- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2-650-302/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00007-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- G. A. B.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą atsakovo G. A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovui G. A. B., trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB dėl leidimo paimti žemės sklypo dalį visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ieškiniu prašė: 1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. 1P-420-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ nurodyto 1,5335 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 3834/15335 dalį nuosavybės teise priklausančią atsakovui G. A. B., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šią žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. lP-420-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ nurodytiems tikslams - Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje; 2) nustatyti, kad atsakovui G. A. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. lP-420-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 1,5335 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 3834/15335 dalį dydis yra 8 325,55 Eur.
2. Ieškovė nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius priėmė 2016 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 1P-91 -(1.3.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ kuriuo, be kita ko, buvo pradėta 1,5335 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio 3834/15335 dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui G. A. B., paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakovui buvo išsiųstas sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektas ir pasiūlyta atsakovui sudaryti sutartį. Raštas atsakovui buvo įteiktas 2018 m. rugpjūčio 28 d., tačiau per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos atsakovas raštu nepateikė atsakymo dėl rašte pateikto pasiūlymo, todėl buvo laikyta, kad atsakovas nesutiko su sutarties sąlygomis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius priėmė 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. lP-420-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, kuriuo paėmė visuomenės poreikiams atsakovui nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydį - 8 325,55 Eur (UAB „Marleksa“ žemės sklypo vertinimo ataskaita Nr. NT 16-08-08/14). Lietuvos Respublikos ūkio ministerija į Luminor Bank AB esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 8 325,55 Eur, skirtus sumokėti atsakovui kaip atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartimi leido įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. 1P-420-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ nurodyto 1,5335 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 3834/15335 dalį nuosavybės teise priklausančią atsakovui G. A. B., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šią žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. lP-420-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ nurodytiems tikslams - Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje.
4. Iš ieškovės pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ Kauno LEZ yra pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kuris turi valstybinę svarbą ir yra svarbus visuomenės poreikiams, o Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. X-1225 „Dėl šalies ūkio konkurencingumo sėkmės rodiklių bei Žinių ir inovacijų infrastruktūros valstybei svarbių ekonominių projektų patvirtinimo“ Kauno LEZ plėtra yra įtraukta į patvirtintą Žinių ir inovacijų infrastruktūros valstybei svarbių ekonominių projektų sąrašą. Tokią Kauno LEZ svarbą visuomenės poreikiams lemia Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas Kauno LEZ įsteigimo tikslas - nustatytoje teritorijoje efektyviai panaudoti gretimą Kauno oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, Kauno regiono potencialą ir Kauno miesto infrastruktūrą, sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investavimui, naujoms technologijoms bei naujoms darbo vietoms kurti.
5. Teismas pažymėjo, kad Kauno LEZ kūrimas ir plėtra yra užsitęsę ir vyksta jau daugiau nei dvidešimt metų, dėl to tolimesnis jos kūrimo ir plėtros procesas, esant teisėtoms galimybėms, turėtų būti sprendžiamas kuo operatyviau. Nepagrįstai delsiant, nepritraukiama investuotojų, jie neskatinami pasirinkti realizuoti savo ekonominius projektus Kauno rajone, kas sudaro sąlygas žalos valstybės interesams atsiradimui.
6. Taip pat teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos užsakymu UAB „Marleksa“ parengė vertinimo ataskaitą, pagal kurią atsakovui mokėtinas 8 325,55 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija į Luminor Bank AB esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė Nacionalinės žemės tarnybos įsakyme dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams nurodytą sumą (8 325,55 Eur), skirtą sumokėti atsakovui kaip atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį.
7. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnyje nurodytų kliūčių ieškovės prašymui tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas G. A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. Buvusiai savininkei O. B. nuosavybės teisės į 2018 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. 1P-420-(1.17E.) nurodytą žemės sklypą atkurtos Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 52/8611, grąžinant žemę natūra, tačiau iš tikrųjų žemė nebuvo grąžinta natūra, todėl ji negali būti teisėtai atimama visuomenės poreikiams Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45–47 straipsniuose nustatyta tvarka. Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 3 d. sprendime Nr. 52/8611 yra įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad žemės sklypas (projektinis Nr. 305) yra grąžinamas kaip natūra turėtas, todėl darytina išvada, jog Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. 52/8611 yra suklastotas dokumentas, kurio negalima laikyti įrodymu. Tenkindamas ieškovės prašymą, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl galimo įrodymų, kuriais grindžiamas ieškovės prašymas, suklastojimo ir neatskleidė šių aplinkybių esminių teisinių ir faktinių aspektų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 184 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus.
8.2. O. B. nuosavybės teisės atkurtos pažeidžiant sprendimo priėmimo metu galiojusių Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 14 punkto ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 14 punkto nuostatas.
8.3. Ieškovės interesas yra susijęs su svarbiu ekonominiu požiūriu projektu, tačiau šis interesas negali būti įgyvendintas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, žemės savininkų konstitucines teises ir įstatymų saugomus interesus.
Atsiliepimas
9. Ieškovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. 1P-91 -(1.3.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ skųstas nebuvo, todėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra teisėta.
9.2. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalies 1–3 punktuose įtvirtintos sąlygos tam, kad teismas leistų įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.
9.3. Atskirajame skunde minima nuosavybės teisių atkūrimo O. B. procedūra nėra susijusi su nagrinėjama byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
11. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė O. B. 2009 m. birželio 22 d. pareiškimą, adresuotą Kauno apskrities viršininkei.
12. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas rašytinis įrodymas galėjo būti pateiktas ir pirmosios instancijos teismui, bei į tai, jog jis neturi jokios reikšmės nagrinėjamam klausimui, jį atsisakytina priimti.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo / neteisėtumo
14. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 47 straipsnio 6 dalies nuostatas leista įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams ginčo žemės sklypo dalį Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šią sklypo dalį naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams iki bus išspręstas ginčas dėl nuostolių už paimtą sklypo dalį atlyginimo dydžio, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Esminis tikslas, kurio įstatymų leidėjas siekė, priimdamas Žemės įstatymo 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo Žemės įstatymo 47 straipsnio dalyje įtvirtintas dabartinis ginčų dėl atlyginimo dydžio už paimamą nuosavybę nagrinėjimo teismine tvarka modelis, – kiek įmanoma labiau sutrumpinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą. Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, kad nebūtų daroma žala visuomenės interesams, gali leisti įregistruoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams iki ginčo dėl atlyginimo dydžio už paimamą nuosavybę sprendimo nagrinėjimo iš esmės pradžios.
16. Pažymėtina, kad šis teisinis instrumentas gali būti taikomas tik tada, kai yra nustatoma, jog egzistuoja visos Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalies 1–3 punktuose numatytos sąlygos, t. y. suinteresuota valstybės institucija įrodo, kad yra būtina neatidėliotinai panaudoti visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą šiems poreikiams, pateikia sklypo vertinimo ataskaitą ir perveda sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo sumą į notaro depozitinę sąskaitą.
17. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, apeliacine tvarka gali būti panaikinta nustačius, kad nebuvo bent vienos iš įstatyme įtvirtintų materialiųjų sąlygų leidimui išduoti.
18. Kaip matyti iš bylos duomenų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius priėmė 2016 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 1P-91 -(1.3.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ kuriuo, be kita ko, buvo pradėta 1,5335 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio 3834/15335 dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui G. A. B., paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (e. bylos t. 1, b. l. 8–9). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas teismine tvarka būtų ginčijęs minėtą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 26 d. įsakymą, todėl visuomenės poreikio, kurio tenkinimui būtina paimti žemės sklypus, šiuo metu ginčyti nebegalima (Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalis), o tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta sąlyga.
19. Pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, Žemės įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita (Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalis).
20. Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad UAB „Marleksa“ parengė žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. NT 16-08-08/14, pagal kurią žemės sklypo bendraturčiams mokėtinas 33 300 Eur dydžio atlyginimas dėl viso žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, iš kurio žemės sklypo rinkos vertė - 33 300 Eur, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis - 0 Eur, o atsižvelgiant į atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį, už žemės sklypo dalies paėmimą visuomenės poreikiams atsakovui mokėtinas 8 325,55 Eur dydžio atlyginimas (e. bylos t. 1, b. l. 33–70). Vadovaudamasi Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalimi, ieškovė yra atlikusi pirmiau nurodytos sumos pavedimą į depozitinę sąskaitą (e. bylos t. 1, b. l. 12).
21. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad egzistuoja ir likusios dvi Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos sąlygos, kas suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir padėti naudoti visuomenės poreikiams ginčo žemės sklypą.
22. Apelianto argumentai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimo O. B. procedūra, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų nepasisakytina.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Nurodytų argumentų kontekste, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.