Panevėžio apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Skunde nurodoma, kad su nutarimu nesutinkama. Teigiama, kad buvo Darbo kodekso ( toliau – DK) 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai. Patikrinimo metu J. Š. dirbo viena, be praktikos vadovo ar kito asmens pagalbos, ji patvirtino, kad gėlių parduotuvėje daro gėlių puokštes, prekiauja, bendrauja su klientais, valo patalpas, išrašo čekius. Skunde teigiama, kad teismo išvada, jog J. Š. nevykdė tęstinių darbo funkcijų, nepagrįsta, kadangi iš J. Š. paaiškinimų matyti, kad ji dirbo I. I. nustatytomis darbo valandomis, buvo supažindinta su darbo tvarkos taisyklėmis ir pakluso darbdavio nurodymams, o tai patvirtina darbdavio ir darbuotojo susitarimą dėl darbo funkcijų. Nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, kad J. Š. floristės specialybės darbą parduotuvės savininkės naudai dirbo tris mėnesius, toks J. Š. darbas negali būti atliekamas neatlygintinai, o J. Š. ir I. I. siejo ne civiliniai teisiniai santykiai, o darbo teisiniai santykiai. Tai pat skunde nurodoma, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad J. Š. patikrinimo metu atliko praktinio-gamybinio mokymo užduotis pagal trišalę sutartį, kadangi pagal ją praktinis mokymas turėjo vykti iki 2011-06-07, o I. I. individualią veiklą vykdė iki 2011-05-13. Skunde nurodoma, kad yra neaišku, kodėl teismas Darbo inspekcijos pareigūno V. P. parodymus vertino kaip spėliones. Taip pat neaišku, kodėl buvo atmesti liudytojos S. V. parodymai. Liudytoja matė, kaip J. Š. buvo mokamas atlygis už darbą. Skunde nurodoma, kad I. I. administracinė byla iš esmės nebuvo išnagrinėta, netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, vadovautasi tik I. I. ir J. Š. parodymais, kurie turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi J. Š. teismo posėdžio metu pripažino, kad ji išsiėmė verslo liudijimą ir veiklą vykdo kartu su I. I..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, kadangi I. I. veiksmuose nenustatė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėties, taip pat teismas konstatavo, kad nėra įrodytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas. Su šiomis teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka.

DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 5-6) seka, kad šioje byloje I. I. kaltinama ATPK 41³ str. numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti J. Š. nesudarius darbo sutarties, neišdavus darbuotojo darbo pažymėjimo ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Teismo posėdžio metu I. I. ir J. Š. nurodė, kad J. Š. atliko praktiką I. I. gėlių parduotuvėje pagal trišalę mokymo sutartį, I. I. buvo J. Š. praktikos vadove. Šias jų nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai bylos duomenys – teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) mokyklos mokinio J. Š. praktikos dienyno, I. I. 2011-05-11 pranešimo (duomenys neskelbtini) mokyklai bei mokymo sutarties Nr. U7-37 kopijos. Iš minėtos mokymo sutarties matyti, kad I. I., vykdanti individualią veiklą, pasirašė šią sutartį, ja įsipareigojo J. Š. suteikti praktinio mokymo vietą, aprūpinti ją praktinio-gamybinio mokymo užduotimis ir kt. Šioje sutartyje mokiniu įvardijama J. Š., ji sutartį pasirašė, sutartis taip pat pasirašyta ir mokymo įstaigos (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorės. Iš šios sutarties matyti, kad nebuvo susitarta dėl apmokėjimo sąlygų už savarankiškai be praktikos vadovo pagalbos atliekant jo pavestas funkcijas produkcijos gaminimą ( 7.7. p.). Iš pateikto J. Š. praktikos dienyno matyti, jog J. Š. praktikos atlikimo vieta „I. I. individuali veikla Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Panevėžys“. Praktikos darbo charakteristika bei dienynas pasirašyti I. I., iš jo matyti, kad J. Š. praktiką atliko nuo 2011-02-23 iki 2011-06-07.

Teismo posėdžio metu J. Š. parodė, kad praktikos metu ji savarankiškai nieko nedarė, dėl jokio atlygio praktikos metu nesitarė, konkrečius nurodymus jai davė praktikos vadovas, viena palikta klientų neaptarnavo, pinigų neėmė ( b.l. 40-43), o pirminiame paaiškinime J. Š. nurodė, kad viena retai būna, dažniausiai su savininke ( b.l. 9). I. I. taip pat patvirtino, kad J. Š. atliko užduotis pagal jos sprendimus, savarankiškai daryti puokščių J. Š. negalėjo, ji darė darbus, kurie įeina į mokymo programą ir kurie buvo pagal jos specialybę, pinigų J. Š. ji nemokėjo (b.l. 64-68). Taigi tai, kad J. Š. vykdė I. I. nurodymus dar nepatvirtina, kad tarp jų buvo susiklostę darbo teisniai santykiai, kadangi neabejotina, kad praktikos vadovas taip pat gali pateikti praktikos užduotis. Nors iš J. Š. praktikos dienyno matyti, kad J. Š. susipažino su darbo įrankiais ir priemonėmis, taip pat dienyne yra įrašai apie prekių ir paslaugų parinkimą, vitrinų apipavidalinimą, augalų ir kompozicijų priežiūrą, teminių puokščių ir proginio interjero komponavimą, tačiau šie įrašai apie J. Š. veiklą praktikos metu, kuri mokėsi būtent floristo specialybės, dar nerodo ir realiai atlikto darbo I. I. naudai. Kitokių byloje duomenų, kurie patvirtintų J. Š. realiai atliktą darbą I. I. naudai nėra. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno V. P. parodymais, juos vertino kaip spėliones. Tačiau nagrinėjamu atveju, nustačius buvus pasirašytą mokymo sutartį, pagal kurią I. I., vykdžiusi individualią veiklą, buvo J. Š. praktikos vadovė, V. P., dalyvavusio patikrinime 2011-05-25, nurodomos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo konstatuoti buvus nelegalų darbą. Nors teisme V. P. nurodė, kad gėlių parduotuvėje rado J. Š., ji konsultavo klientus, darė kompozicijas, o I. I. per patikrinimo laiką nebuvo parduotuvėje, tai dar nepatvirtina pažeidimo padarymo fakto ir nepatvirtina, jog J. Š. neatliko praktinio mokymo. Jokių duomenų, apie tai, kad J. Š., atlikdama praktinio mokymo užduotis praktinio mokymo metu, būtų davusi I. I. individualiai veiklai kokią nors ekonominę naudą byloje nėra surinkta, be to, iš bylos duomenų matyti, kad gėlių parduotuvėje dirbo S. V., o po jos atleidimo, kaip nurodė I. I., dirbo ji pati. Teismas, liudytojos S. V. parodymais nesivadovavo pagrįstai, kadangi I. I. nurodė, kad tarp jos ir S. V. yra konfliktinė situacija, pati liudytoja S. V. teisme nurodė, kad I. I. perrašė jos darbo sutartį iš neterminuotos į terminuotą ir ji buvo atleista, buvo nuėjusi į Darbo inspekciją ( b.l. 64-68).

Pažeidimo padarymo faktui pagrįsti skunde akcentuojama ir ta aplinkybė, kad I. I. buvo įregistravusi vykdanti individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą tik nuo 2011-02-08 iki 2011-05-13. Tačiau iš mokymo sutarties Nr. U7-37 matyti, kad ji galioja nuo 2011-02-23 iki 2011-06-07, o pagal mokinio praktikos dienyną matyti, kad paskutinė J. Š. praktikos diena – 2011-06-07. J. Š. nurodė, kad praktiką baigė atlikti pagal sutartyje nurodytą datą. Todėl vien ta aplinkybė, kad 2011-05-13 baigėsi I. I. registruota individuali veikla, nesudaro pagrindo tarp jos ir J. Š. susiklosčiusių santykių pagal mokymo sutartį automatiškai laikyti darbo sutarties teisiniais santykiais, kadangi iš aptartų duomenų matyti, kad I. I. ir J. Š. tęsė iš praktinio mokymo sutarties kilusius santykius, o duomenų, kad mokymo įstaiga būtų nutraukusi praktinio mokymo sutartį, nėra. Be to, pažymėtina, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo I. I. nėra aišku, kokiu konkrečiu laiku I. I., nesudarius darbo sutarties, neišdavus darbuotojo darbo pažymėjimo ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, leido dirbti J. Š. ( b.l. 5-6).

Teismas pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgdamas į išdėstytas byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla I. I. atžvilgiu buvo nutraukta pagrįstai.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-09 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p. teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-09 nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.