panelėje rodė klaidos. Automobilį pardavinėjo fizinis asmuo. Jam leidus, nufotografavo automobilį ir įdėjo skelbimą į skelbimų portalą autoplius.lt. Pagal skelbimą su juo susisiekė klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jam nurodė, kur nuvažiuoti bei apžiūrėti, nes susisiekęs su automobilio savininku sužinojo, kad jis stovi pas meistrus (duomenys neskelbtini) . Kadangi klientui patiko automobilis, todėl pervedė avansą 1 000 Eur. Sutarė, kad reikės automobilį dar paremontuoti. Po poros savaičių klientas atvyko į Kauną pasiimti automobilio ir Kaune VĮ „Regitra“ užregistravęs automobilį pervedė į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą 45 700 Eur plius 200 Eur davė grynais pinigais už detales. Iš šių pinigų automobilio savininkui sumokėjo 45 000 Eur, o jam liko 900 Eur. Automobilio pirkimą formino per UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl tos pačios priežasties, t. y. nes automobilio savininkas negalėjo rodyti visos sumos, o jo klientas norėjo atsiskaityti pavedimu, nes jam reikėjo automobilio lizingo. Automobilis BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini), buvo draugo J.. Apie parduodamą automobilį patalpino skelbimą autoplius.lt . Pamena, kad paskambino rusišku akcentu kalbantys asmenys bei domėjosi automobiliu, todėl juos nukreipė pas draugą J., kuris jiems ir aprodė automobilį, sutarė dėl pardavimo už 45 000 Eur. Automobilio pardavimą tuo pačiu principu formino per (duomenys neskelbtini) , nes pirkėjai norėjo atsiskaityti pavedimu. Už šią paslaugą aš iš J. gavo apie 1 000 Eur (3 t., b. l. 38– 40).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis.

Iš 2020-10-16 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje gautos FNTT prie LR VRM Pinigų plovimo prevencijos valdybos rašto dėl informacijos apie MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę veiklą perdavimo matyti, jog jame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019-01-21 iki 2020-03-16 iš MB „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgryninta apie 554 520 Eur. <...> MB „(duomenys neskelbtini)“ bankui paaiškino, kad gauna mokėjimus už įmonei parduodamus automobilius, tačiau MB (duomenys neskelbtini) pateiktų sąskaitų faktūrų datos ir sumos nesutampa su gaunamų mokėjimų datomis ir sumomis, todėl sunku identifikuoti, kurias operacijas konkrečiai grindžia pateiktais dokumentais. Pateiktų sąskaitų faktūrų bendra suma gerokai mažesnė nei gautų mokėjimų į sąskaitą suma (1 t., b. l. 1, 2).

2021-02-09 tarnybiniame pranešime dėl MB (duomenys neskelbtini) patikrinimo nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2020-04-01 iki 2020-11-30 J. G. grynais pinigais atsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini) 50 000 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) 28 200 Eur; UAB (duomenys neskelbtini)70 000 Eur; UAB (duomenys neskelbtini)17 080 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) 28 200 Eur; UAB (duomenys neskelbtini)43 500 Eur. Dokumentai, patvirtinantys sandorius bei pinigų sumokėjimą tarp MB (duomenys neskelbtini) ir minėtų juridinių asmenų patikrinimui nepateikti. Visi minėti juridiniai asmenys veiklos nevykdo, įdarbintų darbuotojų neturi, deklaracijų VMI neteikia (1 t., b. l. 12, 13).

2021-02-09 tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, nurodyta, kad įvertinus surinktus duomenis pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00005-21 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str. 1 d. (aplaidus apskaitos tvarkymas) (1 t., b. l. 15–19).

2021-02-15 tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo nurodyta, kad 2020 metais MB (duomenys neskelbtini)buhalterinėje apskaitoje galimai užfiksavo tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – iš viso 181 000 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą bendrovėms, kurios, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, nevykdo jokios veiklos, todėl ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00005-21 tiriama nusikalstama veiką, numatyta BK 223 str. 1 d. (aplaidus apskaitos tvarkymas), perkvalifikuota į BK 222 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką (apgaulingas apskaitos tvarkymas) (1 t., b. l. 25–28).

Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos mėnesio pradžioje internete skelbimų portale www.autoplius.lt rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad parduodamas automobilis BMW X5, už 19 000 Eur. Jį sudomino šis automobilis, paskambino skelbime nurodytu numeriu, atsiliepė vyras, susitarė susitikti tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) r., tikslaus adreso neprisimena, prie nuosavo gyvenamojo namo. Sutartu laiku trise (jis, jo draugė ir jos tėtis) nuvažiavo apžiūrėti automobilio į nurodytą vietą, apžiūroje dalyvavo jie ir dar du jauno amžiaus, apie 30 m., vyrai. Automobilis buvo pakankamai geros būklės, suremontuotas, su registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) kurie yra iki šiol, automobilio VIN (duomenys neskelbtini). Su automobilio savininku sutarė, kad mainys automobiliais – jis jam perleido savo automobilį (duomenys neskelbtini), kurį įvertino apie 10 000 Eur, o BMW X5 kainą sutarė 15 900 Eur. Dėl to jis grynaisiais pinigais sumokėjo skirtumą – 5 900 Eur. Sutartį pasirašė tos pačios dienos, t. y. 2020-07-03 vakare, sutartyje nurodytas pardavėjas M. N. (sutarties kopiją pateikė prie apklausos). Jam yra žinoma, kad automobilis buvo daužtas, pargabentas iš JAV, iš pokalbio su automobilį pardavusių vyru konteksto suprato, kad automobilį remontavo jis. Automobilį užregistravo MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (1 t., b. l. 41, 42).

Liudytojas V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadovas. Bendrovė yra (duomenys neskelbtini), vykdoma veikla tarptautinių krovinių pervežimas. 2020 m. pabaigoje kartu su bendrovės direktoriumi V. Č. nusprendė bendrovės vardu įsigyti automobilį. Internetiniame portale www.autoplius.lt rado skelbimą, kad parduodamas automobilis BMW X5, 2019 m. Skelbime nurodyta kaina buvo apie 45 000 Eur. Direktorius paskambino skelbime nurodytu telefonu, susitarė susitikti dėl automobilio apžiūros. Į apžiūrą vyko jis kartu su direktoriumi, susitiko degalinėje įvažiavus į (duomenys neskelbtini), tikslaus pavadinimo ar adreso nežino. Su automobiliu buvo atvykęs jauno amžiaus (apie (duomenys neskelbtini) m.) vyras, (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjo automobilį, jis jiems tiko, buvo tik keli defektai, t. y. po kapotu trūkusi viena plastmasė, taip pat reikėjo pakeisti priekinių žibintų blokelius, nes jie buvo amerikietiški. Sutarė, kad tas asmuo šiuos trūkumus pašalins ir jie pirks automobilį. Sutarė kainą 45 000 Eur. Maždaug po savaitės atvažiavo pasiimti automobilio, pamena, iš pokalbio konteksto suprato, kad važiavo susitikti prie asmens namų, tikslaus adreso nežino, bet pamena, kad pavažiavo (duomenys neskelbtini). Asmuo buvo pašalinęs automobilio trūkumus, jiems viskas tiko. Prie jo namų pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, tai vyko 2020-12-01. Asmuo patvirtino sutartį kaip J. G., MB (duomenys neskelbtini)atstovas, uždėjo antspaudą. Mokėjimo pavedimą jau buvo atlikę 2020-11-28. Automobilį užregistravo jis, UAB (duomenys neskelbtini) vardu, automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Jam yra žinoma, kad šis automobilis buvo daužtas, kad yra pargabentas iš JAV, iš pokalbio su jį pardavusiu asmeniu konteksto suprato, kad būtent jo, t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo iniciatyva automobilis buvo pargabentas ir suremontuotas, jam nėra žinoma apie ankstesnius šio automobilio savininkus. Dėl atsiskaitymo už automobilį nurodo, kad dėl mokėjimo pavedimu į banko sąskaitą jokių problemų nekilo, asmuo nurodė banko sąskaitą, į kurią ir pervedė pinigus, gavėjo pavadinimas MB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 45, 46).

Iš 2021-04-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. T. atpažino J. G. kaip asmenį, pardavusį jam automobilį (1 t., b. l. 49–51).

Liudytojas M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bendrovės vykdoma veikla autotransportas ir automobilių prekyba. 2020 m. pavasarį internetiniame portale www.autoplius.lt rado skelbimą, kad parduodamas BMW M3, paskambino skelbime nurodytu telefonu. Prisimena, kad atsiliepė jaunas vyras, susitarė susitikti. Nuvažiavo susitikti į (duomenys neskelbtini), susitiko su jauno amžiaus, maždaug (duomenys neskelbtini)m., (duomenys neskelbtini) vyru. Vyras prisistatė vardu J., pasakė, kad skelbime nurodytas automobilis rezervuotas, tačiau pasakė, kad ne už ilgo bus toks pats kitas automobilis. Jis susidomėjo, jam atsiuntė VIN kodą, pagal jį pasitikrino automobilio istoriją. Pasakė, kad jam šis automobilis tinkamas. Maždaug po poros savaičių jau galėjo apžiūrėti automobilį BMW M3, VIN (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo susitikti vėl į tą pačią vietą, apžiūrėjo automobilį, nusprendė pirkti. Automobilis buvo neblogos būklės, kiek žino, buvo remontuotas variklis, be auto įvykių, automobilis pargabentas iš Amerikos. Pasakė, kad jam reikės PVM sąskaitos faktūros, pardavėjas pasakė, kad nebus jokių problemų. 2020-04-30 jam buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 28 800 Eur sumai (su PVM), pardavėjas MB „(duomenys neskelbtini)“. Už šį automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė mokėjimo pavedimu į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Šį automobilį pardavė Vokietijos bendrovei. Po šio automobilio pirkimo-pardavimo sandorio jis J. pasakė, kad jei turės kitų automobilių, juos jam pasiūlytų. Maždaug 2020 m. vasarą sulaukė J. žinutės, kad bus parduodamas Porsche Macan, jis susidomėjo. Prisimena, kad J. atvažiavo į jo bendrovės veiklos vykdymo vietą, pakalbėjo, sutarė kainą 30 500 Eur. Iš pokalbio konteksto suprato, kad automobilis tuo metu buvo vis dar remontuojamas. Kadangi jau buvo suradęs šiam automobiliui pirkėją, Vokietijos bendrovę, išrašė jai išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, jis apmokėjo, tuomet jis pinigus sumokėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2020-09-02 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Jam yra žinoma, kad automobilis buvo daužtas, pargabentas iš JAV. Daugiau sandorių su J. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo (1 t., b. l. 53–54).

Iš 2021-04-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas M. Š. atpažino J. G. kaip asmenį, pardavusį jam automobilius (1 t., b. l. 55–57).

Liudytojas M. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasarą kažkokiam lietuviškam internetiniame portale, tiksliai neprisimena kokiame, rado skelbimą, kad parduodamas automobilis BMW X5. Paskambino skelbime nurodytu telefonu, atsiliepė vyras, susitarė dėl automobilio apžiūros. Sutartu laiku su draugu atvyko (duomenys neskelbtini) apžiūrėti automobilio, susitiko (duomenys neskelbtini), tiksliai kokioje neprisimena, (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus automobilis jau stovėjo degalinėje. Susitiko su vyru, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Atpažinti negalėtų, nes tikrai neprisimena. Automobilis buvo su defektais, t. y. sunkiai užsivedė, variklis skleidė kažkokius garsus, trūko plastmasių. Jam automobilis tiko, kainos neprisimena, tačiau gali patvirtinti, kad tiek, kiek numatyta transporto priemonės pirkimo– pardavimo sutartyje. Sutartį pasirašė tą pačią dieną, kas buvo nurodytas pardavėjas, neprisimena. Automobilį į (duomenys neskelbtini)parsigabeno tralo pagalba, minimaliai paremontavo ir nusprendė parduoti. Kiek prisimena, šį automobilį jis išmainė į kitą, į (duomenys neskelbtini) asmuo skirtumą jam sumokėjo grynaisiais. Neprisimena, kam pardavė automobilį, taip pat sumos, už kurią pardavė, taip pat neprisimena. J. G. ir MB „(duomenys neskelbtini) jam nėra girdėti, asmens tokiu vardu ir pavarde nepažįsta. Jam yra žinoma, kad šis automobilis buvo pargabentas iš JAV, ar buvo daužtas, jam nebuvo svarbu, todėl ir nesidomėjo, kas ir kaip šį automobilį remontavo (1 t., b. l. 59, 60).

Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, bendrovė įsikūrusi (duomenys neskelbtini), bendrovės vykdoma veikla – aliuminio langų gamyba. 2020 m. rugsėjo mėn. nusprendė įsigyti automobilį BMW X5. 2020 m. rado skelbimą internete www.autoplius.lt, kad parduodamas toks automobilis. Paskambino skelbime nurodytu telefonu bei susitarė, kad automobilį gali apžiūrėti (duomenys neskelbtini. Sutartu laiku su kolega G. M. nuvyko apžiūrėti automobilio. Atvykus į vietą, paskambino telefonu automobilio savininkui, šis pasakė, kad jo paties nebus, tačiau poliravimo paslaugas atliekančios įmonės darbuotojas atrakins automobilį ir leis apžiūrėti. Apžiūrėjus automobilį nusprendė jį pirkti, sutarė kainą – 45 700 Eur, taip pat sutarė, kad perves avansą 1000 Eur už automobilį. Asmuo jam atsiuntė savo asmeninės banko sąskaitos numerį, banko sąskaitos savininkas buvo nurodytas J. G., atliko mokėjimo pavedimą iš savo asmeninės sąskaitos. Kadangi automobilį reikėjo dar šiek tiek paremontuoti, t. y. trūko plastmasių ir kitų apdailos detalių, sutarė, kad kai jis baigs darbus, su juo susisieks. 2020 m. rugsėjo viduryje sulaukė žinių iš J., kad automobilis baigtas, atvyko į (duomenys neskelbtini), susitiko (duomenys neskelbtini), užregistravo automobilį UAB (duomenys neskelbtini) vardu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Tik užregistravus automobilį atliko mokėjimo pavedimą į J. nurodytą MB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, iš viso 45 700 Eur, o po poros dienų J. jam grąžino avansą, kurį buvo pervedęs. Jam yra žinoma, kad automobilis pargabentas iš JAV, kad buvo daužtas, iš pokalbio konteksto su J. suprato, kad tai jo iniciatyva šis automobilis buvo pargabentas ir suremontuotas. Dėl atsiskaitymo mokėjimo pavedimu jokių problemų nekilo, J. jam pasakė, kad turi mažąją bendriją, kurios vardu išrašys sąskaitą faktūrą, jam nėra žinoma apie ankstesnius automobilio savininkus (1 t., b. l. 62, 63).

Liudytojas E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. G. pažįsta apie 4 metus. Jis buvo įdėjęs skelbimą internete dėl automobilių dalių pardavimo, o jis kreipėsi dėl kažkokios detalės pirkimo, taip ir susipažino. Bendrauja iki šiol. Tačiau artimiau bendrauja apie metus, nes pradėjo bendrauti šeimomis. Tuo pačiu, gal apie pusę metų, jis jam padeda jo veikloje su automobiliais. Jis nėra įdarbintas MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau padeda savanoriškai, tuo pačiu pavyksta šiek tiek užsidirbti, pvz., suradęs automobilio detalę J. ją parduoda šiek tiek brangiau. Taip pat padeda suremontuoti automobilius, t. y. atlieka paprastus darbus (detalių prisukimą, atsukimą, kitus elementarūs darbus). Pardavęs automobilį J. taip pat šiek tiek duoda pinigų už pagalbą, daugiausiai yra gavęs 300 Eur. J. automobiliai remontuojami įvairiose vietose, priklausomai nuo to, kokius darbus reikia atlikti. Per laikotarpį, kol padeda J. su automobiliais, buvo remontuojami šie automobiliai: BMW G20, BMW X5, BMW M3 (žydros sp.), BMW X7, BMW M6, taip pat J. turėjo Porsche Panamera, bet jis jos neremontavo. Visi šie automobiliai, išskyrus BMW X7, šiai dienai yra parduoti. Visi šie automobiliai yra atgabenti iš JAV. Ar šių automobilių savininkas buvo J., ar MB „(duomenys neskelbtini)“, pasakyti negali, nes nežino, kaip jis tvarko dokumentus. Kiek žino, dalį daužtų automobilių J. susiranda tinklapyje autoplius.lt. Automobilių paieškoje, nupirkime jis nedalyvauja, tą atlieka J. J. yra užsiminęs, kad dalyvauja ir JAV aukcionuose. Kokiu būdu ir į ką jis kreipiasi dėl automobilių atgabenimo iš JAV, jis nežino. Kaune automobiliai remontuojami (duomenys neskelbtini), tvarkomos automobilių elektros sistemos, tikslaus adreso nežino, elektriko vardas E., automobiliai poliruojami (duomenys neskelbtini), poliruotojo vardas J. Automobiliai dažomi (duomenys neskelbtini) rajone, tikslaus adreso nežino, nėra ten buvęs. Suremontavę automobilius arba jis, arba J. įdeda skelbimą į autoplius.lt, tokiu būdu randa automobiliams pirkėjus, būna pirkėjų iš Lietuvos ir būna iš užsienio. Automobilius į užsienį gabena J. pažįstamas tralo vairuotojas. UAB (duomenys neskelbtini) žino kaip įmonę, tačiau kokia konkrečiai jos veikla, nežino. Šios įmonės atstovų nepažįsta. Jo nuomone, tarp JAV aukcione parduoto automobilio būklės ir J. nupirkto automobilio būklės skirtumo nėra, t. y. J. nuperka automobilį tokį, koks matomas JAV aukciono nuotraukose ir tada jį remontuoja (1 t., b. l. 65, 66).

Liudytoja N. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2019 metų pradžios. Bendrija teikia buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, jos pareigos – buhalterė. Tvarkyti MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nuo jos atėjimo į darbą pradžios jai paskyrė MB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė B. V.. 2019 metais bendradarbiavimas su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu J. G. vyko pakankamai sklandžiai, t. y. jis teikė prašomus dokumentus, stengėsi reaguoti į jos duodamas pastabas, pvz. dėl pinigų priėmimo kvitų ir sąskaitų faktūrų išrašymo ir pan. 2019 m. pabaigoje J. pradėjo nereaguoti į jos prašymus pateikti dokumentus, dėl ko jai buvo sudėtinga atlikti savo pareigas. 2019 metų MB „(duomenys neskelbtini) apskaitą jai pavyko sutvarkyti, tačiau 2020 metais, kiek suprato, dėl asmeninių aplinkybių, taip pat dėl COVID-19 pandemijos, J. teikdavo dokumentus ne laiku, o kai kurių išvis nepateikdavo, be to, kurį laiką buvo užblokuota bendrijos banko sąskaita, kas dar labiau apsunkino jai informacijos gavimą ir ji nežinojo, kokios ūkinės operacijos vyksta bendrijoje ir kokių dokumentų prašyti J. 2020 metų MB (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą vedė pagal tai, kokius dokumentus jai pateikė J., ar jie visi jai buvo pateikti, ji negali pasakyti. Kaip jau minėjo, 2021-06-03 teikdama dokumentus el. paštu, jai yra žinoma, kad vieno automobilio BMW, VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumento tikrai trūksta, nes jai buvo pateiktas šio automobilio pardavimo dokumentas, tačiau pirkimo – ne. Dėl 2020 m. atskaitingo asmens J. G. avanso apyskaitų parodo, kad avanso apyskaitose nesurašyti dokumentų, kurių pagrindu fiksuoti atskaitingo asmens atsiskaitymai, pavadinimai, numeriai ir datos, taip pat šie dokumentai nėra pridėti dėl tos priežasties, nes J. G. net ir po daugkartinių jos raginimų ir prašymų jai jų nepateikdavo. Atskaitingo asmens pajamas avanso apyskaitose fiksuodavo pagal banko išrašą (pagal pinigų išgryninimą), o išlaidas – pagal jai pateiktus transporto priemonių įsigijimo dokumentus, t. y. transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, sąskaitas faktūras. Retais atvejais prie pirkimo–sąskaitų faktūrų būdavo prisegti grynųjų pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai. MB „(duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras išrašinėdavo pats J. Dėl 2020 metais MB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių, t. y. automobilių pirkimų iš įvairių bendrovių, parodo, kad prieš įtraukiant į MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą šių sandorių pagrindu įvykusias ūkines operacijas ji internete visuomet pasitikrindavo, ar šios bendrovės yra PVM mokėtojai. Tikrindavo tam, kad žinotų, ar šis sandoris turi būti deklaruojamas iSAF. Kiek pamena, visi automobilių pardavėjai, iš kurių MB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. įsigijo automobilius, nebuvo PVM mokėtojai. Būtent dėl to jai nebuvo prievolės deklaruoti šių sandorių iSAF, dėl ko kai kuriuos sandorius į apskaitą įtraukdavo tik transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, t. y. negavusi pirkimo dokumento – sąskaitos faktūros ir, kaip jau minėjo, grynųjų pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento. Ji nesidomėjo apie bendrovių, iš kurių MB „(duomenys neskelbtini)“ pirko automobilius, vykdomą veiklą, jų vadovus ir kt. Dar kartą pažymi, kad bendradarbiavimas su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu J. G. yra labai komplikuotas, jis neteikia dokumentų, nekelia telefono ragelio, neatsako į elektroninius laiškus, dėl ko ji negali tinkamai vykdyti savo pareigų. J. G. paskutinį kartą matė 2021 m. vasario mėn., kai jis atėjo pasiimti dokumentų FNTT pateikimui, telefonu su juo kalbėjo prieš porą mėnesių, šiuo metu jis jai nekelia ragelio. Maždaug prieš 3 savaites jos prašymu MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. Ž. J. G. el. paštu išsiuntė pranešimą dėl ketinimo nutraukti sutartį, į šį pranešimą J. G. nereaguoja, šiuo metu MB „(duomenys neskelbtini)“ jų įmonei yra skoloje maždaug 700 Eur, kai mėnesinis J. G. mokestis yra apie 66 Eur (1 t., b. l. 68, 69).

2021-06-22 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų, dalyvaujant specialistui, apžiūros eiga. Specialisto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 89, 90, 92 ir 205 straipsniuose nustatyta tvarka atlikusio daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą, išvada:

Išvada atsakant į pirmąjį klausimą: Ar MB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. į buhalterinę apskaitą įtraukė sandorių (automobilių pirkimo) su (duomenys neskelbtini) pagrindu įformintas ūkines operacijas?

Apžiūros metu nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 metais į buhalterinę apskaitą įtraukė automobilių pirkimo sandorius iš (duomenys neskelbtini).

Jei, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu neturėjo darbuotojų, nevykdė veiklos, valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė jokių deklaracijų, bendrovių vadovais įforminti užsienio šalių piliečiai), dokumentuose, kuriais įforminti automobilių pirkimo–pardavimo sandoriai (duomenys neskelbtini), nurodytos kitos, nei faktinės transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorių aplinkybės, tai nesivadovaujant LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. Apskaitos dokumentų rekvizitai 1 dalies nuostata (vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas); 12 str. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas 1 dalies nuostata (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus); 6 str. Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas 2 dalies nuostata (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), MB (duomenys neskelbtini) 2020 m. buhalterinėje apskaitoje fiksavo tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas.

Išvada atsakant į antrąjį klausimą: Ar iš apžiūrai pateiktų MB (duomenys neskelbtini)dokumentų galima nustatyti bendrijos veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą?

Pagal apžiūrai pateiktus MB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus ir atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (jei dokumentuose, kuriais įforminti automobilių pirkimo-pardavimo sandoriai, nurodytos kitos, nei faktinės transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandorių aplinkybės), nustatyta, kad bendrijos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. Apskaitos dokumentų rekvizitai 1 dalies, 12 str. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas 1 dalies ir 6 str. Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas 2 dalies nuostatomis (apskaitoje fiksavus tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas), taip pat 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto nuostatomis (avanso apyskaitos įrašų (atskaitingo asmens išlaidų) nepagrindus apskaitos dokumentais), todėl iš dalies negalima nustatyti MB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2020 metus (t. 2, b. l. 162-169).

Duomenys iš duomenų bazių (CDB ir FCIS), patvirtinantys, kad įmonės, kurių vardu įformintas MB (duomenys neskelbtini) automobilių įsigijimas, tiriamuoju laikotarpiu nevykdė jokios veiklos:

1. (duomenys neskelbtini), tiriamuoju laikotarpiu neturėjo nei vieno darbuotojo (Sodra duomenys), neteikė jokių deklaracijų (VMI duomenys);

2. (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu neturėjo nei vieno darbuotojo (Sodra duomenys), neteikė jokių deklaracijų (VMI duomenys);

3. (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu neturėjo nei vieno darbuotojo (Sodra duomenys), neteikė jokių deklaracijų (VMI duomenys);

4. (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu neturėjo nei vieno darbuotojo (Sodra duomenys), neteikė jokių deklaracijų (VMI duomenys);

5. (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu neturėjo nei vieno darbuotojo (Sodra duomenys), neteikė jokių deklaracijų (VMI duomenys);

6. (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu neturėjo nei vieno darbuotojo (Sodra duomenys), neteikė jokių deklaracijų (VMI duomenys);

7. (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu neturėjo nei vieno darbuotojo (Sodra duomenys), neteikė jokių deklaracijų (VMI duomenys) (2 t., b. l. 172–197, 3 t., b. l. 1–10).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tuo tarpu BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis J. G.:

– suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, o būtent – 2019-01-04 įsteigęs (duomenys neskelbtini), būdamas jos direktoriumi, siekdamas dokumentais pagrįsti (duomenys neskelbtini) išlaidas už įsigytus automobilius, 2020-04-29–2020-11-30 laikotarpiu (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų 8 atvejais įsigijo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčių blankus, kurių eilutėje „Pardavėjas“ jau būdavo įrašyti pardavėjo – jokios veiklos nevykdančios bendrovės rekvizitai (įmonės kodas, pavadinimas), taip pat eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ jau būdavo įrašyti užsienio piliečio vardas, pavardė, parašas ir bendrovės antspaudas, po ko šių sutarčių eilutėje „Pirkėjas“ įrašydavo MB (duomenys neskelbtini) rekvizitus (įmonės kodą, pavadinimą), sutarčių grafoje „Pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančią priemonę“ įrašydavo perkamo automobilio duomenis (gamybinę markę, identifikavimo numerį), taip pat transporto priemonės kainą (skaitmenimis ir žodžiais) ir šias sutartis patvirtindavo eilutėje „Transporto priemonę pirko“ įrašydamas „Direktorius J. G.“, taip pat parašu ir MB (duomenys neskelbtini)antspaudu, t. y. į 2020-04-29, 2020-06-15, 2020-06-19, 2020-07-31, 2020-09-02, 2020-09-02, 2020-09-15, 2020-11-30 pirkimo–pardavimo sutartis įrašydavo tikrovės neatitinkančius duomenis, bei žinodamas, kad šiose transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyse įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie automobilių pardavėją, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, t. y. pateikė MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai N. R., kuri, nieko nežinodama apie jai pateiktų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčių suklastojimo faktą, šių suklastotų tikrų dokumentų pagrindu MB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje fiksavo ūkines operacijas – grynųjų pinigų išmokėjimą pagal 2020?04?15–2020-11-30 laikotarpio MB (duomenys neskelbtini) 12 vienetų kasos išlaidų orderių, iš viso 145 280 Eur, jokios veiklos nevykdančioms bendrovėms, nors realiai grynuosius pinigus J. G. sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, pardavusiems automobilius, t. y. tokiu būdu per 2020-04-29–2020-11-30 laikotarpį 8 atvejais suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis panaudojo. Šie kaltinamojo J. G. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį;

– be to, jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes 2019-01-04 įsteigęs (duomenys neskelbtini), būdamas jos direktoriumi, todėl pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, siekdamas dokumentais pagrįsti (duomenys neskelbtini) išlaidas už įsigytus automobilius, 2020-04-15–2020-11-30 laikotarpiu tyčia apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, būtent, 8 atvejais suklastojęs tikrus dokumentus – 2020-04-29–2020-11-30 laikotarpio transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose užfiksuotas (duomenys neskelbtini) automobilių įsigijimas iš jokios veiklos nevykdančių bendrovių, šių žinomai suklastotų tikrų dokumentų pagrindu 5 atvejais (2020-06-15, 2020-06-19, 2020-07-31, 2020-09-02, 2020-09-02) surašė tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus – sąskaitas faktūras ir ?ir žinodamas, kad šiuose dokumentuose užfiksuota informacija neatitinka tikrovės, šiuos žinomai suklastotus dokumentus (8 vnt. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis ir 5 vnt. sąskaitas–faktūras), pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai N. R., kuri, nieko nežinodama apie jai pateiktų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčių ir sąskaitųfaktūrų suklastojimo faktą, šiuos tikrovės neatitinkančius automobilių įsigijimo sandorius apskaitė MB (duomenys neskelbtini)buhalterinėje apskaitoje, taip pat šių suklastotų dokumentų ir MB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo pagrindu buhalterinėje apskaitoje fiksavo ūkines operacijas – iš viso 145 280 Eur sumos grynųjų pinigų išmokėjimą jokios veiklos nevykdančioms bendrovėms pagal 12 vnt. 2020?04?15 – 2020-11-30 laikotarpio MB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius, t. y. tokiu būdu MB „(duomenys neskelbtini) direktorius J. G. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, taip pat 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, taip pat 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, dėl ko iš dalies negalima nustatyti 2020 metų MB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šie kaltinamojo J. G. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kaip apgaulingas MB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų tvarkymas.

Kaltinamasis J. G. yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

J. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo baudą leisti sumokėti per pusės metų laikotarpį (3 t., b. l. 51–55).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

BK 222 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, kurie yra tyčiniai ir baigti. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas (3 t., b. l. 17–26), duomenų apie priklausomybės ir psichiatrinių ligų gydymą nėra, dirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis ir turi galimybę sumokėti baudą, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Baudos dydžiai nustatytini artimi minimaliems už šių nusikaltimų padarymą skirtiniems baudų dydžiams (BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktai).

Paskirtosios bausmės subendrintinos dalinio jų sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroro siūloma bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pridedama dalis (30 Eur) (nes siūloma subendrinta 180 Eur dydžio bauda, tai taip išeitų, kad prie griežtesnės 150 Eur baudos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pridedama dalis iš pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės yra 30 Eur), neatitinka BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nustatančių, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskirtinas prie nesunkių, tuo tarpu BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nesunkų nusikaltimą nustatyta minimali bauda yra 50 MGL.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus subendrintą bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė nepaskirta ir iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirtina.

Daiktai (dokumentai), turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2021-04-15 kratos metu (duomenys neskelbtini) paimti įvairūs MB (duomenys neskelbtini) dokumentai, 55 lapai; 2021-04-15 kratos metu (duomenys neskelbtini) paimtas segtuvas (duomenys neskelbtini), 1 vnt. (mėlynos sp.); 2020-12-14 dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktu paimti MB (duomenys neskelbtini) dokumentai, 1 segtuvas (žalios sp.); 2021-02-02 dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktu paimti MB (duomenys neskelbtini) dokumentai, 1 segtuvas (juodos sp.); 2021-02-05 dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktu paimti MB (duomenys neskelbtini) dokumentai, 1 segtuvas (geltonos sp.); 2021-06-03 MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens, MB (duomenys neskelbtini) buhalterės N. R. el. paštu pateikti dokumentai (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), 28 lapai, saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, Kaune, Spaustuvininkų g. 7 (1 t., b. l. 102–105, 2 t., b. l. 137–141), – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini šių dokumentų savininkams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti:

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 130 MGL, tai yra 6 500 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 80 MGL, tai yra 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63¹ straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (tai yra prie 130 MGL), pridedant dalį (50 MGL) švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą 180 Eur, tai yra 9 000 Eur (devynių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę subendrintą 120 MGL, tai yra 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti J. G. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti, paskirtą baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos įmokos sumokėjimą, kas mėnesį pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Išaiškinti, kad nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

Teismo baudžiamojo įsakymui įsiteisėjus, daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2021-04-15 kratos metu (duomenys neskelbtini) paimtus įvairius MB (duomenys neskelbtini) dokumentus, 55 lapai; 2021-04-15 kratos metu (duomenys neskelbtini) paimtą segtuvą (duomenys neskelbtini), 1 vnt. (mėlynos sp.); 2020-12-14 dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktu paimtus (duomenys neskelbtini) dokumentus, 1 segtuvas (žalios sp.); 2021-02-02 dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktu paimtus MB (duomenys neskelbtini) dokumentus, 1 segtuvas (juodos sp.); 2021-02-05 dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktu paimtus MB „(duomenys neskelbtini) dokumentus, 1 segtuvas (geltonos sp.); 2021-06-03 MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens, MB (duomenys neskelbtini) buhalterės N. R. el. paštu pateiktus dokumentus (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), 28 lapai; saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, esančiose Kaune, Spaustuvininkų g. 7, – grąžintini šių dokumentų savininkams.

J. G. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Rimantas Grigas