Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. L. (G. L.) gynėjo advokato Drąsučio Zagrecko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-468/2013 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis ir sugadino svetimą turtą, o būtent: G. L., veikdamas organizuotoje grupėje ir susitaręs kartu su T. Č., S. R., A. K., neteisėtai, neturėdamas leidimo, 2009 m. sausio mėn. Vilniuje įgijo, laikė ir gabeno .32 kalibro šaunamąjį ginklą ir ne mažiau kaip 4 vnt. šovinių šiam šaunamajam ginklui, po to, 2009 m. sausio 8 d., Vilniaus rajone, Avižienių gyvenvietėje, kartu su S. R. minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis perdavė N. E., kuris šį ginklą ir šaudmenis tą pačią dieną nugabeno į Telšius, ten juos perdavė G. L., po to, tą pačią dieną, apie 18.40 val., Telšių rajone, Rainių kančios memorialo teritorijoje, G. L. iššovė ir šio ginklo keturis šūvius į R. V. automobilio „Peugeot 206“, v. n. (duomenys neskelbtini) ratus, peršovė šio automobilio vairuotojo pusės padangas ir jas sugadino, po ko T. Č., S. R., A. K. ir G. L. nurodytą šaunamąjį ginklą laikė automobilyje „BMW X5“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir šiuo automobiliu tą pačią dieną, iki 23.30 val. neteisėtai gabeno iš Telšių rajono į Vilnių.

Taip pat G. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje padarė tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, o būtent: 2009 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikoje G. L., veikdamas organizuotoje grupėje, susitarė su T. Č., S. R. dėl savanaudiškų paskatų, siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius draugus, padaryti tyčinį L. V. nužudymą, aptarė šios nusikalstamos veikos planą ir šiam tikslui paruošė įrankius bei priemones – .32 kalibro šaunamąjį ginklą, ne mažiau kaip 4 vnt. šovinių šiam šaunamajam ginklui, peilius, neperšaunamas liemenes. Vėliau 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., Telšių rajone, Rainių kančios memorialo teritorijoje, siekdami nusikalstamų tikslų, tuo metu, kai G. L. sudavė smūgius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką ir tyčia sudavė L. V. vieną smūgį peiliu į krūtinės sritį, pažeisdamas krūtinės ląstą, širdį, dėl ko įvyko vidinis nukraujavimas ir L. V. mirė.

Taip pat G. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, panaudodamas smurtą, neteisėtai atėmė žmonėms laisvę, o būtent: 2009 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikoje G. L., T. Č., S. R., A. K., siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius jo draugus, susitarė neteisėtai panaudojant fizinį smurtą atimti A. M. ir E. L. laisvę. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., Telšių rajone, Rainių kančios memorialo teritorijoje, po to, kai S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką, G. L. sudavė ranka smūgį A. M. į galvos sritį, T. Č., S. R., A. K. ir G. L. prieš nukentėjusiųjų E. L., A. M. valią įsodino pastaruosius į automobilį „BMW X5“, v. n. (duomenys neskelbtini) nuvežė tolyn nuo Telšių, E. L. paleido pravažiavus Varnių miestelį, t. y. ne mažiau kaip 26 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos, o A. M. paleido ant tilto, virš autostrados Klaipėda – Vilnius, t. y. ne mažiau kaip 52 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos.

Taip pat G. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje panaudodamas fizinį smurtą pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2009 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikoje G. L., T. Č., S. R., A. K., siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius jo draugus, susitarė pažeisti viešąją tvarką. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., Telšių rajone, Rainių kančios memorialo teritorijoje, G. L. iššovė iš .32 kalibro šaunamojo ginklo ne mažiau kaip keturis kartus į R. V. automobilio „Peugeot 206“, v. n. (duomenys neskelbtini) padangas ir jas sugadino, G. L. sudavė smūgius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką ir tyčia sudavė L. V. vieną smūgį peiliu į krūtinės sritį, T. Č., S. R., A. K. ir G. L. prieš nukentėjusiųjų E. L., A. M. valią įsodino pastaruosius į automobilį „BMW X5“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu sutrikdė tokioms vietoms priimtą rimtį bei pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis G. L. kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje (Nr. 1-24-315/2013) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo sulaikytas 2009 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi G. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2013 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi

kaltinamajam G. L. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nepratęstas, paskirtos kitos kardomosios priemonės – namų areštas ir dokumento paėmimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis ir kaltinamajam G. L. kardomosios priemonės –suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-468/2013 kaltinamajam G. L. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos. Skirdamas suėmimą kaltinamajam G. L., teismas nurodė, jog G. L. anksčiau yra kelis kartus teistas, šioje byloje kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, dėl jo nagrinėjama ir daugiau baudžiamųjų bylų teisme, kas leidžia teismui manyti, kad jam inkriminuojamos veikos buvo ne atsitiktinės, o iš anksto suplanuotos. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus.

Kaltinamojo G. L. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį. Gynėjo teigimu, skundžiama nutartis yra formali, deklaratyvi, priimta pažeidžiant BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei nesilaikant teismų praktikos.

Gynėjas nurodo, kad nors kaltinamasis G. L. kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymų, tačiau anksčiau neteistas. Be to, kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje jam paskyrus kitas kardomąsias priemones, jis įsidarbino, šiuo metu turi pragyvenimo šaltinį bei nuolatinę gyvenamąją vietą.

Kaltinamojo gynėjo tvirtinimu, šioje baudžiamojoje byloje skirti G. L. kardomąją priemonę yra netikslinga, kadangi jam jau taikomas suėmimas kitoje Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo G. L. gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo G. L. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, skundžiama nutartimi paskirdamas kaltinamajam G. L. kardomąją priemonę – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Sąlygos pratęsti suėmimo terminą G. L. yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nėra duomenų, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai būtų pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis/kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Vilniaus apygardos teismas paskyrė kaltinamajam G. L. kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, t. y., kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. G. L. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs penkis tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas – labai sunkus nusikaltimas – patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Be to, skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad visos nusikalstamos veikos ne atsitiktinės, o gerai suplanuotos, padarytos organizuota grupe. Be to, teisme nagrinėjamos kitos bylos dėl G. L. galimai padarytų kitų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės rodo G. L. polinkį daryti nusikalstamas veikas. Gynėjo skunde teisingai nurodoma, kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis nebuvo teistas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis praeityje teistas, ir nors teistumas išnykęs, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja asmenį. Be to, po šioje byloje inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, G. L. buvo priimti keli apkaltinamieji nuosprendžiai. Šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje G. L. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 puntas). Skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą ir galimybę dirbti bei gauti legalias pajamas, nešalina teismo nustatyto suėmimo taikymo pagrindo.

Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad G. L. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo, toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Apeliacinio teismo nuomone, pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta.

Tai, kad kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje G. L. taip pat taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, netrukdo teismui šioje byloje taip pat skirti suėmimą, esant tam BPK numatytoms sąlygoms ir pagrindams.

Dėl šių motyvų skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo G. L. gynėjo advokato Drąsučio Zagrecko skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.