Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų skyriaus atstovui A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 414 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2021 m. sausio 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13-ANR_P-1628-2021 dėl to, kad jis nuo 2020 m. kovo 18 d. 12.25 val. iki 2021 m. sausio 19 d. 14.30 val. (duomenys neskelbtini) pastatu bendrojo naudojimo vietoje laikė neeksploatuojamą (paliktą be priežiūros) transporto priemonę Volvo S70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir po savivaldybės pareigūno rašytinio perspėjimo nesiėmė priemonių ja pasirūpinti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2043 patvirtinto Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. B. teismo posėdyje nepripažino padaręs protokole nurodytą administracinį nusižengimą, neigė protokole nurodytu laikotarpiu buvęs transporto priemonės Volvo S70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininku, nurodė šią transporto priemonę prieš dvejus metus už 100 Eur pardavęs kitam asmeniui – Ukrainos piliečiui V. Y., pateikė tai patvirtinančią 2019 m. sausio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. Paaiškino, kad įsigijo šį automobilį, tačiau nepavyko jo suremontuoti, reikėjo keisti greičių dėžę, todėl jį pardavė. Pirkėjas V. Y. jį susirado pagal skelbimą, pirkėjo paso duomenis (paso numerį) įrašė į transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Pirkėjo gyvenamosios vietos nežino, todėl jos nėra sutartyje nurodyta. Sutartis yra laisvos formos, yra neprivaloma joje pildyti šiuos duomenis. Jis daug kartų siuntė šią sutartį el. paštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Transporto priemonės pardavimo fakto VĮ Regitroje nedeklaravo, nes nebuvo deklaruotas ir kaip jos savininkas. Jis sutarties nepateikė registruoti VĮ Regitrai, nes automobilio pardavėjas savo ruožtu nebuvo įregistravęs automobilio pardavimo jam fakto. Problemos dėl automobilio prasidėjo prieš du mėnesius. Mano, kad tada automobilio ankstesnis savininkas deklaravo automobilio pardavimo jam faktą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimų pasirūpinti neprižiūrimu automobiliu (b. l. 11-18) jis nėra gavęs.

Institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Institucija iki protokolo surašymo stengėsi susisiekti su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, kad jis geranoriškai patrauktų neeksploatuojamą transporto priemonę. Su juo buvo kontaktuota per viešai paskelbtus jo adresus, tame tarpe ir el. pašto adresu. Į Institucijos paklausimus nebuvo atsakyta, reakcija prasidėjo tik tada, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir byla išsiųsta į teismą. Tik tada Institucijai buvo pateikta 2019 m. sausio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija. Tuo metu institucija tikrino, ar nurodytas galimas pirkėjas galėjo kirsti Lietuvos Respublikos sieną, ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi daugiau duomenų apie šį asmenį. 2018 m. spalio 15 d. bei 2018 m. gruodžio 8 d. transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių nuorašus institucijai pateikė automobilių įgijėjai. Pagal administracinio nusižengimo bylų teiseną reglamentuojančius teisės aktus, asmuo, įgyjantis transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas turi pareigą bendradarbiauti su institucija ir pateikti imperatyviai nustatytus teisės aktais duomenis, pakankamus identifikuoti transporto priemonės valdytoją, jei administracinį nusižengimą padarė ne registruotas transporto priemonės savininkas. Šiuo atveju E. B. nepateikė visų privalomų duomenų apie naują transporto priemonės valdytoją – jo asmens kodą, gyvenamąją vietą, teisę vairuoti transporto priemonę suteikiančio dokumento duomenis. Dėl to Institucija lieka prie savo nuomonės, kad galimai administracinis nusižengimas padarytas asmens, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Jie laiko, kad E. B. yra transporto priemonės savininkas, vadovaudamiesi 2018 m. gruodžio 8 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi. 2019 m. sausio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nesivadovauja, nes joje nurodytas pirkėjas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, Lietuvoje nesilankė. Mano, kad protokolas surašytas tinkamam subjektui, nes nėra duomenų, kad nurodytą protokole nusižengimą padarė kitas asmuo.

Liudytojas M. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje. Buvo gautas pranešimas, kad nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) yra laikomas nenaudojamas automobilis. Mieste dirbantys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus ekipažai jį užfiksavo. Transporto priemonės savininkui buvo išsiųsti pranešimai pasirūpinti juo. Automobilio savininkai, iš pradžių vienas, paskui kitas atsiuntė transporto priemonės pardavimo sutartį. Pagal paskutinę gautą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį automobilio įgijėjas buvo E. B. Tada jam el. paštu ir paprastu paštu buvo išsiųsti raginimai pasirūpinti automobiliu. Du perspėjimai E. B. buvo siųsti paprastu paštu, dar vienas ar du – el. paštu. Ar paštu siųstos siuntos grįžo, negali pasakyti. Dėl to kitos siuntos buvo siųstos valstybės registruose nurodytu E. B. elektroniniu paštu, vienas į jo darbovietę el. paštu. Atsakymų nebuvo gauta. Kai pasibaigė įspėjime nustatytas laikas pasirūpinti automobiliu, E. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Praėjus savaitei laiko po protokolo surašymo (2021 m. sausio 28 d.) E. B. iš darbovietės el. pašto ir el. pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

ANK 414 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta atsakomybė transporto priemonių savininkams už pakartotinį neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose ir po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo nesiėmimą priemonių ja pasirūpinti. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, kad joje aprašyto administracinio nusižengimo sudėtį sudaro keturi būtinieji požymiai: 1) transporto priemonė turi būti neeksploatuojama arba palikta be priežiūros; 2) ji turi būti laikoma bendro naudojimo vietose; 3) tokios transporto priemonės savininkas po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo nesiima priemonių ja pasirūpinti, 4) asmuo jau yra baustas už analogišką administracinį nusižengimą ir nuobauda galioja ANK 40 straipsnio prasme.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalis įpareigoja transporto priemonių savininkus ar valdytojus rūpintis ir atsakyti už jiems nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Pagal teismų praktiką sugedusios ir neeksploatuojamos transporto priemonės palikimas bendro naudojimo vietose nesuderinamas su minėtos pareigos įgyvendinimu.

Tai, kad automobilis Volvo S70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo vietoje – aikštelėje prie namo (duomenys neskelbtini), buvo paliktas neeksploatuojamas ir be priežiūros, objektyviai nustatyta byloje surinkta medžiaga. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kontrolieriaus M. M. 2020 m. kovo 18 d. pranešimu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vietoje stovi priparkuotas neeksploatuojamas automobilis Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš pridėtos nuotraukos matyti, kad automobilio techninė būklė akivaizdžiai netinkama jį eksploatuoti (padangos nuleistos) (b. l. 6), dar prastesnė automobilio būklė užfiksuota nuotraukoje, darytoje žiemos metu (ranka M. M. nurodyta padarymo data 2021 m. sausio 20 d.), automobilis nevalytas, išlūžusiu ratu. (b. l. 7). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos duomenų apie transporto priemonę išrašas patvirtina, jog automobilis Volvo S70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra išregistruotas, jo dalyvavimas viešame eisme draudžiamas (b. l. 8).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius ne vieną kartą: 2020 m. birželio 10 d. raštu Nr. A51-75502/20 (1.1.50-VŠT), 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. A51-109508/20 (1.1.50-VŠT), 2020 m. spalio 5 d. raštu Nr. A51-125737/20 (1.1.50-VŠT), 2020 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. A51-152229/20 (1.1.50-VŠT) kreipėsi į E. B. prašydamas pasirūpinti nuo 2020 m. kovo 18 d. 12.25 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo vietoje laikoma neeksploatuojama ir (ar) palikta be priežiūros transporto priemone Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-18). Pirmieji du pranešimai buvo siųsti E. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kiti du valstybės registruose E. B. deklaruotu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kas pagal ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas laikoma tinkamu procesinių dokumentų įteikimu.

Byloje ginčijamas subjekto, atsakingo už aukščiau minėtos transporto priemonės nepriežiūrą ir neeksploatuojamos palikimą viešo naudojimo vietoje, klausimas. E. B. teismo posėdyje nurodė, kad jis protokole nurodytu laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2021 m. sausio 19 d. jau nebuvo minėto automobilio nei savininkas, nei valdytojas, nes buvo ją pardavęs kitam asmeniui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, parduodant transporto priemones, vadovaujamasi bendrosiomis Civilinio kodekso pirkimo-pardavimo sutarčių reglamentavimo normomis. Pagal dispozityviąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo įstatymuose nenustatyta. Kiekvienu atveju būtina patikrinti, ar šalys transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatė kito nuosavybės teisės perėjimo daikto įgijėjui momento ar kitų sąlygų, pavyzdžiui, kad nuosavybės teisė pereina daikto įgijėjui tik po to, kai <...> daikto pardavėjas išregistruoja daiktą iš viešojo registro; ar tik po to, kai šalys ar viena iš jų įregistruoja pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu ji turi būti registruojama. Jeigu sutartyje tokių ar panašių išlygų nenustatyta, tai dėl nuosavybės teisės perėjimo momento turi būti sprendžiama pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti įstatyme nenustatyta reikalavimų, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga, tinkama eismui (įregistruota, perregistruota, apdrausta kaip turtas ar jos valdytojo civilinė atsakomybė ir pan.). Jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje tokių ar panašių sąlygų nenustatyta, tai nuosavybės teisės į transporto priemonę pagal pirkimo-pardavimo sutartį perėjimo pirkėjui momentas nustatomas pagal bendrąsias CK 6.317, 6.318 straipsnių taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 3K-3-54/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas teismų praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog automobilio registracija asmens vardu nėra juridinis faktas, sukuriantis to asmens nuosavybės teisę, nes ši įgyjama tik CK 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais. Automobilio registracijos duomenys yra vienas iš įrodymų, galinčių patvirtinti nuosavybės teisę. Automobilis yra kilnojamasis daiktas, kuriam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys. Tačiau asmens nuosavybės teisę į automobilį patvirtinantys registravimo duomenys teisme gali būti paneigiami kitais įrodymais, tai savo ruožtu būtų teisinis pagrindas keisti registravimo duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-229/2008, 2011 m. liepos 1 d. nutartis Nr. 3K-3-310/2011).

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos duomenų apie transporto priemonę išrašą automobilio Volvo S70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) savininku nuo įregistruotas N. R. S. (b. l. 8).

Iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nuorašo nustatyta, jog automobilį Volvo S70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), N. R. S. 2018 m. spalio 15 d. įgijo iš V. V. (b.l. 9).

Iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nuorašo nustatyta, jog automobilį Volvo S70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš N. R. S. 2018 m. gruodžio 8 d. įgijo E. B. (b. l. 9). Šis automobilio savininko pasikeitimas nebuvo registruotas Transporto priemonių registre, nepaisant to, Institucija kildino E. B. kaip automobilio savininko administracinę atsakomybę iš šios sutarties.

Savo ruožtu E. B. pateikė 2019 m. sausio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kurioje nurodyta, jog jis pardavė šį automobilį Volvo S70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ukrainos piliečiui V. Y. Nors minėtoji sutartis taip pat nėra registruota Transporto priemonių registre, sutartis užpildyta su trūkumais (nėra nurodyta parduodamo automobilio kaina, visi reikalaujami užpildyti sutarties blanko laukeliai), šis dokumentas sudaro pagrindą abejoti, kad Institucija tinkamai nustatė automobilio savininką ir asmenį, atsakingą už neeksploatuojamo automobilio palikimą be priežiūros viešojo naudojimo vietoje. Minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties tikrumas nebuvo paneigtas kitais duomenimis. Institucija netikrino, ar realiai egzistuoja Ukrainos Respublikos pilietis V. Y. asmens kodu (duomenys neskelbtini), tik užklausė, ar toks asmuo bylai aktualiu laikotarpiu yra kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Teismas pažymi, kad ir 2018 m. gruodžio 8 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (t. y. sutartyje, kuria E. B. įgijo transporto priemonę iš N. R. S.) taip pat nėra nurodytas pirkėjo adresas, taigi teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad vėlesnė, 2019 m. sausio 21 d., transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis dėl ne visų užpildytų duomenų savaime laikytina neatitinkančia tikrovės.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. kovo 8 d. rašte Nr. 21-19-170 nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba neturi duomenų apie V. Y., gimusio (duomenys neskelbtini), vykimą per Lietuvos Respublikos sieną laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. sausio 21 d. Šie duomenys neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad minėtu laikotarpiu toks Ukrainos pilietis neįvažiavo į Lietuvos teritoriją iš Ukrainos Respublikos, tačiau nepaneigia galimybės, kad jis galėjo įvažiuoti į Lietuvą transporto priemone iš kitos Europos Sąjungos šalies, iš kurios sieną kertančių savo transporto priemonėmis keleivių patikra neatliekama.

ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog E. B. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 18 d. 12.25 val. iki 2021 m. sausio 19 d. 14.30 val. buvo transporto priemonės Volvo S70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl negalima daryti išvados, jog būtent jam pagal Saugaus eismo automobilių keliais 20 straipsnio 1 dalies nuostatas kyla atsakomybė už neeksploatuojamos (paliktos be priežiūros) transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietoje ir nesiėmimą priemonių ja pasirūpinti po Savivaldybės darbuotojo rašytinio perspėjimo pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju E. B. atsakomybė pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį negali būti kildinama ir iš Institucijos atstovo nurodytos aplinkybės, kad gavęs administracinio nusižengimo protokolą E. B. nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais 20 straipsnio 2 dalyje bei ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pranešti administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiai Institucijai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą ar gimimo datą, gyvenamąją vietą ir kt.) apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Toks neveikimas gali suponuoti asmens administracinę atsakomybę tik pagal ANK 431 straipsnio atitinkamą dalį, bet nedaro subjekto atsakingu dėl ANK 414 straipsnyje 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo.

ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Kadangi E. B. veikoje nėra ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymių (jis netinkamas subjektas), administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant E. B. veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.