Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išsprendė šalių prašymą patvirtinti byloje sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje pagal iškelta pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. rugsėjo 3 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriuo ieškovės ieškinį prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio metu, gautas šalių prašymas patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti. Nurodo, kad taikos sutartimi šalys susitarė ir siekia taikiai užbaigti teisme nagrinėjamą civilinę bylą. Ieškovė ir atsakovė patvirtino, jog bylos nutraukimo pasekmės yra žinomos. Ieškovės atstovė prašė teismo išspręsti antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo Valstybei klausimą, atsakovės atstovas prašė atsižvelgti į atsakovės amžių ir turtinę padėtį bei iš jos tokių išlaidų nepriteisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl taikos sutarties tvirtinimo

teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.985 straipsnis). Teismas netvirtina šalių taikos sutarties tik tokiu atveju, jei tie veiksmai prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.984 straipsnis).

Nenustatytos aplinkybės, kad šalių prašoma patvirtinti taikos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia šalių teises ar teisėtus interesus, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (CPK 42 straipsnis 2 dalis, CK 6.984 straipsnis). Taikos sutarties sudarymo ir jos nutraukimo teisinės pasekmės šalims yra žinomos ir suprantamos (Taikos sutarties 2 punktas, CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis).

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad yra pagrindas patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį (CK 6.983 straipsnis, 6.984 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis sudaro pagrindą civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Šalims žinoma, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 94 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Atsižvelgiant į tai, jog 2019 m. gruodžio 2 d. taikos sutartimi šalys neaptarė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nepriteisia ieškovės vertimo išlaidų iš atsakovės, ir atsakovės išlaidų advokato teisinei pagalbai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. kovo 22 d. sprendimu skirta 100 proc. antrinė teisinė pagalba. Šioje byloje valstybė patyrė 410,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 149 Eur žyminis mokestis ir 261,07 Eur išlaidos už antrinę teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė taikos sutartimi atsisakė 2/3 dalies savo ieškiniu prašytų priteisti sumų, į kad 75 procentai žyminio mokesčio taikos sutarties sudarymo atveju yra grąžinama, aplinkybes, jog atsakovė, gimusi (duomenys neskelbtini), yra garbaus amžiaus senatvės pensininkė ir gauna nedidelę pensiją (262,15 Eur), šalys byloje elgėsi sąžiningai, nevilkino proceso, susitaikė pirmame posėdyje, taip pat atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, kuri skatina šalis susitarti ir ginčus spręsti taikiu būdu, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės nepriteistinos ir apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 7 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 295 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti šalių prašymą.

Patvirtinti N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 2 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Atsakovė J. S. įsipareigoja ieškovei N. K. sumokėti 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų 0 ct) sumą už jai suteiktas slaugos ir priežiūros paslaugas, šiuos pinigus išmokėdama per 3 metų ir 4 mėnesių laikotarpį, mokėdama po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 0 ct) sumą kiekvieną mėnesį į N. K. atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovė J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pinigus mokėti pradės nuo 2020 m. sausio 1 d., mokėdama už einamąjį mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-9366-889/2019.

Atleisti atsakovę J. S. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Išsiųsti nutarties kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.