Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. K., gimusi (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietė, (duomenys neskelbtini) tautybės, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, netekėjusi, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) nedirbanti, užimtumo tarnyboje registruota, teista:

1. 2012 m. gruodžio 6 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 1 metams 9 mėnesiams laisvės apribojimo;

2. 2013 m. kovo 19 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio pagrindu ši bausmė subendrinta su 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 1 metams su įpareigojimais (teistumas išnykęs);

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, atlyginti nukentėjusiosioms A. V., J. T. patirtą turtinę žalą, pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje;

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. K. turėdama tikslą slaptai pagrobti svetimą turtą, 2020 m. vasario 11 d. apie 14.00 val. viešojo transporto stotelėje ,,Žaliasis tiltas'', ties pastatu, Kalvarijų g. 2, Vilnius, išlipdama iš 6G maršruto autobuso pro galines duris, imituodama žmonių spūstį prisiglaudė prie iš to paties autobuso išlipančios nukentėjusiosios mažametės L. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir iš jos kuprinės išorinės kišenės slaptai ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 8T Note“, 169,99 eurų vertės, su jame buvusia Tele2 SIM kortele, neturinčia turtinės vertės, įsidėjo telefoną į kišenę ir vėl įlipo į tą patį autobusą, tokiu būdu slaptai iš mažametės kuprinės pagrobė svetimą, nukentėjusiajai M. M.-L. priklausantį 169,99 eurų vertės turtą. Tokiais veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Apžiūrimas trečias vaizdo įrašas pavadinimu „MX-CAM1-V4173_20200211-140240-141020.mp4_001.avi“, kurio trukmė 2 minutės 43 sekundės. Vaizdo įraše fiksuotos dvi vaizdo stebėjimo kameros, kurios yra įrengtos autobuse Nr. 6G salono viduje.

Pirmame vaizdo įraše kamera įrengta autobuso gale ir fiksuoja autobuso vykimo maršrutą iš galo. Minėtame vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Antrame vaizdo įraše vaizdo stebėjimo kamera yra įrengta autobuso salone, fiksuoja keleivius, sėdinčius gale, bei įlipančius ir išlipančius per galines autobuso duris. Autobuso gale, priešais išėjimo duris, aikštelėje stovi moteris, ant kurios dešinės rankos riešo ir dalies delno matomas šviesios spalvos įtvaras ( bintas ). Prieš minėtą moterį, arčiau išėjimo durų stovi mergaitės. Mergaitė, kuri dėvi kepurę, stovi atsisukusi moteriai savo nugarą, ant kurios užsidėjusi kuprinę. Moteris atsisukusi į mergaites veidu. Autobusui stovint ant reguliuojamos sankryžos, moteris pajuda dešiniau nuo mergaičių, stovi atsirėmusi į turėklus. Mergaitė su kepure grįžta prie sėdimų vietų ir į savo kuprinę kažką įdeda ir vėl juda link išėjimo durų. Tuo metu moteris su įtvaru ant rankos pajuda link mergaitės ir atsistoja jai už nugaros, ranką su įtvaru moteris laiko sulenktą per alkūnę. Mergaitei atsistojus prieš moterį, nugara į ją, moteris ranką ištiesia ir nuleidžia žemyn. Stovi mergaitei už nugaros. Ką moteris daro, vaizdo įraše nesimato, kadangi vaizdą užstoja kiti keleiviai, pasiruošę išlipti stotelėje. Tačiau vaizdo įraše aiškiai matoma, kad moteris su įtvaru ant rankos stovi arti mergaitės. Mergaitei pajudinant kuprinę, moteris atsitraukia vienu žingsniu nuo jos. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra.

Apžiūrimas ketvirtas vaizdo įrašas pavadinimu „MX-CAM1-V4173_20200211-140950-141030.mp4.avi“, kurio trukmė 39 sekundės. Vaizdo įraše fiksuotos dvi vaizdo stebėjimo kameros, kurios yra įrengtos autobuse Nr. 6G salono viduje.

Pirmame vaizdo įraše kamera įrengta autobuso gale ir fiksuoja autobuso vykimo maršrutą iš galo. Minėtame vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Iš vaizdo įrašų padarytos nuotraukos, kurios prijungtos prie bylos. Vaizdo įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos ( b.l. 24-29).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė). Šie vagystę kvalifikuojantis požymis daro veiką pavojingesnę, todėl, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kišenvagystės esmė yra ta, kad ji pavojingesnė už paprastą vagystę, nes tokiam nusikaltimui padaryti reikia patirties ir įgūdžių, kad viešoje vietoje pavyktų pagrobti svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio. Kita svarbi aplinkybė, kad išvardyti daiktai turi būti fiziškai kartu su asmeniu (jo turimi su savimi, esantys tiesiogiai pas jį), t. y. esminis kišenvagystės požymis yra grobiamo turto buvimas tiesiogiai pas tam tikrą asmenį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog Z. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be kaltinamosios Z. K. prisipažinimo padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jos kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios M. M.- L. parodymai, vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti faktiniai duomenys ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nukentėjusioji nurodė, kad 2020 m. vasario 11 d. apie 14.00 val. jos dukra L. L. važiavo viešojo transporto autobusu 6G maršrutu, su savimi kuprinės išorinėje kišenėje turėjo mobilaus ryšio telefoną „Xeomi Redi 8T Note“. Dukra stovėjo autobuso gale prie išlaipinimo durų. Šalia jos stovėjo tamsaus gymio moteris su skara. Autobusui sustojus stotelėje ir L. L. lipant iš autobuso, moteris kažką savo kalba pasakė dukrai, imituodama spūstį stūmė dukrą iš autobuso, L. L. išlipo, kartu išlipo moteris, bet vėl sugrįžo atgal į autobusą, dukra išlipusi po kurio laiko pastebėjo, kad nebėra kuprinės išorinėje kišenėje jos mobilaus ryšio telefono. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė analogiškas aplinkybes, patvirtino, kad ji lipdama iš autobuso paskui mažametę L. L. ištraukė iš jos kuprinės telefoną, po ko įlipo atgal į autobusą, telefoną vėliau pardavė už 40 Eur, pinigus panaudojo savo reikmėms. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotos kaltinamosios ir nukentėjusiosios nurodytos vagystės aplinkybės: matyti, kad dviem mažametėms mergaitėms autobuse priėjus ir sustojus aikštelėje prie galinių autobuso išlipimo durų, nukentėjusi mergaitė atsistojo nugara į stovinčią aikštelėje moterį su įtvaru ir skarele (Z. K.), autobusui judant kaltinamoji pasilenkia ties mergaite, jos dešinė ranka juda ties mergaitės kuprine, sulenkta per alkūnę, ją ištiesia ir nuleidžia, autobusui sustojus, moteris prisiglaudžia prie mergaičių, imituodama keleivių spūstį išlipa, po 20 sekundžių įlipa atgal į autobusą.

Minėti įrodymai neprieštarauja vieni kietiems, vieni kitus papildo ir patvirtina, kad 2020 m. vasario 11 d. apie 14.00 val. viešojo transporto stotelėje ,,Žaliasis tiltas'', ties pastatu, Kalvarijų g. 2, Vilnius, Z. K. išlipdama iš 6G maršruto autobuso pro galines duris iš mažametės L. L. kuprinės išorinės kišenės slaptai ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 8T Note“, 169,99 eurų vertės, su jame buvusia Tele2 SIM kortele, neturinčia turtinės vertės. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip kišenvagystė, nes ji slapta, nejaučiant nekentėjusiajai pagrobė svetimą turtą iš asmens kuprinės, kuri buvo prie nukentėjusio asmens. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes kaltinamoji suprato, jog grobdama svetimą turtą iš rankinės ji padarys turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui, jis baigtas, nes kaltinamoji įgijo galimybę disponuoti pagrobtu turtu- telefoną pardavė, gautus pinigus išleido savo poreikiams.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, jog Z. K. veikdama tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Įvertina nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamosios asmenybę: Z. K. 3 kartus teista (b.l. 71-75), bet galioja tik paskutinis teistumas, pirmi du išnykę, nedirba (b.l. 76), darbo biržoje neregistruota (b.l.77), bausta administracine tvarka už važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto, nuobaudos galioja, baudos nesumokėtos (b.l. 78-85). Nusikalstamos veikos padarymo metu ir iki šiol niekur nedirbo.

Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, Z. K. asmenybę, jos socialinę padėtį, leidžia teismui spręsti, kad už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą jai tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis, įvertinus tai, jog kaltinamoji jau ketvirtą kartą teisiama už nusikalstamą veiką nuosavybei, jos nusikalstamo elgesio rizika yra pakankamai didelė. Siekiant griežtai kontroliuoti ir prižiūrėti kaltinamosios elgesį, kad ji pakartotinai nenusikalstų, siekiant sumažinti kriminogeninius veiksnius (darbo ir lėšų neturėjimą), jai bausmės vykdymo laikotarpiu paskirtini šie įpareigojimai: 1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu arba gydymusi; 2) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 4) per šešis mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 str. 1-2 d., 4 d. 3-4 p., 6 d.).

Z. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi nusikalstama veika padaryta prieš priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendį, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmės minimalią šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalį. Minimali pridėtinos bausmės dalis nustatoma, nes ši nusikalstama veika padaryta esant jau išnykus ankstesniems teistumams.

Dėl civilinio ieškinio

M. M. L. 2020 m. gegužės 19 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 169,99 Eur dydžio turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 31). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji sumažino savo ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 400 Eur (b.l. 118). Kaltinamoji civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino, jo dydžio neginčijo, ieškinio pagrįstumą patvirtina byloje esantys įrodymai. 2020 m. sausio 17 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už minėtą telefoną buvo sumokėta 169,99 Eur suma (b.l. 32). Žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamosios veiksmais. Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str., BPK 115 str. 1 d.).

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusių asmenų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiosios M. M.-L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu dukra buvo išgąsdinta, po to kurį laiką blogai miegojo, bijojo važiuoti autobusu. Žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamosios veiksmais. Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad smurtas vagystės atveju nukentėjusiosios atžvilgiu nevartotas, nusikalstamos veikos pobūdis – telefono ištraukimas slapta, nejaučiant nukentėjusiajai, negalėjo sukelti vagystės padarymo metu išgąsčio, kuris turėtų ilgalaikes pasekmes. Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėtas įvykis būtų sukėlęs mažametei nukentėjusiajai ilgalaikes psichinio pobūdžio pasekmes: išsivysčiusį nesaugumo jausmą, patirtą psichinę traumą, šios pasekmės būtų šalinamos medikamentais. Iš esmės mažametė ir jos motina dėl nusikalstamos veikos patyrė nepatogumą, nes kurį laiką buvo paliktos be ryšio priemonės.

Taip pat teismas atsižvelgia į Z. K. turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamoji brandaus amžiaus, nedirba, pajamų neturi, turi mažamečių vaikų. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes mano, jog priteisti neturtinę žalą tikslinga, tačiau atsižvelgdamas į teismų praktiką, taip pat, jog tai padarytas turtinis nusikaltimas, o ne nusikaltimas žmogaus sveikatai, neturtinę žalą mažina ir nukentėjusiosios naudai priteisia 300 EUR neturtinės žalos iš kaltinamosios Z. K. M. M. –L. naudai. Teismo vertinimu, pagal nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, būtent tokia suma labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrins pusiausvyrą tarp nukentėjusiosios ir kaltosios pusių.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 58) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina.

Šioje baudžiamojoje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų, daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jai skirti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu arba gydymusi; 2) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) per šešis mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, Z. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jai skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu arba gydymusi; 2) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 4) per šešis mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Z. K. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jai skirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu arba gydymusi; 2) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 4) per šešis mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiosioms A. V., J. T. ir M. M.-L.

Nukentėjusiosios M. M. L. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš Z. K. M. M. –L. naudai 169,99 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Z. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti nuteistajai, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.