Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Polarline“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo A. K., priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka 2018 m. spalio 17 d. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. Jungtinėje Karalystėje dėl A. K., vairavusio transporto priemonę SCANIA R410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. A. K. buvo atsakovo UAB „Polarline“ darbuotojas. Nustatyta, kad įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės SCANIA R410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Kadangi transporto priemonė SCANIA R410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir eismo įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje, o įvykio metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, Jungtinės Karalystės nacionalinių draudikų biuras MOTOR INSURERS BUREAU atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 7337,96 Eur sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas sumokėjo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui 7337, 96 Eur sumą ir kreipėsi į atsakovą dėl sumokėtos sumos grąžinimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovui 7337,96 Eur nuostolius (CPK 185 straipsnis, 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai Biuras moka išmoką pagal šio straipsnio 1 dalį dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Biuras moka išmokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ar kitos valstybės Garantiniam iždui (fondui) ir kitais atvejais, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatų arba susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo reikalavimus (Įstatymo 17 straipsnio 5 dalis).

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas buvo sudaręs transporto priemonės SCANIA R410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo sutartį.

CK 6.264 straipsnio 1 dalis numato, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

Šiuo atveju, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl transporto priemonės SCANIA R410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo veiksmų einant darbines pareigas buvo padaryta žala. Bylos duomenimis, atsakovas buvo sudaręs transporto priemonės SCANIA R410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo sutartį, todėl atsakovas turėjo įstatyme įtvirtintą prievolę sudaryti minėtos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovas pagrįstai atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą Jungtinės Karalystės nacionalinių draudikų biurui MOTOR INSURERS BUREAU, todėl įgijo reikalavimo teisę į atsakovą, neįvykdžiusį pareigos sudaryti transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Taigi, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 7337,96 Eur yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 7337,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 220,00 Eur žyminio mokesčio bei 825,87 Eur išlaidų už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, viso 1045,87 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11,60 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 11,60 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui, į. k. 125709291, iš atsakovo UAB „Polarline“, j. a. k. 303121095, 7337,96 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus trisdešimt septynis eurus 96 ct) skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 7337,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1045,87 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt penkis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Polarline“, j. a. k. 303121095, 11,60 Eur (vienuolika eurų 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.