Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. A., J. A., VĮ „Turto bankas“

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo J. A. atsiliepimo į pareiškimą per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo L. A. atsiliepimo į pareiškimą per įstatymo nustaytą terminą nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Liudytoja J. A. parodė, kad jos šeima visą laiką gyveno su su jos anyta I. A., mirus vyrui V. A. 1996 metais ji liko su keturiais mažais vaikais, kurių vienas neįgalus ir ligota neįgalia anyta. Vertėsi sunkiai, truko lėšų pragyvenimui, 2004 metais mirus anytai, ji su vaikais ir toliau liko gyventi anytai priklausančiame bute, manė kad paveldėjimo tvarkyti nereikia, nes ilgą laiką kartu gyveno. Po anytos mirties ji netrukus susirgo onkologine liga, vėliau 2014 metais mirė jos sūnus I. A., kadangi ji nemažai laiko praleidžia gydymosi įstaigose, todėl šiuo metu anytai priklausiusį butą prižiūri ir tvarko pareiškėja D. V.. Pareiškimas tenkintinas - Lietuvos Respublikos CK 5.57 str. Pagal CK 4.47 str. 2 p. vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio asmens turto, turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas, o palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).

CK 5. 57 str. 1 d. įtvirtinta, kad CK 5.50 str. nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Minėtam CK straipsniui taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Taigi, nagrinėjant įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, būtina nustatyti šias aplinkybes : 1) ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) nustačius atitinkamas aplinkybes privalomai vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, 3) nustatyti ir išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

Nustatant ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) .Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Minėti klausimai sprendžiami visų bylos aplinkybių kontekste, o teismas turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Šios bylos ypatumas yra tai, kad asmuo siekiantis teisinio rezultato – palikimo priėmimo ir realizuojantis savo, kaip įstatyminio įpėdinio teises palikimo atsiradimo momentu buvo nepilnametis asmuo D. V. (A.), atstovaujama savo rūpintojos J. A.. Faktiškai dėl savo nepilnametystės pareiškėjos teisės į senolės palikimą galėjo būti įgyvendintos tik per jos rūpintoją J. A., nes pati pareiškėja kreiptis su pareiškimu pas notarą negalėjo. Byloje nustatyta, kad apie palikimo atsiradimą pareiškėja sužinojo iškart po I. A. mirties, tačiau valios priimti palikimą vaikaitės D. V. vardu įstatymo nustatytu 3-jų mėnesių terminu pareiškėja pas notarą neišreiškė ir nurodo, kad priežastys, kurios sutrukdė jai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo buvo jos rūpintojos sunki materialinė padėtis ir teisinis neišprusimas , t.y. susiformavusi nuostata, kad vis tiek po senolės mirties priklauso viskas jos vaikaičiams, palikimo priimti nereikia.

Taigi, spręstinas klausimas ar pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis. Visumoje įstatymas nenumato kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, tai sprendžia teismas. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią atskiriems asmenims piktnaudžiauti savo teisėmis, yra susiformavusi praktika, kad praleisti terminai yra atnaujinami (pratęsiami) tik išimtinais atvejais, kai jo praleidimo priežastys iš tiesų yra svarbios. Kaip taisyklė tai gali būti objektyvios, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios aplinkybės, kurios realiai trukdė atlikti palikimo priėmimo veiksmus 3-jų mėnesių laikotarpyje po palikėjo mirties. Taigi, terminų atnaujinimas ar pratęsimas negali būti įprastinė praktika ir jis taikomas ypatingai retais atvejais. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra suprantama kaip išskirtinės aplinkybės, kurios egzistavo per įstatymo nustatytą terminą (kurį prašoma atnaujinti ar pratęsti ) ir kurios objektyviai sutrukdė asmeniui arba atėmė iš jo galimybę atlikti tam tikrus veiksmus. Tokia įstatymo nuostata ne tik padeda užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, bet ir gina suinteresuotų asmenų laiku įgyvendinusių savo teises, interesus. Civilinės asmenų teisės gali būti ginamos tada, kai tai neprieštarauja įstatymams ir viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams, negalima savo interesų iškelti aukščiau už kitų asmenų teisėtus interesus (CK 1.137 str.).

Taigi, įstatyminė įpėdinė D. V. dėl savo nepilnametystės pati kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo negalėjo, o tai realiai atlikti galėjo tiks jos atstovė, jos motina J. A.. Nepilnamečiam ir tuo pačiu neturinčiam visiško civilinio veiksnumo, asmeniui jo teisių įgyvendinimas priklauso nuo to ar savo, kaip nepilnamečio asmens atstovo, pareigas tinkamai įgyvendina nepilnamečio asmens globėjai (rūpintojai). Kaip matyti, šiuo atveju D. V. rūpintoja laiku dėl palikimo priėmimo savo dukters vardu nesikreipė, dukters apie palikimo atsiradimą neinformavo kas ir sąlygojo, kad palikimas įstatymo nustatytu terminu nebuvo priimtas. Pareiškėjos nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys gali būti iš esmės pripažintos svarbiomis, nes sutiktina su tuo pareiškėjos argumentu, kad dėl savo teisinio neišprusimo ir jiems gyvenant kartu su palikėja ji galėjo sąžiningai klysti būdama įsitikinusi, kad po su jais kartu gyvenosios senolės mirties turtas atitenka jos vaikaičiams ir be papildomų paveldėjimo procedūrų atlikimo. Dėl nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad pareikėja kreiptis laiku dėl palikimo priėmimo po senolės mirties sutrukdė objektyvios nuo jos valios nepriklausančios aplinkybės - nežinojimas apie palikimo atsiradimą, neturėjimas civilinio veiksnumo ir jos rūpintojos teisinis neišprusimas. Tai laikytina svarbiomis priežastimis, lėmusiomis tai, kad buvo praleistas terminas palikimui priimti. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad sutinkamai su susiklosčiusia teismų praktika bylose, kuriose yra sprendžiamas bet koks klausimas, susijęs su vaiko interesais, visada yra būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešojo intereso apsaugos sudedamoji dalis. Vaiko interesų viršenybė turi būti užtikrinama inter alia ir turtiniuose santykiuose. Tai pabrėžta ir 2011-06-30 apibendrinime „Dėl nepilnamečių turtinių teisių apsaugos paveldėjimo teisiniuose santykiuose“. Todėl termino pratęsimas palikimui priimti visiškai atitinka prioritetinį vaikų teisių apsaugos principą, vaiko interesus, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Taigi, atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes, į tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas suinteresuotiems asmenims iki šiol nėra išduotas, kitų asmenų teisės ir viešasis interesas nebus pažeisti, kaip jau ir minėta, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis pratęstinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos byloje nepriteistinos, nes pareiškėjai yra suteikta antrinė teisinė pagalba ( CPK 87 str. ,92-93 str., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.313 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442, 443, 515, 516 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui po I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti ir šį terminą pratęsti vienam mėnesiui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.