Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-442-71/2011

Teisėja E. Dambrauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05738-2010-8

NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 08 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Maisto magija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 dienos sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Fresh projects“ ieškinį pareikštą atsakovui UAB „Maisto magija“ dėl skolos, delspinigių bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Atsakovas franšizės sutarties Nr. 2010021 punktu 2.1.įsipareigojo perduoti atsakovui technologinių įrenginių išdėstymo schemas, technologinių įrenginių specifikacijas, veiklai reikalingų įrenginių sąrašą ir specifikacijas, maisto gamybos technologinės schemas, patiekalų receptūras, patiekalų pateikimo žinias, klientų aptarnavimo standartus, personalo struktūros ir pareigų pasiskirstymą, reikalavimus personalui. Ieškovas šių įsipareigojimų neįvykdė, todėl atsakovas, vadovaudamasis LR CK 6.208 str. 4 d. ir sulaikė mokėjimus pagal sąskaitas Nr. FR000162 (2010-06-30), Nr. FR000163 (2010-06-30);

2. Franšizės sutarties Nr. 2010021 punktu 2.1. numatytų dokumentų neperdavimas yra franšizės sutarties pagrindinis ir esminis sutarties pažeidimas, todėl atsakovas, vadovaujantis LR CK 6.137 straipsniu gali vienašališkai nutraukti franšizės sutartį Nr. 2010021. Ieškovas pripažįsta šį franšizės sutarties nutraukimą, jo neginčija, todėl tokiais savo veiksmais ieškovas pats patvirtina, jog yra kaltas dėl franšizės sutarties Nr. 2010021 nutraukimo, nes neįvykdė franšizės sutartimi Nr. 2010021 prisiimtas pareigas. Dėl šios priežasties franšizės mokestis apskritai negalėjo ir neturėjo būti priteistas;

3. Aplinkybę, jog L. B. puikiai žinojo, kad nėra išrašytų kasos pajamų orderių, įrodančių franšizės mokesčio sumokėjimą, patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja R. V., bei UAB “Maisto magija” atstovė L. P., o taip pat ir rašytinis įrodymas - Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1074-10 dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Dėl šios priežasties 20 000 Lt franšizės mokestis apskritai neturėjo ir negalėjo būti priteistas;

4. Kadangi teismo sprendimas yra neteisėtas, priteisti delspinigiai turėtų būti sumažinti nuo 147,90 Lt sumos iki 52,80 Lt;

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Byloje esanti 2010-02-24 franšizės sutartis Nr. 2010021 patvirtina, kad ieškovas su atsakovu sudarė franšizės sutartį, pagal kurią ieškovas (teisių turėtojas) įsipareigojo atsakovui (naudotojui) perduoti už atlyginimą terminuotai teisę naudoti verslo tikslais išimtines teises, priklausančias ieškovui (teisių turėtojui) - verslo metodų sistemą, kuri Lietuvos teritorijoje veikia kaip prekinio ženklo „Sushi Express“ sudėtinė dalis, ir parduoti prekes, o atsakovas – mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą, prekes priimti ir apmokėti už suteiktas teises ir gautas prekes pagal pateiktas PVM sąskaitas- faktūras (1 t., b. l. 13-16).

Dėl 26 129,03 Lt frančizės mokesčio skolos priteisimo pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. FR000162, Nr. FR000163

Apelianto argumentai, kad ieškovas pats nevykdė franšizės sutarties 2.1 punkte numatytų įsipareigojimų, tai yra neperdavė atsakovui technologinių įrenginių išdėstymo schemas, technologinių įrenginių specifikacijas, veiklai reikalingų įrenginių sąrašo ir specifikacijas, maisto gamybos technologinės schemas, patiekalų receptūras, patiekalų pateikimo žinias, klientų aptarnavimo standartus, personalo struktūros ir pareigų pasiskirstymą reikalavimus personalui, laikytini nepagrįstais ir atmestinais.

Ieškovo atstovas L. B. yra nurodęs, kad franšizės sutarties 2.1 punkte numatyti įsipareigojimai buvo įvykdyti: atsakovo darbuotojai buvo ieškovo apmokomi, dalis dokumentų buvo perduoti internetu, dalis - tiesiogiai atsakovui. Dėl technologinių įrengimų išdėstymo schemos konsultuota vietoje firmos „Baltic Master“, pagal kurią atsakovas ir dirbo. Technologinių įrengimų specifikacijos veiklai reikalingų įrengimų sąrašas ir specifikacijos buvo aptartos žodžiu. Reklaminės prekės pagal 2010-05-05 PVM sąskaitą- faktūrą Nr. FP000115 buvo pristatytos atsakovui sutartyje nurodytu adresu - Višinskio g. 41 B, Šiauliai, sąskaitą pasirašė atsakovo darbuotoja (1 t., 124-125 b. l.). Tai, kad ieškovas įvykdė visus savo įsipareigojimus, o atsakovas juos priėmė ir pradėjo vykdyti sudarytą franšizės sutartį neginčijamai patvirtina atsakovo įvykdyti iš dalies apmokėjimai pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, o būtent 2010-04-26 pagal PVM sąskaitas faktūras FR 000070, FR 000077, FR 000078 mokėjimo nurodymu apmokėta 1899,73 Lt. suma, 2010-04-30 pagal PVM sąskaitą faktūrą FR 000071 mokėjimo nurodymu apmokėta 854,90 Lt. suma, 2010-06-07 pagal PVM sąskaitą faktūrą FP 000115 mokėjimo nurodymu apmokėta 448,54 Lt. suma. Pagal minėtas PVM sąskaitas atsakovui buvo perduoti maisto gamyboje naudojami įrankiai bei reklaminės prekės (ženkliukai, lipdukai, kalendoriukai ir pan.). Atsakovas visus įrankius ir prekes priėmė, pretenzijų dėl jų kokybės nepareiškė, iš dalies už juos apmokėjo, pagal ieškovo pateiktus standartus, technologines schemas, patiekalų receptūras gamino maistą, reklamavo restoraną, tai yra naudojo juos savo veikloje. Remdamasi išdėstytu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, laiko, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas nevykdė franšizės sutarties 2.1 punkte numatytų įsipareigojimų.

Bylos duomenys patvirtina, kad PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. FR000162 nurodyta vienkartinė franšizės mokesčio suma 10000 Lt ir PVM sąskaitoje-faktūroje Nr.000163 nurodyta 17258,06 Lt suma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų ir neįrodė nurodytos aplinkybės, kad PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. FR000162 nurodytas franšizės mokestis yra už 2010 m. liepos – rugpjūčio mėnesius, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad PVM sąskaitose-faktūrose Nr. FR000162 ir Nr. FR000163 nurodytos sumos yra pagrįstos, atitinkančios franšizės sutarties nuostatas, išskyrus franšizės mokestį už 2010 m. kovo mėnesį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad 16129,03 Lt suma yra pagal 2010-06-30 dienos PVM sąskaitą – faktūrą Nr. FR000163, o 10000,00 Lt suma pagal 2010-06-30 dienos PVM sąskaitą-faktūrą Nr. FR000162.

Ieškovui neįvykdžius įsipareigojimo pagal franšizės sutarties Nr. 2010021 punktą 2.1 perduoti atsakovui technologinių įrenginių išdėstymo schemas, technologinių įrenginių specifikacijas, veiklai reikalingų įrenginių sąrašą ir specifikacijas, maisto gamybos technologines schemas, patiekalų receptūras, patiekalų pateikimo žinias, klientų aptarnavimo standartus, personalo struktūros ir pareigų paskirstymą, reikalavimus personalui, atsakovas sulaikė mokėjimus pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. FR000071 (2010-03-27). Nr. FR000162 (2010-06-30), Nr. FR000163 (2010-06-30). Byloje esantys atsakovo ieškovui rašyti raštai patvirtina, kad atsakovas 2010-07-12 ir 2010-07-28 pranešė ieškovui, kad franšizės sutartis Nr.2100021 yra nutraukiama, nes ieškovas atsakovui neperdavė pagal sutartį reikalingos informacijos ir dokumentų (l t., b. l. 19, 20). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas raštu buvo nustatęs ieškovui protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, nes tik nustačius tokį terminą, šiam terminui nukentėjusioji šalis gali sustabdyti prievolės vykdymą (LR CK 6.209 str. 1.2 d.), todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas sustabdyti prievolės pagal franšizės sutartį Nr. 201021 vykdymą neturėjo pagrindo.

Byloje įvertinus esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo skola ieškovui sudaro 37329,03 Lt: 16129,03 Lt pagal 2010-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 10000,00 Lt pagal 2010-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. FR000162, 8500,00 Lt pagal 2010-03-17 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. FR000071 ir 2700,00 Lt pagal 2010-05-05 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.FP000115, laikytina pagrįsta.

Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas teismo sprendime nepasisakė dėl atitinkamų įrodymų atmetimo, laikytinas nepagrįstu.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovas aplinkybei pagrįsti, kad 10000,00 Lt atsakovas ieškovui sumokėjo pačioje derybų pradžioje, o likusius 10000,00 Lt – per du kartus 2010-02-15 d. ir 2010-02-28 d. (franšizės sutarties 4.3 ir 4.5 p.), rašytinių įrodymų nepateikė. Atsakovo atstovė L. P. paaiškinimo metu nurodė, kad pirmasis nurodytas mokėjimas buvo atliktas Kaune, Miško g. 30, pinigai buvo sumokėti L. B., dalyvaujant P. Š., kiti du mokėjimai buvo atlikti Šiauliuose per du kartus, L. B. kartu su D. P. atvykus apžiūrėti restorano patalpų, bei L. B. atvežus prekes. Šias lėšas, kaip nurodė L. P., ji sumokėjusi iš asmeninių pinigų, kuriuos laiko paskolinusi UAB „Maisto magija“. Atstovės L. P. teigimu, ieškovo atstovas šių lėšų gavimo neįformino atitinkamais dokumentais. Liudytoja R. V. apklausos metu patvirtino ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1074-10 duotus parodymus, kurių metu ji nurodė, kad L. B. pokalbio su L. P. metu pasakė, kad L. P. neturi jokių įrodymų, patvirtinančių kad franšizės mokestis yra sumokėtas (t. 1, b. l. 102-104). Atsakovui pasiūlius pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad L. P. paskolino bendrovei šias lėšas, o taip pat įrodymus, patvirtinančius, kad šios lėšos buvo apskaitytos bendrovės buhalterijoje ir iš bendrovės kasos L. P. buvo išduotos kaip įgaliotam asmeniui veikti bendrovės vardu, atsakovo atstovas pateikė 2011-04-06 dienos pažymą (t. 2, b. l. 4). Teismas sprendė, kad joje nenurodyta, kokios datos ir kokia paskolos sutartimi bendrovei buvo paskolinta nurodyta suma. Atsakovas 20000,00 Lt sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus pareikalavo ieškovo pateikti 2010-07-28 d. raštu (t. 1, b. l. 18, LR CK 6.65 str.)), tai yra po to, kai šis pareikalavo apmokėti pateiktas PVM sąskaitas-faktūras (t. 1, b. l. 17), iki tol jokių pretenzijų dėl šių dokumentų nepateikimo ieškovui nereiškė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko pagrįstą teismo išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad buvo sumokėti 20000,00 Lt ieškovui pagal 2010-02-24 d. franšizės sutarties Nr. 2010021 4.3, ir 4.5 punktus. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija laiko, kad šios nurodytos aplinkybės teismo sprendime, paneigia apelianto argumentą dėl minėtų įrodymų vertinimo.

Dėl delspinigių priteisimo

Iš byloje pateiktos 2010-02-24 franšizės sutarties 13.1 punkto matyti, kad šalys susitarė, tuo atveju, jei kokia nors pinigų suma, kuri turi būti išmokėta teisių turėtojui, sutinkamai su šia sutartimi, neišmokama per 15 dienų po nustatyto apmokėjimo termino, naudotojas moka 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Pirmosios instancijos teismas, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl terminų vykdant prievoles ir pagrįstai laikė, kad 0,2 procento delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną yra neprotingai dideli ir turi būti mažinami, taikant LR CK 6.258 str. 3 d. nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika CK 6.73 str. 2 dalies ir 6.258 str. 3 dalies nustatytų netesybų mažinimo atveju leidžia teigti, kad mažinamos netesybos neturi būti neprotingo dydžio, o dydžio parinkimui turi įtakos prievolės įvykdymo dalis, o mažinant „aiškiai per dideles" netesybas, nebūtinai turi būti priteisiamos 0,02 proc. dydžio netesybos. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pradelstą atsiskaityti terminą, skolos sumą, laikotarpį, už kurį prašoma priteisti delspinigius, pagrįstai priteisė iš atsakovo delspinigius 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priteisė neprotingai dideles išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

LR CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šaliai gali būti priteisiamos išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, tačiau ne didesnės, negu yra nustatytos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (LR Teisingumo ministro 2001 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio"), kurios nustato maksimalius advokato teikiamos teisinės pagalbos dydžius.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo Rekomendacijų 8.2 p. ir 8.18 p., bei pažymi juose nurodytus maksimalius priteistinus dydžius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslinga atsižvelgti į Rekomendacijų 8.5 p., ir 8.16 p. nurodytas sumas, numatytas už atsiliepimo į prieštaravimus surašymą ir dokumentų (prašymų) susijusių su bylos parengimu surašymą. Rekomendacijų 8.5 p. numatyta, kad už ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimą (1 t., b .l. 74-76) priteistinas dydis yra 1 MMA, tai yra 800 Lt , ir 8.16 p. numatyta, kad už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (1 t., 136 b. l.) priteistinas dydis yra 0,12 MMA, tai yra 96 Lt. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, jog teismo posėdžiai vyko Šiauliuose, o ieškovo atstovo advokato kontora Kaune, neatitinka Rekomendacijų 3 punkto.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija keičia pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant iš atsakovo ieškovui 3416 Lt ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pripažinus ieškovo atstovavimo išlaidos šioje byloje 3416 Lt, kurios, kaip ir ieškovo sumokėtas 609,00 Lt žyminis mokestis, priteistini iš atsakovo ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – iš viso 3719,50 Lt. Įskaičius priešpriešines šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, iš atsakovo ieškovui priteistinos 3581,74 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo atstovas advokatas M. V. prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikia 2011 m. birželio 8 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 11/23 (2 t., 49 b. l.). Kadangi byloje nėra duomenų apie minėtos sąskaitos apmokėjimą, teisėjų kolegija ieškovo atstovo advokato M. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atmeta.

Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą tik iš dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš jo priteistinos 4,25 Lt pašto siuntimo išlaidų apeliacinėje instancijoje valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

Priteisti ieškovui UAB „Fresh projects” iš atsakovo UAB „Maisto magija“ 3581,74 Lt ( tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą, 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Maisto magija“ (įmonės kodas 302482712) keturis litus 25 centus bylinėjimosi išlaidų valstybei, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.