Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės vietinis ūkis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Kelmės vietinis ūkis“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 595 (toliau – ir Sprendimas).

Skunde pareiškėja nurodė, kad Departamentas Sprendimu patvirtino Departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2019 m. kovo 21 d. patikrinimo aktą Nr. KL-5 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. markšeideriniame plane gavyba už sklypo ribų nefiksuota ir pagal šį planą kasybos telkinyje išgauta 30167 m³ žvyro. Nurodyta, kad markšeideriniai apmatavimai atlikti 2018 m. liepos 17 d. ir apėmė laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2018 m. liepos 17 d. Šiuo laikotarpiu, pagal markšeiderinių matavimų ataskaitą, išgautų išteklių kiekis – 11 148 m³, iš jų – 413 m³ išgauti už kasybos ir žemės sklypo ribos. Gavyba vykdyta už kasybos sklypo ribų yra 421 m² plote. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MUVGI įstatymas) 6 straipsnio 2 dalimi, apskaičiavo 1 919 Eur papildomo mokėtino mokesčio už 2017 m. IV ketvirtyje be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes išgautus gamtos išteklius – žvyrą.

Pareiškėja nurodė, kad nesutikdama su kai kuriomis Patikrinimo akte pateiktomis išvadomis, pateikė rašytines pastabas, tačiau į jas atsižvelgta nebuvo. Paaiškino, kad tiek patikrinimo metu, tiek teikiant pastabas pareiškėja kategoriškai neigė kasybos darbų už žemės sklypo vykdymo faktą. Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimu, yra grindžiamas prielaidomis, o ne faktais.

Paaiškino, kad tarp šalių nėra ginčo, jog už kasybos sklypo ribų vykdytos kasybos ar grunto nuošliaužos vietoje karjero šlaitas yra atkurtas, t. y. gruntas supiltas į ankstesnę jo buvimo vietą, todėl teigė, kad Patikrinimo akte 413 m³ išteklių negali būti apmokestinimo objektu pagal MUVGI įstatymą, kurio 4 straipsnis nustato, kad mokesčio objektas yra išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai. Pareiškėjos vertinimu, net laikant, jog 413 m³ išteklių buvo iškasti už kasybos sklypo ribos, jie neatitinka paėmimo iš aplinkos kriterijaus, nes yra sugrąžinti į ankstesnę buvimo vietą, todėl negali būti apmokestinami.

Pareiškėja kritiškai vertino ir atsakovo teiginį, kad pareiškėjos 2019 m. balandžio 16 d. patikslinta 2018 m. IV ketvirčio deklaracija (toliau – ir Deklaracija) patvirtina Patikrinimo akte pateiktų duomenų teisingumą. Pažymėjo, jog Deklaraciją patikslino, nes pareiškėjai 2019 m. kovo 21 d. buvo surašytas įspėjimas Nr. 3 (toliau – ir Įspėjimas), kuriuo pareiškėja privalėjo iki 2019 m. balandžio 19 d. patikslinti išgautų išteklių deklaracijas būtent pagal Patikrinimo akto duomenis, nors ir nesutiko su jais.

Atkreipė dėmesį, kad Sprendime nevertintos pareiškėjos pastabos dėl tariamai nuslėpto 274 m³ išteklių kiekio, o tik apsiribota išvada, kad nuslėpimo faktą neva patvirtina pateikta deklaracija. Pažymėjo, kad atmetus Deklaracijos pateikimo patikslinimą, kaip išteklių nuslėpimo faktą, nelieka jokių kitų duomenų apie šį tariamą pažeidimą.

Dėl nustatyto apmokestinamo dydžio pažymėjo, jog Patikrinimo akte nurodytas papildomai priskaičiuotas mokestis viršija įstatyme nustatytą dydį ir apmokestinamas, ne 10, bet 11 kartų didesniu tarifu. Mano, jog nurodyto dydžio apmokestinimas, net jei teismas spręstų, kad Patikrinimo akte nurodyti faktai yra teisingi, yra neadekvačiai didelis. Rėmėsi teismų praktika pabrėždama, kad net netenkinus pareiškėjos skundo iš esmės, nustatytas išteklių apmokestinimas turėtų būti reikšmingai sumažintas.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti (b. l. 24–31).

Atsiliepime nurodė, kad patikrinimo metu nustatė, jog Bendrovės eksploatuojamas karjeras įrengtas 3,9 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) sav. (toliau – ir Karjeras), kasybos plotas – 3,9 ha, naudingų iškasenų (žvyro) gavyba vykdoma pietinėje Karjero dalyje. Patikrinimo metu buvo rasta tik dalis Karjero sklypo ribas žyminčių riboženklių. Pietinėje sklypo dalyje riboženklių nebuvo. Už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2018 m. liepos 17 d. markšeideriniai matavimai at­likti ir markšeiderinis planas atnaujintas 2018 m. liepos 17 d. Šio laikotarpio markšeiderinių apmatavimų ataskaitoje nurodytas išgautų išteklių kiekis 11 148 m³. Iš jų 413 m³ išteklių išgauti už kasybos ir žemės sklypo ribų. Ga­vyba už kasybos sklypo ribų (atitinkamai ir už žemės sklypo ribų) vykdyta 421 m² plote. Už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. markšeideriniai matavimai atlikti ir markšeiderinis planas atnaujintas 2018 m. gruodžio 11 d. Šio laikotarpio markšeiderinių matavimų ataskaitoje nurody­tas išgautų išteklių kiekis 30 176 m³. Laikotarpyje nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. išgautų išteklių už kasybos ir žemės sklypo ribų nebuvo nustatyta. 2018 m. gegužės 14 d. buvo atliktas paskutinis Karjero patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas Nr. 85, t. y. šis pa­tikrinimas atliktas anksčiau nei buvo parengtas 2018 m. liepos 17 d. markšeiderinis planas, kuriame ir yra fiksuota 413 m³ išteklių gavyba 421 m² plote už Bendrovės žemės sklypo ir kasybos sklypo ribų.

Atsakovas pažymėjo, kad Bendrovė, vykdydama gamtos išteklių gavybą už že­mės sklypo bei atitinkamai ir už gavybos sklypo ribos, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, t. y. vykdė gavybą teritorijoje, kurioje neturi leidimo naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes.

Pareiškėja buvo informuota, jog bus atliekamas mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius 2018 m. ir 2017 m. IV ketvirčio apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas. Bendrovė 2017 m. IV ketvirčio Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą dekla­racijoje nurodė, kad išgavo 681 m³. Atsakovas, įvertinęs 2017 m. sausio 12 d. – 2018 m. liepos 17 d. markšeideriniame plane (toliau – ir Planas) pateiktus duo­menis, pareiškėjos teiginius, pateiktus tiek 2019 m. balandžio 19 d. pastabose, tiek skunde teismui, dėl nuošliaužos susiformavimo už pareiškėjos kasybos sklypo ribų 421 m² plote laiko nepagrįstais. Pažymėjo, kad Plane pa­teiktos aukščio altitudės gavybos ploto bloke Nr. 5 už kasybos sklypo ribų yra žemiau ar artimos kasybos sklypo riboms. Gavybos dalyje už kasybos sklypo ribų bloke Nr. 5 dugno altidudė yra apie 1,5–2,0 m žemiau nei kasybos sklype. Sprendė, jog nuošliauža, jei ir galėjo susiformuoti, tai tik iš kasybos sklypo pusės į teritoriją už kasybos sklypo ribų, tai yra iš aukštesnės sklypo dalies į žemesnę, o ne atvirkščiai, kaip teigia pareiškėja. Kasybos šlaitas gavybos ploto bloke Nr. 5, apie 40 m ruože einantis ties kasybos sklypo riba, didėja į kasy­bos sklypo pusę.

Vadovaujantis MUVGI įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Pabrėžė, kad mokestis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus daugi­nant iš koeficiento 10.

Atsakovas, tikrinamuoju laikotarpiu nustatė, jog pareiškėja Planus atnaujina laikydamasi nustatytų reikalavimų bei tai, kad vykdo Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje numatytą prievolę ir teikia LGT Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitas (išskyrus durpių išteklių) – 2KN (toliau – ir 2-KN ataskaita). 2017 m. IV ketvirčio 2-KN ataskaitoje nurodytas išgautas žvyro kiekis – 1000 m³. 2018 m. 2-KN ataskaita pateikta 4 kartus (kas ketvirtį): I ketvirčio 2-KN ataskaita pateikta 2018 m. balandžio 20 d., nurodytas išgautas žvyro kiekis – 0 m³; II ketvirčio 2-KN ataskaita pateik­ta 2018 m. liepos 20 d., nurodytas išgautas žvyro kiekis – 8 tūkst. m3; III ketvirčio 2-KN ataskaita pateikta 2018 m. spalio 19 d., nurodytas išgautas žvyro kiekis – 19 tūkst. m3; IV ketvirčio 2-KN ataskaita pateikta 2019 m. sausio 15 d., nurodytas išgautas žvyro kiekis – 11 tūkst. m³. Iš viso pagal 2-KN ataskaitos duomenis pareiškėja 2018 m. išgavo 38 tūkst. m³.

Deklaracijas pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu pateikė už 2017 m. IV ketvirtį ir 2018 m. II-IV ket­virtį. 2017 m. IV ketvirčio Deklaracija pateikta 2018 m. sausio 18 d., deklaruotas žvyro kiekis 681 m³. 2018 m. I ketvirčio Deklaracija neteikta, gavyba nevykdyta. Deklaracija už II ketvirtį pateikta 2018 m. liepos 18 d., deklaruotas išgautas žvyro kiekis – 1 423 m³; III ketvirčio Deklaracija pateikta spalio 16 d., deklaruotas išgauto žvyro kiekis – 25 249 m³; IV ketvirčio Deklaracija pateikta 2019 m. vasa­rio 6 d., deklaruotas išgauto žvyro kiekis – 11 338 m³. Iš viso pareiškėja deklaravo 2018 m. išgavusi 38 010 m³.

Nurodė, kad 2018 m. teiktose 2-KN ataskaitose ir Deklaracijoje tik I ir IV ketvirtį nurodytas išgautas gam­tos išteklių (žvyro) kiekis sutampa (2-KN ataskaitose kiekis nurodomas tūkst..), II ir III ketvirtyje yra nurodytas skirtingas išgauto žvyro kiekis, 2-KN ataskaitoje – 8 tūkst. m³ (II k.) ir 19 tūkst. m³ (III k.), atitinkamai Deklaracijose – 1 423 m³ ir 25 249 m³.

Pažymėjo, kad vadovaujantis MUVGI įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, gamtos išteklių išgavimas (naudojimas) – medžio­jimas, naudingųjų iškasenų kasimas ar gamtos išteklių paėmimas iš aplinkos kitokiu būdu, o pagal MUVGI įstatymo 4 straipsnį, mokesčio objektas yra išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2000 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 23 „Dėl žinybinių statistinių ataskaitų tvirtinimo“ patvirtintų Paaiškinimų kietųjų nau­dingųjų iškasenų išteklių (išskyrus durpių išteklius) kasybos ataskaitai 2-KN pildyti, 8.3 punkte nurodyta, kad ataskai­toje turi būti įrašomas per ataskaitinį laikotarpį išgautas išteklių kiekis, kuris nustatomas pagal Iš­teklių naudotojo vykdytos išteklių gavybos apskaitos, o tuo atveju, kai nustatyta tvarka buvo atlikti karjero markšeideriniai matavimai – pagal atliktų markšeiderinių matavimų duomenis. Vertino šių dviejų teisės aktų reikalavimus ir darė išvadą, kad 2-KN ataskaitose ir Dekla­racijose nurodytas išgautų gamtos išteklių (žvyro) kiekis negali (neturėtų) skirtis.

Pagal Bendrovės realizuoto žvyro apskaitą ji 2018 m. realizavo 30 346 m³ žvyro. Buhalterinėje apskaitoje 2018 m. apskaitytas žvyro kiekis nesutampa su 2-KN ataskaitose ir Deklaracijose nurodytu išgautu žvyro kiekiu, t. y. 30 346 m³ buhalterinėje apskaitoje, 38 tūkst. m³ 2-KN ataskaitoje ir 38 010 m³ Deklaracijose. Pažymėjo, kad šį skirtumą iš dalies lemia Karjere esančiose sąvartose susandėliuotas žvyro kiekis. 2018 m. gruodžio 11 d. atnaujintame Plane nurodyta, kad sąvartose yra 2 960 m³ žvyro, tačiau pareiškėja tikslaus likučio, kuris sąvartose bu­vo metų pradžioje ir pabaigoje, užfiksavusi neturi.

Atsakovas, įvertinęs Bendrovės teikiamus 2-KN ataskaitų, buhalterinės apskaitos, ir 2018 m. liepos 17 d. Plano duomenis ir jų skirtumus, sprendė, jog akivaizdu, kad pareiškėja 2018 m. II ketvirtį didžiąją dalį išgauto žvyro kiekio t. y. apie 7 tūkst. m³ deklaravo ne 2018 m. II ketvirtį, kai jis išgautas, bet 2018 m. III ketvirtį (iš dalies dar ir IV ketvirtį), kai jis buvo realizuotas. Pareiškėja 2018 m. Deklaracijose ir buhalterinėse ataskaitose pateikdama neteisingus duomenis, pažeidė MUVGI įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 4 dalies reikalavimus.

Pagal markšeiderinių matavimų duomenis pareiškėja laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2018 m. gruo­džio 11d. išgavo 41 324 m³ žvyro, kai tuo tarpu atitinkamai per šį laikotarpį pareiškėjos deklaracijoje nurodomas deklaruotas išgauto žvyro kiekis 41 050 m³. Atitinkamai Bendrovė per šį laikotarpį nedek­laravo (nuslėpė) 274 m³ (41 324 m³-41 050 m³=274 m³). Savo argumentams pagrįsti atsakovas detalius skaičiavimus pateikė lentelėje (b. l. 27). Vadovaujantis MUVGI įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus daugi­nant iš koeficiento 10. Kadangi pareiškėja 2018 m. IV ketvirtyje deklaravo 274 m³ mažesnį žvyro kiekį nei išgautas žvyro kiekis, jai buvo papildomai apskaičiuotas mokesčio dydis už 2018 m. IV ketvirtį, deklaruotą mažesnį nei išgautas valstybinių gamtos išteklių (žvyro) kiekis, mokesčio dydis – 1 306 Eur.

Pareiškėjai apie išgautą išteklių kiekį apskaitose teikiant skirtingus duomenis, atsakovas sprendė, jog pareiškėja aplaidžiai vykdo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 4 dalies ir Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198, 55 punkto reikalavimus, kuriuose numatyta prievolė vykdyti valstybi­nių gamtos išteklių apskaitą. Už žemės gelmių išteklių apskaitos reikalavimų pažeidimus vadovau­jantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 112 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai surašytas įspėjimas.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pateiktos pareiškėjos pastabos dėl patikrinimo akto buvo išnagrinėtos ir į jas atsakyta Sprendime. Pareiškėjos skundo argumentus dėl sankcijos dydžio laikė visiškai nepagrįstais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Departamentas atliko Bendrovės eksploatuojamo Karjero patikrinimą ir 2019 m. kovo 21 d. surašė patikrinimo aktą Nr. KL-5 (b. l. 47–53). Patikrinimo aktu buvo priimtos išvados, kad pareiškėja 2017 m. IV ketvirtį už žemės sklypo ribos, pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimus, išgavo 413 m³ žvyro (1 punktas); vadovaujantis MUVGI įstatymo 6 straipsniu, papildomai apskaičiuoto mokesčio dydis už žemės sklypo ribos, be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes išgautus valstybinius gamtos išteklius (žvyrą) yra 1 919 Eur (2 punktas); Bendrovė 2018 m. IV ketvirtį nedeklaravo (nuslėpė) 274 m³ išgauto žvyro. Vadovaujantis MUVGI įstatymo 6 straipsniu papildomai apskaičiuoto mokesčio dydžio suma už 2018 m. IV ketvirtį, deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekis, yra 1 306 Eur (3 punktas); Iš viso papildomai apskaičiuoto mokesčio dydžio suma taikant didesnį tarifą 1 919 Eur+1306 Eur=3 225 Eur (4 punktas); Už aplaidžiai vykdomą gamtos išteklių apskaitą, pareiškėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 112 straipsnio 1 dalimi, bus surašytas įspėjimas (5 punktas); 6 punktu buvo nurodyta, jog bus sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, o 7 punktu – Lietuvos geologijos tarnybai bus perduota informacija apie patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, kurie, vadovaujantis Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. D1-444, yra priskirti jų funkcijomis.

Pareiškėja 2019 m. balandžio 19 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto (b. l. 41–44), kuriose nurodė, jog išteklių gavyba už kasybos sklypo ribų nebuvo vykdoma. Paaiškino, kad nuo šlaito atitrūkusi grunto masė nuslinko į kasybos sklypą, o nuošliaužos prieigose kasybos veikla nebuvo vykdoma. Dėl nuošliaužos į kasybos plotą nuslinkęs gruntas 2018 metais sukastas į jo ankstesnę buvimo vietą, šlaitas atstatytas. Atkreipė dėmesį į tai, jog mokestis apskaičiuotas neteisingai, t. y. turėjo būti skaičiuojama po 0,42 Eur už kubinį metrą tarifu, o paskaičiuota po 0,44 Eur; tarifas turėjo būti dauginamas iš koeficiento 10, o mokestis paskaičiuotas apmokestinant 11 kartų didesniu tarifu; nurodė, kad dėl tariamai mažesnio deklaruoto žvyro kiekio nebuvo atsižvelgta į tai, jog dalis kasybos plote buvusio žvyro panaudota nuslinkusio šlaito atstatymui. Būtent šios aplinkybės turėjo tiesioginės įtakos atsirandant pareiškėjos apskaitos ir deklaravimo neatitikimui markšeiderinių matavimų duomenims.

Departamentas 2019 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą Nr. 595 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą (b. l. 33–39).

Byloje ginčas kilęs dėl Departamento Sprendimo, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, teisėtumo bei pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.

Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 (toliau – ir Taisyklės) nustato, kad markšeideriniai darbai – veiksmai atliekami rengiant ir atnaujinant markšeiderinį planą, apskaičiuojant kietųjų naudingųjų iškasenų telkinyje išgautus ir liekančius išteklius (5.1. punktas); markšeiderinis planas – kietųjų naudingųjų iškasenų telkinio topografinė nuotrauka, sudaryta pagal žemės paviršiaus ir kasinių geodezinius matavimus (5.2. punktas). Taisyklių 12 punktas nustato, kad naudojamo kietųjų naudingųjų iškasenų telkinio (išskyrus durpynus), kuriame gavyba per ataskaitinį laikotarpį viršija 10 tūkst. m³ žaliavos, markšeiderinis planas turi būti atnaujinamas du kartus per metus, ne vėliau kaip per 20 dienų pasibaigus I ir III arba II ir IV ketvirčiams. Jeigu gavyba per ataskaitinį laikotarpį yra mažesnė už 10 tūkst. m³, markšeiderinis planas atnaujinamas, kai gavybos apimtis pasiekia 10 tūkst. m³, tačiau šis periodas visais atvejais neturi būti ilgesnis kaip 3 metai.

Atsakovas nustatė, jog paskutinį kartą markšeideriniai matavimai atlikti ir Planas atnaujintas 2018 m. gruodžio 11 d. (b. l. 72). Šis paminėtas Planas apima laikotarpį nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. Šiame Plane gavyba už sklypo ribų nefiksuota, per šį laikotarpį išgauta 30 176 m³ žvyro. Prieš tai markšeideriniai matavimai buvo atlikti 2018 m. liepos 17 d. (b. l. 73), kurie apėmė laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 iki 2018 m. liepos 17 d. Šio laikotarpio markšeiderinių matavimų ataskaitoje nurodytas išgautų išteklių kiekis – 11 148 m³, tačiau iš jų 413 m³ išgauti už kasybos ir žemės sklypo ribų. Gavyba už kasybos sklypo ribų vykdyta 421 m² plote. Kadangi paskutinis Karjero patikrinimas buvo atliktas anksčiau nei buvo parengtas 2018 m. liepos 17 d. makšeiderinis planas, t. y. 2018 m. gegužės 14 d. (b. l. 69–71), pažeidimų nebuvo nustatyta. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes spręstina, jog pareiškėja vykdydama gamtos išteklių gavybą už žemės sklypo ir už gavybos sklypo ribos pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalis – vykdė gavybą teritorijoje, kurioje neturi leidimo naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes.

Pareiškėja skunde teismui ir teiktose pastabose atsakovui dėl Patikrinimo akto nurodė, kad laikėsi teisės aktų nuostatų ir jokios gavybos už sklypo ribos nevykdė. Tokia situacija atsirado dėl nuošliaužos į kasybos plotą nuslinkusio grunto, kuris 2018 m. buvo sukastas į jo ankstesnę buvimo vietą, t. y. nuslinkęs šlaitas buvo atstatytas. Šiems savo argumentams pagrįsti pareiškėja remiasi markšeiderinio plano, atlikto 2018 m. gruodžio 11 d., duomenimis, pagal kuriuos jokia gavyba už sklypo ribų nėra fiksuota.

Teismas pažymi, kad iš 2018 m. liepos 17 d. markšeiderinio plano duomenų matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2018 m. liepos 17 d. gavyba vyko pietinėje telkinio dalyje dviejuose vietose – gavybos plotų blokuose Nr. 3 ir Nr. 4 (b. l. 73) bei pažymėtame gavybos plote Nr. 5, 421 m², kuris yra už žemės sklypo ir kasybos sklypo ribų. Tai, kad 2018 m. gruodžio 11 d. markšeideriniame plane gavyba už sklypo ribų nėra fiksuota, nepakeičia situacijos, kuri buvo vertinta laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2018 m. liepos 17 d. Pareiškėjos argumentai, kad šlaitas buvo nuslinkęs, o 2018 metais buvo atstatytas į pradinę padėtį, laikytini teisiškai nereikšmingais. Teismas pritaria atsakovo pozicijai, jog iš 2018 m. liepos 17 d. markšeiderinio plano matyti, jog gavybos bloko Nr. 5 (už sklypo ribų) plotas buvo platesnis nei sklypo ribose, kad bloko Nr. 3 šlaitas yra aukštesnis, tačiau nuošliauža nesusiformavo ir šlaitas nenuslinko. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja teismui taip pat nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančius šiuos išdėstytus argumentus. Pažymėtina, jog MUVGI įstatymas detaliai nustato, kas yra gamtos išteklių išgavimas (naudojimas) – medžiojimas, naudingųjų iškasenų kasimas ar gamtos išteklių paėmimas iš aplinkos kitokiu būdu (3 straipsnio 1 dalis). Taigi teisės aktų nuostatos nenustato jokių galimybių jau išgautus gamtos išteklius grąžinti į jų buvimo vietą ir nemokėti mokesčių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėja vykdė gavybą už žemės sklypo ir kasybos ribų.

Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad mokestis už be leidimo išgautus išteklius paskaičiuotas neteisingai, t. y. išgautas kubinis metras apmokestintas 11, bet ne 10 kartų didesniu tarifu. Teismas ir su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali. Atsakovas tiek Patikrinimo akte (b. l. 48), tiek Sprendime (b. l. 34) pateikė detalius skaičiavimus ir formulę, pagal kurią apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną mokestį, ir kurie patvirtina, jog buvo taikytas koeficientas 10, kaip ir nustatyta MUVGI įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, bet ne 11, kaip teigia pareiškėja.

Skunde teismui taip pat yra akcentuojama, kad pareiškėja 2018 m. IV ketvirčio deklaraciją tikslino išskirtinai vykdydama atsakovo nurodymą, todėl šie patikslinti duomenys negali būti laikomi aplinkybe, patvirtinančia, kad pareiškėja pripažino Patikrinimo akte išdėstytų duomenų teisingumą.

Įvertinus byloje pateiktą Įspėjimą (b. l. 45–46) spręstina, jog Įspėjime pareiškėjai siūloma gera valia pašalinti pažeidimus (2 punktas) ir nurodoma, kad tik pareiškėjai per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų bus pradėta bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena. Teismas pažymi, jog pareiškėjai, nesutinkant su nurodytų pažeidimu ir nepašalinus nurodyto pažeidimo, atsakovas būtų pradėjęs ekonominės sankcijos skyrimo teisena, kurios procedūra nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 48 straipsnyje. Minėto įstatymo 50 straipsnis nustato, kad pareigūnas, išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priima nutarimą: 1) skirti ekonominę sankciją arba; 2) nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, jeigu nėra pažeidimo sudėties arba yra kitų šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, arba 3) atlikti papildomą tyrimą byloje, jeigu bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjantis pareigūnas nustato, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti nutarimai įsigalioja per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos, jeigu jie neskundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apygardos administraciniam teismui. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus nutarimus per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos gali skųsti juridinis asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, ir suinteresuoti asmenys, kurių interesai tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla. Kreipimasis į teismą sustabdo nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymą.

Taigi, pacituotos teisės normų nuostatos leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjai nesutikus su nustatytu pažeidimu, kuris buvo nurodytas Įspėjime, ji turėjo galimybę netikslinti deklaracijos ir atsakovui pradėjus ekonominės sankcijos skyrimo teiseną pasinaudoti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 48 straipsnyje nustatytomis galimybėmis (teikti papildomus paaiškinimus, įrodymus, teikti prašymus dėl įrodymo rinkimo, kviesti liudytojus ir kt.), o nesutikus su priimtu nutarimu dėl jo su skundu kreiptis į teismą, kuris išnagrinėjęs pareiškėjos skundą vertintu ne tik priimto nutarimo teisėtumą, tačiau įvertintų ir Įspėjimo – kaip tarpinio procedūrinio dokumento, pagrįstumą. Taigi, pareiškėjos argumentai dėl atsakovo piktnaudžiavimo surašant Įspėjimą taip eliminuojant pareiškėjai galimybę nesutikti su Įspėjime nurodytu pažeidimu, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja skunde teismui lakoniškai įvardijo, kad atsakovas Sprendime nevertino pareiškėjos pastabos dėl tariamai nuslėpto 274 m³ išteklių kiekio. Šie pareiškėjos argumentai visiškai nepagrįsti, nes Sprendime detalizuota pareiškėjos teiktų deklaracijų, 2-KN ataskaitų duomenys bei buhalterinės apskaitos duomenys (b. l. 35–36), kurie visiškai paneigia pareiškėjos argumentus. Iš pateiktų atsakovo duomenų tiek Patikrinimo akte (b. l. 49–51), tiek Sprendime (b. l. 36) nustatyta, jog pagal makšeiderinių matavimų duomenis pareiškėja laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. išgavo 41 324 m³ žvyro (b. l. 72, 73), tačiau deklaracijoje nurodytas deklaruotas išgauto žvyro kiekis – 41 050 m³. Taigi atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja nedeklaravo (nuslėpė) 274 m³ (41 324-41050 m³=274).

Nors skunde teismui pareiškėja nepareiškė prašymo sumažinti jai paskaičiuotą mokestį, tačiau iš skundo argumentų vis tik suprastina, jog pareiškėja siekia paskaičiuoto mokesčio sumažinimo ir nurodė, kad paskaičiuotas sankcijos dydis laikytinas neadekvačiu ir neproporcingai dideliu.

Kaip jau buvo konstatuota, pareiškėjai sankcijos dydis paskaičiuotas laikantis MUVGI įstatyme nustatyta tvarka, todėl abstraktūs ir įrodymais nepagrįsti argumentai dėl sankcijos neadekvatumo atmestini. Konkrečių argumentų ir įrodymų, kodėl paskirta sankcija turėtų būti sumažinta, pareiškėja teismui nepateikia. Pažymėtina, jog prašydama sumažinti paskirtos sankcijos dydį pareiškėja, turėtų teismui ne tik nurodyti argumentus, tačiau pateikti ir argumentus pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai prašymas sumažinti paskirtos sankcijos dydį netenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, yra priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl laikytinas teisėtu bei pagrįstu, o pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės vietinis ūkis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.