Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Marijampolės profesinio rengimo centro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Livila“, išvadą duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė

I. Atsakovės procesinių dokumentų esmė

II. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

3. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad Pirkimo sąlygose pateikti reikalavimai yra privalomi ir perkančiajai organizacijai, ir tiekėjui, o nesilaikant šių reikalavimų, išskyrus atvejus, kai tiekėjas įrodo pasiūlyto sprendimo lygiavertiškumą nustatytoms sąlygoms, neįmanoma sudaryti Pirkimo sutarties. Nors perkančiajai organizacijai leidžiama paaiškinti ar patikslinti Pirkimo sąlygas, tačiau nagrinėjamoje situacijoje šios aplinkybės neatsirado, kadangi nagrinėjamu atveju nei perkančiosios organizacijos, nei atsakovės iniciatyva nebuvo siekiama iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos aiškinti ar tikslinti Pirkimo dokumentų. Tarnybos nuomone, Pirkimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 patvirtinto Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Perkančioji organizacija, sudarydama sutartį su atsakove dėl prekės, neatitinkančios Pirkimo sąlygose ir VPĮ 2 straipsnio 45 dalyje nustatytų reikalavimų, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, todėl Pirkimo sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. VšĮ Marijampolės profesinio rengimo centras (toliau - ieškovė) vykdė atvirą viešąjį pirkimą - Marijampolės profesinio rengimo centro technikos bei įrangos pirkimą (toliau - pirkimas), pirkimo Nr. 431111. Pirkimas buvo skaidomas į XVI dalių. XIV pirkimo dalimi buvo siekiama nupirkti plūgą.

5. Perkančioji organizacija prie išorinių dokumentų, paskelbtų CVP IS priemonėmis (https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2019-668431), pridėjo Plūgo techninę specifikaciją (XIV dalis), kurioje nustatytas reikalavimas, kad siūlomas plūgas būtų su hidrauline apsauga nuo akmenų (Techninės specifikacijos 61 lapas).

6. Atsakovė UAB „Livila“ dalyvavo pirkime ir per CVP IS priemones pateikė 2019-06-06 pasiūlymą XIV pirkimo daliai, kuriuo pasiūlė gamintojo Sukov plūgą „Downhil – Spring 3+“ bei, be kitų pirkimo dokumentuose reikalautų dokumentų, pateikė plūgo techninę specifikaciją (1 t., b. l. 47-48).

7. Buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas laimėjusiu pirkimą XIV pirkimo dalyje pripažinti atsakovės UAB „Livila“ pasiūlymą (kiti tiekėjai pasiūlymų nepateikė).

8. UAB „Livila“ ir Marijampolės profesinio rengimo centras 2019-08-05 pasirašė Viešojo prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VP/S-20 (toliau – Sutartis), kuria UAB „Livila“ įsipareigojo parduoti, o Marijampolės profesinio rengimo centras priimti techniką (plūgą), numatytą sutarties 1 priede, su instaliavimu/įdiegimu, paruošimu eksploatavimui ir personalo apmokymu, ir pristatymu į vietą (duomenys neskelbtini) (arba kitą Pirkėjo nurodytą vietą Marijampolės apskrityje) ir sumokėti už jas nustatytą kainą šioje sutartyje nurodytais terminais ir tvarka.

9. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 13 d., vykdydama viešojo prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VP/S-20, prekę (plūgą „Downhil – Spring 3+KV09“) pristatė ieškovės nurodytu adresu, buvo pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3), o ieškovė sumokėjo už perduotą prekę. Dirbtuvių vedėjas K. S. pasirašydamas priėmimo–perdavimo aktą patvirtino, jog pretenzijų dėl pristatytos/priimamos prekės kokybės ir komplektacijos neturi.

10. Ieškovė VšĮ Marijampolės profesinio rengimo centras nusprendusi, kad pristatyta prekė neatitinka pirkimo sąlygų, 2019-09-23 kreipėsi į atsakovę UAB „Livila“ dėl viešojo prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VP/S-20 nutraukimo. Tačiau atsakovė nesutiko, kad būtų nutraukta sutartis, nurodydama, jog tiekėjas aiškiai nurodė, jog siūloma prekė yra su lingine apsauga, perkančiajai organizacijai ši sąlyga tiko, siūloma ir pristatyta prekė atitiko visas techninės specifikacijos sąlygas (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 4).

11. Ieškovės Marijampolės profesinio rengimo centro teigimu, ji sprendė, kad atsakovė UAB „Livila“ pasiūlė plūgą su hidrauline apsauga nuo akmenų, todėl pakvietė atsakovę sudaryti plūgo pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau, ieškovės teigimu, atsakovė pateiktoje pasirašyti Sutartyje, neinformuodama ieškovės pakeitė plūgo techninę specifikaciją, nurodydama, kad plūgo apsauga nuo akmenų linginė.

12. Ieškovė 2019-12-05 teismui pateiktu ieškiniu prašo pripažinti tarp VšĮ Marijampolės profesinio rengimo centro ir UAB „Livila“ pasirašytą 2019-08-05 Viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VP/S-20 niekine ir taikyti restituciją, nes viešojo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su klaidinga technine specifikacija, todėl ieškovė (perkančioji organizacija), sudarydama ginčijamą sutartį, pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus principus bei įsigijo ne tą prekę, t. y. siekė įsigyti plūgą su hidrauline apsauga nuo akmenų, o buvo nupirktas plūgas su lingine apsauga.

Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia

13. Byloje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos siekiamo pirkti plūgo techninės savybės buvo apibūdintos pirkimo dokumentuose, o būtent Plūgo techninėje specifikacijoje (XIV dalis), kurioje nustatytas reikalavimas, kad siūlomas plūgas būtų su hidrauline apsauga nuo akmenų (Techninės specifikacijos 61 lapas). Nėra ginčo, kad ieškovei, kaip perkančiajai organizacijai, yra suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, jos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties (į)vykdymą.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirkimą laimėjusia pripažinta UAB „Livila“ pasiūlė plūgą su lingine apsauga nuo akmenų, dėl kurio vėliau tarp šalių buvo pasirašyta viešoji pirkimo–pardavimo sutartis bei sutartis įvykdyta, prekė pardavėjo perduota pirkėjui, pirkėjas prekę priėmė bei sumokėjo už ją nustatytą kainą. Nėra pagrindo vien tik iš atsakovės pateikto pasiūlymo spręsti, kad tarp šalių sutartis buvo sudaryta su klaidinga technine specifikacija, kurią, kaip teigia ieškovė, atsakovė pakeitė. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, t. y. tiek kartu su 2019-06-06 tiekėjo pasiūlymu pateiktos siūlomos prekės techninės specifikacijos, tiek 2019-08-05 pasirašytos viešojo prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VP/S-20 priedo Nr. 1 „Plūgo techninė specifikacija“, ieškovei siūlomos ir parduotos prekės parametrai dėl apsaugos nuo akmenų yra analogiški. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės pasiūlyta prekė skiriasi nuo parduotos (perduotos).

15. Atsakovė savo 2019-06-06 pasiūlyme (plūgo techninėje specifikacijoje), kaip ir Sutarties priede Nr. 1, grafoje „Minimalios reikalaujamų parametrų reikšmės ar charakteristikos \ Reikalaujama charakteristika“, nors nurodė, kad plūgo apsauga nuo akmenų „Hidraulinė“, tačiau grafoje kiekis nurodė, kad „Linginė“ (1 t., b. l. 49). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė kartu su pasiūlymu taip pat pateikė Atviro konkurso sąlygų 5 priedą, t. y. duomenų apie atitikimą techniniams reikalavimams lentelę (1 t., b. l. 54-56), kurios grafoje „Parametras“ nurodė, kad apsauga nuo akmenų linginė (Eil. Nr. 1.3), lentelės grafoje „Ne“ atžymėta - „Ne“. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad tiekėjos UAB „Livila“ pasiūlymas nebuvo pakankamai aiškus, nes plūgo techninėje specifikacijoje nurodyti duomenys dėl apsaugos nuo akmenų prieštaringi. Atitinkamai perkančioji organizacija negalėjo vienareikšmiškai įvertinti, kad tiekėjo siūloma prekė atitinka pirkimo dokumentus (perkančiosios organizacijos reikalavimui, kad plūgas būtų su hidrauline apsauga nuo akmenų). Perkančiajai organizacijai, vertinant tiekėjo pasiūlymą, turėjo kilti abejonės dėl pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentams, todėl vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, ji galėjo prašyti dalyvio patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymą (VPĮ 55 straipsnio 9 dalis). Tačiau tokių veiksmų neatliko. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Livila“ interneto svetainėje (https://livila.lt/lt/produktai/downhil-spring/) šios prekės (plūgo „Downhil – Spring 3+“, KV09 – verstuvo modelis) specifikacijoje aiškiai nurodyta, kad apsauga nuo akmenų linginė, kurią turėjo aiškiai (šis techninis parametras nėra paslėptas) pamatyti ieškovė bent jau priimdama prekę. Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, akivaizdu, kad tiekėjos UAB „Livila“ pasiūlymas neatitiko perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo dokumentuose nustatyto reikalavimo, kad plūgas būtų su hidrauline apsauga nuo akmenų, todėl toks pasiūlymas negalėjo būti pripažintas pirkimą laimėjusiu bei atitinkamai su atsakove negalėjo būti sudaryta plūgo viešojo pirkimo sutartis (VPĮ 2 straipsnio 18 dalies 1 punktas). Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės pateiktas pasiūlymas galėtų būti laikomas lygiaverčiu, tokių aplinkybių atsakovė nesiekė įrodyti ir nagrinėjamoje byloje, be to, atsakovė neginčijo to, kad jai buvo neaiškios pirkimo sąlygos bei neprašė paaiškinti Pirkimo dokumentus, todėl preziumuotina, jog ji suprato, kad pagal pirkimo dokumentus yra reikalaujama, jog siūlomas plūgas būtų su hidrauline (ne lingine) apsauga nuo akmenų, ir kad nėra pakeisti Pirkimo sąlygose įtvirtinti reikalavimai pirkimo objektui.

16. Ieškovės teigimu, ji (perkančioji organizacija), sudarydama plūgo viešojo pirkimo–pardavimo sutartį kitomis sąlygomis, nei buvo nustatyta pagal pirkimo sąlygas, pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus principus bei įsigijo ne tą prekę, t. y. siekė įsigyti plūgą su hidrauline apsauga nuo akmenų, o įsigijo plūgą su lingine apsauga nuo akmenų. Atsakovės vertinimu, pasiūlyta prekė su lingine apsauga perkančiajai organizacijai tiko, šalys dėl šios prekės pasirašė viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, pristatyta prekė atitiko visas techninės specifikacijos sąlygas, sutartis yra visiškai įvykdyta, todėl nėra pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Kadangi nėra pagrindo spręsti, kad tiekėjo pasiūlyta prekė atitinka Perkančiosios organizacijos poreikius bei reikalavimus, nustatytus Pirkimo dokumentuose, yra pagrindas spręsti dėl viešojo pirkimo sutarties (ne)galiojimo.

17. CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo klausimai. Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra vienas iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. S., UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-432/2008; ir kt.).

18. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „S. T.“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškove, kad nebuvo pasiektas pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingą prekę, racionaliai panaudojant lėšas. Pažymėtina ir tai, kad tiek pasirašytos sutarties įvykdymas bei pačios perkančiosios organizacijos veiksmai vykdant viešojo pirkimo procedūras iki pirkimo sutarties sudarymo, tiek vėliau pasirašant viešojo pirkimo sutartį bei priimant pateiktą prekę, nepaneigia viešųjų pirkimų principų, kitų Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvių reikalavimų laikymosi privalomumo.

19. Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1, 2 dalimis perkančioji organizacija privalėjo užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimo tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingą prekę (plūgą su hidrauline apsauga nuo akmenų), racionaliai panaudojant lėšas. Sudarydama pirkimo sutartį su atsakove dėl prekės, kurios techninė specifikacija neatitiko perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų, t. y. ne tokią prekę, kokią siekė įsigyti (sutarties nuostatos neatitinka pirkimo sąlygų), ieškovė pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintus viešųjų pirkimų principus. Kitaip aiškinant šią situacija, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti ir pasirašyti bei vėliau šią sutartį vykdyti kitomis sąlygomis, nei buvo reikalaujama pagal pirkimo sąlygas, taip būtų pažeisti kitų tiekėjų interesai bei viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).

20. Vienas iš skaidrumo principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Teisingumo Teismas aiškindamas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvų, kuriose expressis verbis neįtvirtintas draudimas keisti viešojo pirkimo sutartis jų vykdymo metu, nuostatų ir viešųjų pirkimų principų turinį, vertino viešojo pirkimo sutarties pakeitimų teisėtumą pagal perkančiosios organizacijos pareigą griežtai laikytis jos paskelbtų viešojo pirkimo sąlygų ne tik pasiūlymų vertinimo metu, bet ir iki sutarties įvykdymo pabaigos. Perkančioji organizacija negali vienašališkai pakeisti pagrindinių viešojo pirkimo sąlygų, ypač tos, kuri, jei būtų viešojo pirkimo kvietime, būtų leidusi tiekėjams pateikti iš esmės kitus pasiūlymus. Jei perkančiajai organizacijai, nesant išankstinio paskelbimo apie viešojo pirkimo sutarties pakeitimo galimybę, viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu būtų leista pakeisti pirkimo sąlygas, pastarųjų, tokių, kokios buvo paskelbtos iš pradžių, turinys būtų iškreiptas ir neišvengiamai taip būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas (nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta).

21. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, nesilaikydama viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų, bei nepasiekus pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingą prekę (plūgą su hidrauline apsauga nuo akmenų), pažeidė skaidrumo, lygiateisiškumo, o taip pat racionalumo principą, t. y., kad pirkimui skirtos lėšos būtų naudojamos būtent pirkimo objektui įsigyti. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiajai organizacijai pirkimo sąlygose nenustačius reikalavimo, jog siekiama įsigyti prekė (plūgas) būtų su hidrauline apsauga nuo akmenų, tiekėjai būtų galėję teikti pasiūlymus ir plūgo su lingine apsauga nuo akmenų, t. y. pirkime butų galėję dalyvauti tiekėjai, kurie rinkoje siūlo atitinkamas prekes. Taigi, teismo vertinimu, jeigu perkančioji organizacija atlikdama pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikiusi VPĮ 17 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtintų principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimo tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingą prekę (plūgą su hidrauline apsauga nuo akmenų), racionaliai panaudojant lėšas, būtų suteiktos galimybės dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams bei/arba konkurso nugalėtoju būtų pripažintas kitas, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymas. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju atsakovė, teikdama pasiūlymą, privalėjo būti pakankamai atidi bei rūpestinga ir įvertinti visus pirkimo sąlygose įtvirtintus reikalavimus, o kilus abejonėms dėl jų turinio, kaip jau minėta, galėjo pasinaudoti teise gauti perkančiosios organizacijos išaiškinimą. Atsakovei šia teise nepasinaudojus, ji turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė ne tik, kad pasiūlė pirkimo sąlygas neatitinkančią prekę, tačiau ir tokią, kuri negalėtų būti laikoma lygiaverte.

22. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti sudarytą viešojo prekių pirkimo–pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis). Sutartį pripažinus negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taip pat sprendus, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų, šalis atstatyti į pasiūlymo vertinimo stadiją ar pirkimą nutraukti nėra pagrindo, nes kiti tiekėjai šioje pirkimo dalyje nedalyvavo, pirkimas pasibaigęs.

23. Sandorį pripažinus negaliojančiu ab initio (lot. nuo jo sudarymo momento), spręstinas klausimas dėl restitucijos taikymo (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. 2019 m. rugpjūčio 5 d. šalių sudarytą Viešojo prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VP/S-20 pripažinus niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu bei nenustačius aplinkybių, kad negalima grąžinti to, ką yra gavusi šalis pagal sandorį, taikytina abipusė restitucija, įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovei už prekę gautus pinigus (10 285,00 Eur), o ieškovę įpareigojant grąžinti atsakovei perduotą plūgą („Downhil – Spring 3+KV09“).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

25. Atsakovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26. Ieškovė pateikė duomenis, kad šioje byloje patyrė 231 Eur išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio, 1815 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės.

27. Byloje nustačius tiek perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, vykdant viešojo pirkimo procedūras, tiek viešojo pirkimo laimėtojo argumentų nepagrįstumą, teismas sprendžia, kad yra teisinga ieškovės prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti mažinti 50 procentų (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, taip pat šioje pastraipoje nurodytus argumentus dėl patirtų išlaidų mažinimo, ieškovei iš atsakovės priteistina 231 Eur išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio ir 907,50 Eur (1815 Eur x 50 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (viso 1138,50 Eur).

28. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl valstybė išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu, nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Livila“ ir viešosios įstaigos Marijampolės profesinio rengimo centro pasirašytą 2019 m. rugpjūčio 5 d. Viešojo prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VP/S-20 niekine ir negaliojančia.

Taikyti restituciją, įpareigojant uždarąją akcinę bendrovę „Livila“ grąžinti viešajai įstaigai Marijampolės profesinio rengimo centrui 10 285,00 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus), o viešąją įstaigą Marijampolės profesinio rengimo centrą įpareigojant grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Livila“ perduotą plūgą („Downhil – Spring 3+KV09“).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Livila“ ieškovei viešajai įstaigai Marijampolės profesinio rengimo centrui 1138,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.