Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui, kaltinamajam E. N., gynėjui advokatui D. K., nukentėjusiajai A. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. N., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, 9 klasių išsilavinimo, bedarbis (nedirbantis, registruotas darbo biržoje), gyv. (duomenys neskelbtini), įtrauktas į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, apskaitą prie Kauno m. sav., teistas:

- 1991-11-15 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 147 str. (BK galiojo iki 2003-05-01), galutinė bausmė – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

- 1996-10-28 Kauno apygardos teismo pagal BK 104 str., 272 str. 2 d., 146 str. 3 d., 203 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), galutinė bausmė – 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. 1997-09-24 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Kauno apygardos teismo 1996-10-28 nuosprendis dalyje, kurioje nuteistas pagal BK 104 str., panaikintas ir byla perduota tirti iš naujo, kitoje dalyje nuosprendis paliktas nepakeistas. 1998-06-26 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 104 str. (BK galiojo iki 2003-05-01), galutinė bausmė – 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu;

- 2001-11-22 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. su 400 Lt turto konfiskavimu;

- 2002-01-16 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), galutinė bausmė – 2 m. laisvės atėmimo su 500 Lt turto konfiskavimu;

- 2004-08-09 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., galutinė bausmė – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

- 2010-05-10 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., galutinė bausmė – 10 mėn. laisvės atėmimo. Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2011-04-20 nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 2 mėn. 16 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. 2016-04-03 apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventine A. B. metu, rankoje laikomu ramentu su metaliniu apkaustu, tyčia, vieną kartą smogė jai į kairę ranką ties alkūne, taip mušdamas, A. B. padarė muštines žaizdas kairiame dilbyje, kairio alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžį, kas sukėlė nesunkų jos sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. N. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2016-04-03 apie 15.00 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, įvykio smulkmenų neatsimena. Atsimena, kad konflikto su sugyventine A. B. metu, pagriebė šalia rankos buvusį ramentą ir juo vieną kartą trenkė jai per ranką, o pamatęs iš rankos bėgantį kraują, išsigando ir išėjo iš namų. Viskas įvyko spontaniškai, todėl negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, mano, kad kaltas alkoholis, nes blaivas niekad nebūtų pakėlęs rankos. Pripažino, kad turi problemų su alkoholiu, nors gali jo nevartoti, bet jei pradeda gerti, tai trunka kelias savaites. Labai galisi dėl savo veiksmų, su sugyventine po įvykio bendravo, jos atsiprašė, nes myli, o ji atleido ir norėtų, kad jis grįžtų į namus. Pasižadėjo daugiau nesmurtauti.

Be kaltinamojo E. N. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad priimtas A. B. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2016-04-03 apie 15.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu E. N., paėmęs metalinį ramentą, juo trenkė jai į ranką, ją sužeisdamas ir sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat parodė, kad paskutinį mėnesį sugyventinis nuolatos girtauja, nedirba, išgėręs kelia konfliktus. 2016-04-03 apie 15.00 val. minėtame bute tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis paėmė kambaryje stovėjusį metalinį ramentą ir juo trenkė jai į kairę ranką, ją prakirsdamas. Sugyventinis pabėgo, o ji iš karto išsikvietė greitąją medicinos pagalbą (b. l. 3-4).

Apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat apžiūrėtas, aprašytas ir užfiksuotas alkūninis ramentas ir metalinis apkaustas (b. l. 6-10).

Iš nukentėjusiosios A. B. apklausos protokolo matyti, kad pastaruoju metu jie su E. N. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016-04-03 apie 15.00 val. minėtame bute jie buvo dviese. Sugyventinis E. N. buvo neblaivus, ji miegojo. Pabudusi pamatė suverstą stalą, todėl gražiai paprašė, kad E. N. jį susitvarkytų. Tada jis pradėjo prie jos kabinėtis, paėmė jos ramentą ir jo apatine dalimi, ant kurios tuo metu buvo uždėtas papildomas metalinis apkaustas, vieną kartą smogė jai į kairę ranką netoli alkūnės. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Dėl metalinio apkausto aštrių galų pažeista ranka pradėjo kraujuoti, nes buvo prakirsta. Pamatęs tai, E. N. iškart pabėgo iš namų, o ji apie įvykį pranešė policijai ir medikams. Mano, kad įtakos sugyventinio veiksmams turėjo ta aplinkybė, kad įvykio metu jis buvo neblaivus. Civilinio ieškinio nereikš, jeigu jos sugyventinis gailėsis, jam atleis (b. l. 18-20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G872/2016(02) konstatuota, kad A. B. padarytos muštinės žaizdos kairiame dilbyje, kairio alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžis, padaryti kietu buku daiktu vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Dėl kairio alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžio A. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 16).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2016-04-03 apie 21.40 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra asmuo, ieškomas dėl smurto artimoje aplinkoje. 22.00 val. nuvykus minėtu adresu, E. N. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b. l. 23).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 410 užfiksuota, kad 2016-04-03 22.15 val. E. N. buvo nustatytas 2,69 promilių girtumas (b. l. 24).

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis E. N., būdamas namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos nusikalstamų veiksmų padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventine metu, vieną kartą smogė ramentu su metaliniu apkaustu jai į kairę ranką ties alkūne, padarydamas jai muštines žaizdas kairiame dilbyje, kairio alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžį, dėl ko nesunkiai sužalojo nukentėjusiosios A. B. sveikatą bei tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis E. N. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, teistas, baustas administracine tvarka, VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nuo 2009 m. gydėsi keturis kartus, paskutinį kartą – nuo 2016-01-20 iki 2016-01-25, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, psichozinis sutrikimas (b. l. 77). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2009-05-11, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 81).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. B. ir kaltinamasis E. N. susitaikė, E. N. nukentėjusiosios atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, žala nepadaryta, nukentėjusioji jam atleido, civilinio ieškinio nepareiškė. Nukentėjusioji patvirtino, kad ankščiau E. N. nesmurtavo prieš ją, tik būdamas neblaivus keldavo konfliktus, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nori, kad jis grįžtų į namus, nes jai reikalinga jo pagalba.

Kadangi kaltinamasis E. N. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nors yra teistas, tačiau tik už turtinio pobūdžio nusikaltimus nuosavybei, be to, nuo paskutinės bausmės atlikimo jau yra praėję penkeri metai, nebuvo teismo pripažintas pavojingu recidyvu, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja, kuri civilinio ieškinio nereiškė, pasižadėjo daugiau nesmurtauti, ankščiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad jis daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir, esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, laiko, kad yra pagrindas kaltinamąjį E. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 303 str. 4 d.).

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Byloje 2016-04-07 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-3837, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas D. K. teikė antrinę teisinę pagalbą E. N. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui yra 46,32 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

E. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 38 str. 1 d. ir BPK 254 str. 5 d.).

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo E. N. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.