Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovei L. J., nuteistajam E. V. (E. V.), prokurorui Armandui Vainauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus teikimą dėl papildomo įpareigojimo skyrimo nuteistajam E. V. (E. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6 ir 9 punktais arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu nebendrauti su nukentėjusiąja I. M. ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 18 d. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2024 m. kovo 17 d.

Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovė palaikė teikimą, prašė jį tenkinti, kadangi probuojamasis du kartus pažeidė probacijos sąlygas. Siūlo skirti papildomą įpareigojimą pradėti dirbti ar pradėti mokytis, tęsti darbą arba mokslą.

Nuteistasis teismo posėdyje pripažino, kad jis padarė administracinį nusižengimą, neprieštaravo papildomo įpareigojimo paskyrimui. Jis gali dirbti. Ieškojo darbo savarankiškai, dalyvavo gal 10 darbo pokalbių, tačiau jo niekur nepriėmė. Jo specialybė virėjas.

Prokuroras prašė tenkinti teikimą, nes nuteistasis sutinka vykdyti papildomą įpareigojimą, pats siūlomas įpareigojimas jo padėties nesunkina, iki probacijos pabaigos liko nedaug laiko.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jei probuojamasis vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis. Pažymėtina, kad Probacijos įstatymo nuostatos nenumato imperatyvaus reikalavimo skirti papildomą pareigą, esant 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytoms aplinkybėms. Tai yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas probuojamojo probacijos priemonių individualizavimo principas, pagal kurį probuojamajam taikant priemones turi būti atsižvelgiama į probuojamojo asmenybę, elgesį probacijos vykdymo metu, rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes.

Iš nuteistojo E. V. asmens bylos duomenų nustatyta, kad jam buvo nustatytos probacijos sąlygos: nebendrauti su nukentėjusiąja I. M. ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Su šiomis sąlygomis, jų vykdymo tvarka ir atsakomybe už jų nevykdymą jis buvo supažindintas, sudarytas individualus priežiūros planas (asmens bylos l. 9-14). Viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. V. be pažeidimų vykdė probacijos sąlygas: Jo kontaktų su nukentėjusiąja nefiksuota, jis nukreiptas į elgesio pataisos programą nuo 2024 m. vasario 7 d. (asmens bylos l. 18). Pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų ir papildomai teismo posėdyje pateiktų duomenų matyti, jog E. V. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 446 straipsnio 4 dalyje: 2024 m. sausio 10 d. ir 2024 m. sausio 17 d. važiavo keleivinėmis kelių transporto priemonėmis be bilieto, už kuriuos buvo baustas 16 Eur ir 23 Eur baudomis (asmens bylos l. 26-27). Minėtus nusižengimus jis pripažino, aiškino, jog neturėjo pinigų bilietams.

Nors formaliai administracinių nusižengimų padarymas sudaro pagrindą skirti probuojamajam naują papildomą įpareigojimą ar baudžiamojo poveikio priemonę, teismo vertinimu, šiuo atveju to daryti netikslinga. Atsižvelgtina į tai, jog abu E. V. padaryti administraciniai nusižengimai yra mokėjimo tvarkos už naudojimąsi viešuoju transportu pažeidimai. Savo esme jie dažniausiai būna padaromi dėl neatsargumo, neatidumo, o ne tyčia siekiant pažeisti teisės normas. Jie nelaikytini itin pavojingais visuomenei, neturi kriminalinio pobūdžio elementų (smurto vartojimo, nuosavybės teisių pažeidimo). Teismo vertinimu, vien tik tokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymas necharakterizuoja nuteistojo asmenybės kaip linkusios piktybiškai pažeidinėti teisės normas, nelinkusios taisytis. Nusižengimai padaryti tuo laikotarpiu, kai probuojamasis nedirbo, jo teigimu jie buvo nulemti lėšų trūkumo. Priešingai, iš kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad jo socializacija visuomenėje vyksta sėkmingai: jis vykdo visus jam paskirtus įpareigojimus, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti ir be papildomo įpareigojimo skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad probacijos termino, įsiteisėjus nutarčiai pagal nagrinėjamą teikimą ir pradėjus ją vykdyti, bus likę labai nedaug (apie 10 dienų), todėl nustatyti papildomą įpareigojimą, kurio įgyvendinimui (surasti darbą ir atlikti įsidarbinimo procedūrą) prireiks panašiai tiek laiko, jau nėra tikslinga.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertina, kad nėra pagrindo skirti E. V. papildomą įpareigojimą pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, todėl Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus teikimo dėl papildomos pareigos paskyrimo E. V. (E. V.) netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.