- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-25
- Bylos Nr.
- I-3532-386/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00273-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,
2018 m. liepos 11 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas A. G. (A. G., toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-5) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, Klaipėdos AVPK) 2 000 € neturtinės žalos atlyginimą už laikymą Klaipėdos AVPK areštinėje (toliau – ir areštinė) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad areštinės kamerų langus ir grotas iš lauko aklinai dengia neskaidraus plastiko lakštai, dėl to neįmanoma iškišti į lauką TV kabelio ar antenos, be to, tokiu būdu trukdoma patekti šviesai ir orui į kamerą. Kita vertus, pareiškėjas teigia, kad į kamerą per langą patenka pakankamai dienos šviesos, todėl nesupranta, kodėl atsisakoma išjungti dieninį apšvietimą. Mano, kad minėti lakštai yra perteklinė saugumo priemonė. Neiškišus TV kabelio ar antenos nerodo daugumos TV kanalų, taip pat valstybinių kanalų, be to, kamerose nėra įrengta radijo taško ar lizdų TV antenoms, todėl tokiu būdu areštinėje laikomiems asmenims apribojama galimybė gauti informaciją. Areštinės kamerose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros gali stebėti ne tik gyvenamąją, bet ir tualeto zoną, tokiu būdu pažeidžiamas areštinėje laikomų asmenų privatumas. Mano, kad vaizdo stebėjimo kamerose apskritai įrengtos neteisėtai. Teigia, kad areštinės kamerų viduje nėra vidaus tvarkos taisyklių – yra tik koridoriuje prie kameros durų, tačiau jos dažnai neduodamos susipažinti, nenurodytas įsakymas, kuriuo patvirtintos šios taisyklės. Areštinėje laikomiems asmenims neišduodami rankšluosčiai, išduodamos blogos pagalvės – labai minkštos ir mažos. Nurodo, jog ignoruojami laikomų asmenų prašymai.
Pareiškėjas teigia, kad dėl minėtų pažeidimų pareiškėjas jautė psichologinę įtampą, diskomfortą, sukrėtimą ir stresą, emocinę depresiją, garbės ir orumo pažeminimą, buvo pažeisti jo interesai, jis negalėjo išsimiegoti, pilnavertiškai pailsėti, buvo kenkiama jo sveikatai, regėjimui, pažeista teisė gauti informaciją, teisė į privatumą, tapo labai dirglus, atsirado baimė aplinkai ir žmonėms.
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 29-31) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų ir atsakovo atstovas neturi tokių duomenų, kad pareiškėjas kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Klaipėdos AVPK administracijai ar kitoms kompetentingos institucijoms dėl pareiškėjo teisių pažeidimų. Klaipėdos AVPK areštinės kamerose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788.(9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“, kuriuo Klaipėdos AVPK buvo leista vaizdo kamerų pagalba stebėti asmenis, laikomus areštinės kamerose laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio reikalavimų. Areštinės kamerose vaizdo stebėjimo kameros įrengtos taip, kad nebūtų stebima sanitarinio mazgo patalpa. Areštinės kameros atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Nurodo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius 2017 m. gegužės 24 d. patikrinimo aktu Nr. PA.3-230(16.3187.3.12), be kita ko, konstatavo, kad dėl naudojamos patalynės (pagalvių) ir įrengtos skaidraus plastiko apsauginės uždangos pažeidimų nenustatyta. Teigia, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės ar kad pareiškėjas būtų laikomas areštinėje blogesnėse sąlygose nei kiti sulaikyti asmenys.
Administracinės bylos proceso šalys ir jų atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų ją išnagrinėti, todėl byla išnagrinėta iš esmės bylos šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. G. kreipėsi skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų laikant jį šio komisariato areštinėje.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Dėl ginčo laikotarpio, teisinio reglamentavimo ir įrodinėjimo
Pagal Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2018 m. balandžio 30 d. tarnybiniame pranešime, reg. Nr. 30-PR2-8953, „Dėl A. G. skundo“ (b. l. 32-34) (toliau – ir Tarybinis pranešimas) pateikiamą informaciją matyti, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas periodiškai nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnis nustato, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas.
Nustatyti kardomąją priemonę – suėmimą (kardomąjį kalinimą) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį yra Suėmimo vykdymo įstatymo paskirtis (Suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomiems asmenims taikomos Suėmimo vykdymo įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos; teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras (Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad Tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas pagal tuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai, o šio straipsnio 3 dalyje – kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Nuo 2007 m. birželio 3 d. teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustatė Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (Areštinių veiklos taisyklių 1 punktas). 2008 m. liepos 9 d. priimtas Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-382 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 5-V-177 „Dėl kai kurių Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymų policijos areštinių veiklos klausimais pripažinimo netekusiais galios“ 1.1 punktu pripažintas netekusius galios Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 5-V-356 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“, 1.2 punktu pripažintas netekusius galios Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2008 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. 5-V-382 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, o šio įsakymo 2 punkte nustatyta, kad šio įsakymo 1 punktas įsigalioja vidaus reikalų ministrui patvirtinus Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles.
Nuo 2017 m. balandžio 4 d. Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytos kardomosios priemonės – suėmimo (kardomojo kalinimo) vykdymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą, taip pat suimtųjų ir pagal Suėmimo vykdymo įstatymą jiems prilyginamų asmenų bei kitų suimtojo statuso neturinčių asmenų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gali būti laikomi teritorinių policijos įstaigų areštinėse (toliau – ir areštantai), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Areštinių vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 (Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 1 punktas).
Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse dirbančių policijos pareigūnų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, taip pat policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką nustato Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 (Instrukcijos 1 punktas).
Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (HN 134:2015 1 punktas).
Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).
Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Remiantis teismų praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).
Dėl stebėjimo vaizdo kameromis
Skunde pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog Klaipėdos AVPK areštinės kameroje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros sudarė galimybę pareigūnams jį stebėti tiek kameros bendroje gyvenamojoje zonoje tiek sanitarinio mazgo zonoje.
Instrukcijos 3.3 punkte nurodyta, jog nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Instrukcijos 101 punkte nurodyta, kad jei policijos areštinėje yra įrengta nuotolinio asmenų stebėjimo sistema, policijos pareigūnas (-ai) ar darbuotojas (-ai), dirbantis (-ys) pagal darbo sutartį, naudodamasis šia vaizdo stebėjimo sistema, užtikrina nuolatinį visų policijos areštinėje esančių areštinės kamerų ir jose laikomų asmenų stebėjimą bei užtikrina, kad būtų sureaguota į netinkamą šių asmenų elgesį, jų teisėtus prašymus ir pan; periodinis asmenų stebėjimas per kamerose esančius langelius tokiose policijos areštinėse gali būti nevykdomas; kitas darbo organizavimas vykdomas instrukcijoje nustatyta tvarka.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnyje numatyta, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalis teigia, kad vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: 1) vaizdo stebėjimas būtu vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina; 2) būtu renkama ne daugiau duomenų, negu tai yra būtina. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz., tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan.). Iš teismui pateikto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2R-4788-(9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“ (b. l. 39) turinio matyti, jog Klaipėdos AVPK suteikta teisė vykdyti vaizdo stebėjimą areštinės gyvenamosiose patalpose su sąlyga, jog bus užtikrinti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnyje keliami reikalavimai.
Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo (anglų kalba – minimum rights), kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Europos Žmogaus teisių teismas taip pat yra nurodęs, kad nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. (žr. pvz. 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 73–75 p.; 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją, 99 p.).
Darytina išvada, jog Klaipėdos AVPK turi pareigą užtikrinti, jog vaizdo stebėjimas nebūtų vykdomas areštinės kamerų sanitariniuose mazguose. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą neneigia, kad siekiant užtikrinti žmogaus laisvių ir teisių apsaugą, viešąją tvarką, saugumą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, areštinės turto apsaugą areštinės kamerose vykdomas vaizdo stebėjimas, tačiau akcentuoja, jog įrengtos vaizdo stebėjimo kameros nestebi vietų, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą t. y. sanitarinio mazgo zoną. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepateikė detalesnių argumentų ir duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog ilgalaikio sulaikymo patalpoje vaizdo kameros yra įrengtos taip, jog žiūrint pro jas, galima matyti pareiškėją besinaudojantį sanitariniu mazgu. Taip pat byloje nėra duomenų, jog dėl šios aplinkybės pareiškėjas teikė skundus areštinės administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai, kad buvo vykdomas jo stebėjimas sanitariniame mazge nepasitvirtino ir nenustatyta Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmuose teisės aktų pažeidimų.
Dėl ribojimo gauti naujausią informaciją
Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, grindžia tuo, kad jam buvo apribota galimybė gauti naujausią informaciją, kadangi nebuvo galimybės per Klaipėdos AVPK areštinės langus iškišti televizoriaus antenos kabelio ir dėl to jis negalėjo matyti dalies televizijos kanalų, taip pat nebuvo įrengti radijo taškai ar lizdai televizijos antenai.
Suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 15 priedo „Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ 5.1 punkte nurodyta, kad suimtiesiems leidžiama įsigyti ir turėti televizorių bei leidžiama turėti televizoriaus priedėlius antžeminei televizijai, jeigu suimtieji juos įsigijo iki 2016 m. balandžio 1 d. Areštinių veiklos taisyklių (galiojo iki 2017 m. balandžio 3 d.) 7.20 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis giminaičių arba artimųjų perduotais nešiojamaisiais televizoriais (kurių įstrižainė ne didesnė kaip 41 cm) bei radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, virintuvais (esant tam būtinoms techninėms sąlygoms). Areštinių vidaus tvarkos taisyklėse (galioja nuo 2017 m. balandžio 4 d.) dėl to nieko nepasisakoma.
Analizuojant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomi asmenys turi teisę naudotis ir turėti televizorių. Matyti, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai neribojo pareiškėjo teisės naudotis televizoriumi, tačiau pareiškėjas akcentuoja, jog neturėjo galimybės matyti visus pageidaujamus televizijos kanalus. Pabrėžtina, kad teisės aktai neįpareigoja teritorinių policijos įstaigų areštinėje laikomiems asmenims užtikrinti, jog šie galėtų matyti visus pageidaujamus televizijos kanalus ar kad būtų įrengti radijo taškai, todėl teisės aktų pažeidimų atsakovės atstovo veiksmuose nenustatyta. Be to, Klaipėdos AVPK atsiliepime nurodo, jog areštinėje yra sudarytos sąlygos (varstomi langai) antenos kabelį iškišti pro langą.
Dėl vidaus tvarkos taisyklių
Pareiškėjas nurodo, kad areštinės kamerų viduje nėra vidaus tvarkos taisyklių – yra tik koridoriuje prie kameros durų, tačiau jos dažnai neduodamos susipažinti, nenurodytas įsakymas, kuriuo jos patvirtintos. Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatorių vidaus tvarkos aprašai tvirtinami šių įstaigų direktorių įsakymais; suimtieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais.
Instrukcijos 18 punkte nustatyta, kad į policijos areštinę uždaromus asmenis policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas pasirašytinai supažindina su policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis, išaiškina vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo padarinius. Su Klaipėdos AVPK areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai. Tai pareiškėjas savo parašais patvirtino į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokoluose (2017 m. gegužės 16 d., 2017 m. birželio 15 d., 2017 m. rugpjūčio 1 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2017 m. rugsėjo 14 d., 2017 m. rugsėjo 20 d. į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolų kopijos (b. l. 40-46)). Klaipėdos AVPK atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, jog į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolų kopijų, apimančių laikotarpį nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. balandžio 28 d., atsakovo(-ės) atstovas neturi galimybės pateikti, kadangi minimi dokumentai yra pareiškėjo asmens byloje, esančioje jo laikymo vietoje.
Instrukcijos 19 punkte nurodyta, kad Policijos areštinės kamerose turi būti iškabinta informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas asmenų, laikomų policijos areštinėje, teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę. Klaipėdos AVPK atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, jog informacija apie asmenų laikomų policijos areštinėje teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę (vidaus tvarkos taisyklės) yra iškabinta ir areštinės kamerose. Pažymėtina, kad, vadovaujantis minėtu Instrukcijos 19 punktu, turi būti pateikta tik bendra informacija, o ne nenurodytas įsakymas, kuriuo jos patvirtintos ir pan. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis galiojusių Areštinių veiklos taisyklių (galiojo iki 2017 m. balandžio 3 d.) 7.1 punktu, pareiškėjas turėjo teisę informaciją apie laikymo policijos areštinėje tvarką ir sąlygas, teises bei pareigas gauti ir raštu.
Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos.
Dėl pareiškėjo skundų
Pareiškėjas nurodo, kad prašymai buvo ignoruojami. Pareiškėjas šių aplinkybių plačiau nedetalizuoja. Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas.
Areštinių veiklos taisyklių (galiojo iki 2017 m. balandžio 3 d.) 7.5 nustatė, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę susirašinėti, kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) ir skundais į valstybės institucijas, visuomenines organizacijas ir pareigūnus. Šių taisyklių 13.1 punktas nurodė, jog asmenys, laikomi policijos areštinėje, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teismą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, valstybės ir savivaldybių institucijas, vidaus reikalų ministrą, policijos generalinį komisarą, visuomenines organizacijas, Europos žmogaus teisių teismą ir kitas kompetentingas tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) ir skundais. Šių taisyklių 14 punktas nustatė, kad žodiniai asmenų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai priimami tik tais atvejais, kai juos galima išnagrinėti tuoj pat, nefiksuojant jų rašytiniuose dokumentuose, ir dėl jų nenukenčia nei asmens, nei policijos areštinės (policijos komisariato) ar policijos pareigūnų interesai; kitais atvejais policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) reikalauja, kad asmenys pateiktų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) ir skundus raštiškai. Šių taisyklių 16.3 punktas nustatė, kad teritorinės policijos įstaigos pareigūnas, atsakingas už policijos areštinės tarnybą, privalo užtikrinti, kad policijos areštinės (policijos komisariato) raštinės darbo laiku asmenų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), skundai ir laiškai būtų registruojami policijos areštinės (policijos komisariato) raštinėje, areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnale, kuris pasibaigus raštinės darbo laikui perduodamas į policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojų padalinį; policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas priimtus ir užregistruotus asmenų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), skundus ir laiškus perduoda policijos areštinės (policijos komisariato) raštinei; šią asmenų išsiunčiamą korespondenciją policijos areštinės (policijos komisariato) raštinė išsiunčia ar pateikia adresatams; kiekvienu atveju asmeniui privaloma pateikti pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), skundo ar laiško registracijos kortelę (1 priedas). Areštinių vidaus tvarkos taisyklių (galiojančiose nuo 2017 m. balandžio 4 d.) 12 punkte nurodyta, kad areštanto parašytas ir išsiųsti skirtas laiškas, rašytinis pasiūlymas, prašymas (pareiškimas), peticija ar skundas registruojamas policijos komisariato raštinėje ir apie registraciją pažymima policijos areštinių vidaus administravimo informacinės sistemos areštanto asmens kortelėje; neveikiant policijos areštinių vidaus administravimo informacinei sistemai, apie išsiunčiamo laiško, rašytinio pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo registracijos faktą pažymima Asmenų laiškų, pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ar skundų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnale; areštanto išsiunčiamą laišką, rašytinį pasiūlymą, prašymą (pareiškimą), peticiją ar skundą policijos komisariato raštinė išsiunčia ar pateikia adresatui (-ams); kiekvienu atveju areštantui privaloma pateikti Areštanto laiško, pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo registracijos kortelę. Šių taisyklių 13 punkte nurodyta, kad areštanto žodinis pasiūlymas, prašymas (pareiškimas), peticija ar skundas nagrinėjamas tik tais atvejais, kai jį galima išnagrinėti tuoj pat, nefiksuojant rašytiniuose dokumentuose; kitais atvejais policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas paprašo, kad areštantas pateiktų pasiūlymą, prašymą (pareiškimą), peticiją ar skundą raštu. Instrukcijos 86.7 punkte nurodyta, kad policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas privalo organizuoti ir kontroliuoti tinkamą policijos areštinės dokumentų rengimą bei elektroninio registro pildymą, nustatyta tvarka nagrinėti policijos areštinėje laikomų asmenų skundus ir pareiškimus.
Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 14 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą (b. l. 51-53). Vadovaujantis minimo teismo pirmininko pavaduotojos rezoliucija skundas buvo persiųstas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b. l. 50), o šis Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (b. l. 49). Klaipėdos AVPK 2017 m. gruodžio mėnesį pareiškėjui pateikė atsakymą (b. l. 56-57). Skųsdamasis skausmu kairėje krūtinės pusėje pareiškėjas 2017 m. kovo 17 d., 2017 m. kovo 20 d. ir 2017 m. kovo 21 d. kreipėsi į Klaipėdos AVPK areštinės medicinos darbuotoją. Pareiškėjui teiktas gydymas medikamentais (b. l. 58). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu būtų kreipęsis į areštinės administraciją ar kitas institucijas su skundais ir prašymais kitais klausimais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo skundai ar prašymai buvo ignoruojami ir dėl to buvo pažeistos pareiškėjo teisės.
Dėl kitų pažeidimų
Pareiškėjas skunde teigia, jog plastikas, kuriuo uždengti Klaipėdos AVPK areštinės kamerų langai, trukdo patekti orui ir šviesai, tačiau vėliau teigia, kad šviesos patenka pakankamai. Be to, nurodo, jog atsisakoma išjungti dieninį apšvietimą, neišduodami rankšluosčiai, išduodamos blogos pagalvės – labai minkštos ir mažos.
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; suimtieji gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Areštinių veiklos taisyklių (galiojo iki 2017 m. balandžio 3 d.) 80 punkte nustatyta, jog policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus, o 82 punkte – kad policijos areštinėje laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis) bei lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalais, dviem rankšluosčiais); lovos skalbiniai turi būti keičiami pagal jų užterštumą, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Areštinių vidaus tvarkos taisyklių (galiojančiose nuo 2017 m. balandžio 4 d.) 67 punkte nurodoma, jog areštantai privalo laikytis asmens higienos, kamerose palaikyti tvarką ir švarą.
Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (HN 134:2015 14 punktas). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas – gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas). Sanitarinės švaryklos dušinėje turi būti muilo, kiekvienam asmeniui išduodamas atskiras rankšluostis (HN 134:2015 31 punktas). Čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (HN 134:2015 41 punktas). Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (HN 134:2015 43 punktas). Instrukcijos 41 punktas nustato, kad nakties metu kameros turi būti apšviestos, kad būtų galima stebėti laikomų asmenų elgesį.
Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje, esančioje Kauno g. 6, Klaipėda. Areštinė pripažinta tinkama eksploatacijai. Komisijos, į kurios sudėtį įėjo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (po reorganizacijos - Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas) atstovai, 2015 m. gruodžio 22 d. patvirtintu aktu Nr. IL-16783 „Dėl areštinės patalpų pridavimo eksploatacijai“ (b. l. 59-60). Šiuo aktu patvirtinta, kad naujos areštinės patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti eksploatuojamos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo akte Nr. PA.3-66 (16.3.187.3.12) (b. l. 61-63) (patikrinimas atliktas ir kameroje Nr. 19, kurioje buvo pareiškėjas) konstatuota, jog lovų čiužiniai, pagalvės nesuplyšę, antklodės švarios ir nesmirdinčios, pagalvių matmenų higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja. Pareiškėjui atvykus į Klaipėdos AVPK areštinę, jam buvo išduoti rankšluosčiai. Tai savo parašais patvirtino pareiškėjas (b. l. 47-48).
Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės nepasitvirtino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Kadangi konstatuoti pareiškėjo nurodytus pažeidimus jo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.