Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teiseja O.Ramanauskas procesine kategorija: 2.3.2.1.1; 2.3.2.1.3.1;

2.12.4.

NUTARTIS

2009 m. gruodžio 4 d.

teismo posedyje išnagrinejo Vilniaus m. apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotaviciaus skunda del Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 11 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. A. kaltinamas tuo, kad vairuodamas keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. jis 2007-05-19, apie 17.52 val., vairuodamas automobili Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve ir sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve sukdamas i kaire neisitikino, kad tai daryti yra saugu, nedave kelio (duomenys neskelbtini) gatve tiesiai priešpriešais per sankryža važiavusiam automobiliui Opel Kadett, v/n (duomenys neskelbtini) kuri vairavo I. A. ir su juo susidure. Eismo ivykio metu nukentejo automobilyje Opel Kadett važiavusi keleive I. B., kuriai padaryti kuno sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Savo veiksmais A. A. pažeide KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950) 199 p. reikalavimus ir atsiradus minetoms pasekmems, ivykde nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 1 d.

Vilniaus m. 2 apylinkes teismas 2009 m. lapkricio 11 d. nutartimi gražino baudžiamaja byla Nr. 10-1-80580-2007-3 prokuraturai, argumentuodamas tuo, kad nagrinejimo metu išaiškejo naujos aplinkybes, o kaltinimas neatitinka BPK 187 str. ir 219 str. reikalavimu. Nutartyje nurode eile veiksmu (apklausu akistatu, ekspertiziu ir t.t.), kuriuos, teismo nuomone, privalo atlikti ikiteisminio tyrimo istaiga, o ne teismas.

Vilniaus m. apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras G.Bernotavicius, nesutikdamas su tokia apylinkes teismo nutartimi, nurode, kad ji neteiseta ir nepagrista. Teigia, kad teismas byla prokurorui gali perduoti tik bylos parengimo nagrineti teisme metu (BPK 232 str. 3 p.). Taciau 2009 m. spalio 5 d. teismas prieme nutarti perduoti baudžiamaja byla, kurioje A. A. kaltinamas pagal BK 281 str. 1 d., nagrineti viešame teismo posedyje, konstatuodamas, kad jokiu kliuciu tam nera. Nurodo, kad posedžio metu kaltinamasis A. A. pakeite pozicija del kaltumo ir dave kitus parodymus. Prokuroras praše testi bylos nagrinejima ir apklausti liudytojus, o pasitvirtinus kaltinamojo nurodytai naujai aplinkybei, byla, prokuroro prašymu, gali buti gražinta ikiteisminiam tyrimui papildyti. Taciau teismas bylos nagrinejimo netese ir nepagristai, vadovaudamasis BPK 232 str. 1 d. 3 p., perdave prokurorui.

Nurodo, kad teismas perduoti byla prokurorui gali, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmes BPK 219 str. reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrineti byla teisme. Taciau teismas, perduodamas byla nagrineti viešame teismo posedyje, jokiu kliuciu nenustate. Teigia, kad prokuroras kaltinime nurode visas butinas nusikalstamos veikos aplinkybes – nusikalstamos veikos padarymo vieta, buda, laika, pasekmes bei pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas. Kaltinamajame akte buvo išdestyti sutrumpinti liudytoju ir kaltinamojo parodymai, kiti bylos pagrindiniai duomenys. Kaltinimas A. A. suformuluotas neprieštaraujanciais kaltinamojo, nukentejusiojo, liudytoju parodymais ir kitais duomenimis. Jokiu iš esmes BPK 219 str. reikalavimu neatitikimo kaltinamajame akte teismas nekonstatavo. Kaip trukdyma nagrineti byla teismas konstatavo tik tai, kad kaltinamasis A. A. pakeite savo pozicija, parodydamas, kad automobili vairavo ne jis, o tuo metu busimas jo žentas V. K.. Teigia, kad šiuos parodymus yra visos galimybes tikrinti nagrinejant byla teisme. Mano, kad teismas, priimdamas sprendima perduoti byla prokurorui, pažeide BPK 7 str., kuriame itvirtintas rungimosi principo butinumas.

Teigia, jog teismas nepagristai konstatavo, kad byloje butina skirti komisijine teismo medicinos ekspertize. Nebuvo atsižvelgta i tai, kad apklaustas teisme medicinos ekspertas D. F. paaiškino, kad komisijine ekspertize netures prasmes. Pats teismas ta patvirtino nutartyje. Be to, teismas neatsižvelge i tai, kad sužalojimai padaryti ne eismo ivykio metu, o po jo, t.y. gydymo metu po autoivykio. Mano, kad tokie sužalojimai neturi jokios itakos vertinant kaltinamojo nusikalstama veika, kadangi nera priežastinio ryšio tarp šiu veiksmu ir kilusiu pasekmiu. Atkreipia demesi, kad pats teismas sudaro salygas, kad bylos nagrinejimas teisme butu vilkinamas ir bereikalingai trukdomas ekspertu darbas.

Prašo panaikinti Vilniau m. 2 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 11 d. nutarti ir gražinti byla nagrineti tam paciam teismui.

Teismo posedyje prokuroras praše skunda tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Nustatyta, kad Vilniaus m. 2 apylinkes teisme buvo nagrinejama baudžiamoji byla, kurioje A. A. kaltinamas pagal BK 281 str. 1 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, o pradžioje ir teisme, pripažino savo kalte, taciau veliau savo parodymus pakeite, paaiškindamas, kad eismo ivykio metu už automobilio Audi 80 vairo sedejo ne jis, o jo busimas žentas V. K.. Parode, kad del tam tikru šeimyniniu aplinkybiu nenoredamas, kad A. K. butu baudžiamas, siekdamas padeti dukros šeimai ir šiai telefonu pranešus apie autoivyki, atvyko i ivykio vieta automobiliu Ford Fiesta ir policijos pareigunams prisistate kaip automobili Audi 80 vairaves asmuo. Kadangi dukra šiuo metu su V. K. išsiskyre, todel savo parodymus pakeite. Pirmosios instancijos teismas po šiu kaltinamojo parodymu pakeitimu 2009 m. lapkricio 11 d., net neapklauses paties V. K., prieme nutarti gražinti byla prokurorui, motyvuodamas tuo, kad paaiškejus naujoms aplinkybems, butina nuosekliai ir išsamiai apklausti kaltinamaji, nukentejusiaja, liudytojus, atlikti rašysenos bei medicinine ekspertizes, akistatas ir, anot teismo, atsižvelgiant i visu šiu butinu atlikti veiksmu pobudi ir apimti, darytina išvada, kad ta privalo atlikti ikiteisminio tyrimo istaiga.

Skunda nagrinejantis teismas nesutinka su tokia apylinkes teismo išvada ir konstatuoja, kad teismas prieme neteiseta, nepagrista ir skubota sprendima gražinti byla prokurorui. Praktikoje nereti atvejai, kai kaltinamieji pakeicia savo parodymus teisme, taciau juos patikrinti ir ištirti yra teismo pareiga. Priešingai nei nurode apylinkes teismas, butinu atlikti veiksmu apimtis, atsiradusi po parodymu pakeitimu (apklausu, akistatu, ekspertiziu, nauju liudytoju iškvietimo), nera pagrindas byla gražinti ikiteisminio tyrimo istaigai. Nagrinedamas byla pirmosios instancijos teismas turi procesines galimybes pašalinti atsiradusius prieštaravimus, o jiems likus, privalo vertinti surinktus duomenis vienais ju grindžiant priimta sprendima, kitus – motyvuotai atmetant. Pasitvirtinus A. A. iškeltai versijai, teismas privalo priimti išteisinamaji nuosprendi ir, remiantis BPK 257 str., pranešti prokurorui, kad nusikalstama veika gali buti padares kitas asmuo. Be to, kaip matyti iš teisiamojo posedžio protokolo, pats prokuroras nurode, kad jei paaiškes, kad automobilio Audi 80 A. A. nevairavo, jis prašys gražinti byla atgal prokuraturai (b.l. 141).

Kaip viena iš argumentu gražinti byla prokuraturai apylinkes teismas nurode ir tai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimu, nes kaltinime neišvardyti autoivykio metu I. B. padaryti kuno sužalojimai, o tik bendrai ivertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taciau šis teismo nurodytas trukumas gali ir turi buti ištaisytas posedžio metu konkretizuojant pareikšta kaltinima.

Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta komisijine teismo medicinos ekspertize. Tokia išvada teismas padare po prieštaringu specialisto D. F. parodymu, nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme. Skunda nagrinejantis teismas laiko, jog šis apylinkes teismo nurodytas trukumas gali buti ištaisytas teisiamojo posedžio metu. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones ir prieštaravimus del nukentejusiajai I. B. autoivykio metu padarytu kuno sužalojimu, manydamas, jog šiu prieštaravimu pašalinimui kitu budu nera, todel butina skirti teismo medicinos ekspertize, negražindamas bylos prokuraturai ir bereikalingai jos nevilkindamas, turi teise paskirti šia ekspertize pats. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, paskiriant ekspertize teismo nešališkumo principas nebus pažeistas, nes tokia galimybe teismui suteikia BPK 286 str.

Skunda nagrinejantis teismas taip pat atkreipia demesi, kad apylinkes teismas sprendima perduoti byla prokurorui prieme vadovaudamasis BPK 232 str. 3 p. ir 234 str. 2 d. Taciau minetais pagrindais byla prokurorui gali buti perduodama tik parengiamojoje bylos nagrinejimo stadijoje, iki bylos perdavimo nagrineti teisiamajame posedyje (BPK XVIII). Šiuo atveju byla 2009-10-05 nutartimi jau buvo perduota nagrineti ir nagrinejama teismo posedyje, ivykdyti parengiamojo teismo posedžio reikalavimai (BPK XX skyrius), pradetas irodymu tyrimas (BPK XXI). Šioje bylos nagrinejimo stadijoje byla prokurorui gali buti gražinama BPK 254 str. 3 d. pagrindu, taciau, kaip nurodyta aukšciau, šiuo konkreciu atveju nera jokio pagrindo tvirtinti, kad baudžiamojoje byloje esantis kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimu.

Tokiu budu, pirmosios instancijos teismo nutartyje perduoti byla prokurorui nurodytos aplinkybes turi buti nustatytos nagrinejant baudžiamaja byla; kaltinimas taip pat gali buti konkretizuojamas, net keiciamas, teisme baudžiamojo proceso istatymo nustatyta tvarka (BPK 256 str.).

Del išdestyto Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 11 d. nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Vilniaus m. apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro skunda tenkinti.

Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 11 d. nutarti panaikinti. Baudžiamaja byla gražinti nagrineti tam paciam apylinkes teismui.

Nutartis galutine ir neskundžiama.