Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. L. 2016 m. liepos 28 d., apie 18 val., prekybos centre „RIMI“, esančiame Panevėžyje, Klaipėdos g. 82, pagrobė svetimą K. K. priklausantį turtą bendros 350 eurų vertės, t. K. K. K. ant prekių lentynos paliktą 20 eurų vertės rankinę su joje buvusia 30 eurų vertės pinigine ir piniginėje buvusius 300 eurų grynųjų pinigų.

Kaltinamasis V. L. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, t.y. kaltinamasis patvirtino, kad 2016-07-28 apie 18 val. nuėjo į prekybos centrą „RIMI“, esantį Panevėžyje, Klaipėdos g. 82, nes norėjo nusipirkti alaus. Eidamas pro saldumynų skyrių pamatė, kad stelažo ketvirtoje lentynoje nuo apačios padėta vyriška juodos spalvos rankinė. Suprato, kad kažkas iš pirkėjų paliko rankinę. Sugalvojo ją paimti ir patikrinti, ar joje nėra pinigų ar kokių nors vertingų daiktų, kuriuos būtų galima parduoti ar panaudoti. Paėmęs rankinę, nuėjo prie kasos, kur susimokėjo už alų. Tada, išėjęs iš parduotuvės, nuėjo už jos ir, stovėdamas prie parduotuvės sienos, patikrino, kas yra rankinėje. Atsegęs rankinę ir ją pakratęs, išgirdo metalo skambesį. Suprato, kad skamba metalinės monetos. Į delną iškratė pinigus monetomis po 2 ir 5 eurus, taip pat po 20, 10 ir 5 euro centus, iš viso apie 8 eurus. Rankos į rankinės vidų nekišo. Suprato, kad rankinėje yra tik kortelės ir pinigai monetomis, nes daugiau niekas į delną neiškrito. Pinigų popierinėmis kupiūromis rankinėje nematė. Rankinę numetė į gyvatvorę už parduotuvės aikštelės (plačiau kaltinamojo parodymai yra garso įraše 12.38 min. – 15.56 min.). Teisme V. L. papildomai paaiškino, kad nežiūrėjo, ar rankinėje yra piniginė ir piniginės neėmė, paėmė tik metalinius pinigus. Matė, kad rankinės viduje prikišta kortelių, matėsi tik jų galiukai. Raktų viduje nebuvo. Rastos rankinės kasininkei ar apsaugos darbuotojui neatidavė, nes išgirdo, kad viduje barška pinigai, o pats buvo be pinigų. Monetų buvo sauja, gal apie 8 eurus. Suprato, kad tai svetimas turtas, tačiau tai buvo radybos ir nemanė, kad rankinę turi kam nors grąžinti. 300 eurų tikrai neėmė. Pripažįsta nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl 20 eurų vertės rankinės, 30 eurų vertės piniginės ir kartu su rankine išmestų kortelių.

Nukentėjusysis K. K. parodė, kad 2016-07-28 apie 18 val. po darbo nuvažiavo į „Rimi“ apsipirkti. Sustojo „Rimi“ aikštelėje, pastovėjo kurį laiką, nes lijo lietus. Planavo nusiimti pinigų mokesčiams mokėti. Su savimi piniginėje turėjo 100 eurų. Kadangi ketino sumokėti mokesčius už du butus ir už internetą, 100 eurų buvo per mažai. Buvo paėmęs žmonos Citadelės banko kortelę. Kai lietus apstojo lyti, nuėjo prie bankomato ir nusiėmė 200 eurų. Pinigus nuėmė prieš įeidamas į parduotuvę. Parduotuvėje nuėjo į alaus skyrių. Apačioje buvo sukrautos dėžės, o tiesiai lentynos su gėrimais. Laikė pirkinių krepšį su prekėmis vienoje rankoje, o rankinę buvo pasikišęs po pažastimi, bet ji vis krito. Alus, kurio reikėjo, buvo pačioje viršutinėje lentynoje, sunkiai pasiekiamas, todėl krepšį su prekėmis padėjo ant žemės, o rankinę pasidėjo šalia, ant dėžių. Vietoj nestovėjo, ieškodamas alaus paėjo gal metrą į šoną, pavaikščiojo šalia. Pasiėmęs alų, susidėjo į krepšį ir nuėjo ne prie kasos, bet prie informacijos terminalo. Ten pastebėjo, kad nėra rankinės. Prie terminalo palikęs prekes nuėjo ieškoti, kur paliko rankinę. Iš pradžių pats pasimetė, neprisiminė, kur galėjo ją palikti, todėl ieškojo visur, bet paskui prisiminė, kad paliko prie alaus. Eidamas alaus, prasilenkė su kaltinamuoju. Po to, kai suprato, kad rankinė tikrai dingo, kreipėsi į apsaugos postą. Apsauga iškart peržiūrėjo įrašą. Pats dar išbėgo į lauką, bet ten nieko nebuvo, nors kaltinamasis sakė, kad dar gėrė alų. Gal po 5 minučių apsauga pasikvietė ir parodė įrašą ir žmogų, einantį su jo (nukentėjusiojo) rankine. Apsauginis pasakė, kad tai jiems žinomas žmogus. Kai dingo rankinė, piniginėje buvo 300 eurų popieriniais pinigais. Metalinių pinigų nebuvo nei vieno nei piniginėje, nei rankinėje. Visus metalinius visada laiko tik kišenėje. Visos kortelės ir popieriniai pinigai buvo piniginėje. Kortelės buvo piniginėje vienoje pusėje, o technikiniai pasai, teisės – kitoje peršviečiamoje pusėje. Jei kaltinamasis matė korteles, reiškia, jis buvo atidaręs piniginę. Taigi matė ir popierinius pinigus. Kortelėmis nebuvo pasinaudota, nes po įvykio iš karto paskambino vaikams, kad užblokuotų banko, kuro korteles. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

Liudytojas Ž. G. parodė, kad įvykio dieną dirbo apsaugos darbuotoju „Rimi“ parduotuvėje, Klaipėdos g. 82. Pamatė kažko ieškantį pilietį. Išsiaiškino, kad jis neberanda kažkur paliktos rankinės. Paprašė jo palaukti, kol atliks tiesioginį darbą, o tada peržiūrėjo vaizdo įrašą. Pagal nukentėjusiojo pasakojimą ir peržiūrėjęs įrašą pastebėjo kaltinamąjį V. L.. Žino kaltinamąjį iš matymo, nes jis dažnai lankosi parduotuvėje. Įtarimą sukėlė tai, kad kaltinamasis iš alaus skyriaus išeina su rankine, o į parduotuvę atėjo be jos. Visa tai matosi vaizdo įraše. Viskas vyko alaus skyriuje. Vaizdo įraše matė, kaip nukentėjusysis nueina į alaus skyrių, bando dėtis alų, jam nepatogu, nes rankinė krenta, tada pasideda rankinę laisvoje vietoje šalia skardinių pakuočių, paskui įsideda alaus ir nueina, palikdamas rankinę. Po keliolikos minučių ateina kaltinamasis, paima rankinę, atsidaro, pažiūri į vidų, pasiima alaus ir išeina iš parduotuvės. Vaizdo įraše matėsi, kad joks kitas asmuo per tą laiką nebuvo prie tos lentynos priėjęs. Kaltinamasis pažiūrėjo į rankinės vidų, nors stovėjo nugara į kameras, bet matėsi, ką jis daro. Nuo to laiko, kai nukentėjusysis paliko rankinę iki to laiko, kai kaltinamasis ją paėmė, praėjo gal koks 10 minučių, o nuo tada, kai kreipėsi nukentėjusysis iki to momento, kai įraše pamatė kaltinamąjį, praėjo gal iki pusvalandžio.

Iš 2016-07-28 K. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėjas pranešė apie tai, jog 2016-07-28 apie 18.00 val., prekybos centre RIMI, esančiame Panevėžyje, Klaipėdos g. 82, pasigedo vyriškos rankinės, kurioje buvo piniginė, o piniginėje 300 eurų, taip pat įvairūs dokumentai bei kortelės, išduoti tiek jo, tiek žmonos B. K. vardu. Padaryta 350 eurų žala (6 b.l.).

Iš 2016-07-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prekybos centre RIMI, esančiame Panevėžyje, Klaipėdos g. 82, alaus skyriuje. Galima suprasti, kad rankinė buvo pavogta nuo skyriaus vakarinės lentynos (13-15 b.l.).

Iš 2016-08-02 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad prekybos centro RIMI apsaugos darbuotojas pateikė vaizdo įrašą, kuris įrašytas CD-R diskelyje (23-24 b.l.).

Iš 2016-08-04 apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše matyti, kaip vyras, vilkintis mėlynais marškiniais ir tamsiomis kelnėmis, parduotuvės salėje nuo stelažų su gėrimais paima tamsų daiktą. Tas pats vyras su rankine rankoje prie kasos užsimoka už butelį gėrimo ir praeina pro kasą su rankine rankoje (25-28 b.l.).

Iš 2016-09-13 savanoriško dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis K. K. pateikė AB CITADELE banko sąskaitos 2016-07-28 išrašą, kuriame nurodyta, jog 2016-07-28 Klaipėdos g. 82, iš B. K. sąskaitos išgryninta 200 eurų (29-30, 31 b.l.).

Iš 2016-08-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. L. parodė vietą prekybos centre, kurioje rado rankinę, taip pat vietą lauke, kur išmetė rastą rankinę (63-67 b.l.).

Pagal BK 178 str. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Turto grobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltinamajam inkriminuota BK 178 str. 1 d. numatyta svetimo turto vagystė atitinka visus šios nusikalstamos veikos požymius.

Teismas byloje nustatė, kad V. L. paėmė prekybos centre „Rimi“, alaus skyriuje, rastą svetimą vyrišką rankinę su joje buvusia pinigine, kurioje buvo pinigai ir dokumentai, bei kitais daiktais. Rankinės paėmimo fakto neginčija ir pats kaltinamasis, tačiau jis tvirtina, kad iš rankinės pasiėmė tik smulkiomis monetomis rankinėje buvusius maždaug 8 Eur, o pinigų stambiomis popierinėmis kupiūromis, kaip ir piniginės, rankinėje nematė. Kortelės buvo sudėtos rankinės vidinėse nišose, bet jų neėmė. Paskui rastą rankinę su visais joje buvusiais daiktais išmetė į netoli prekybos centro esančius krūmus. Tokiais kaltinamojo V. L. parodymais teismas neturi pagrindo tikėti, kadangi juos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Nukentėjusysis K. K. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad smulkių pinigų niekada nei piniginėje, nei rankinėje nesinešioja, jie visada būna kišenėje. Įvykio dieną rankinėje smulkių pinigų taip pat nebuvo. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad įvairias korteles ir dokumentus visada laiko piniginėje, o ne rankinės kišenėlėse. Šie nukentėjusiojo parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, patvirtina, kad kaltinamasis V. L., priešingai nei jis tvirtino viso proceso metu, apžiūrėjo rastos vyriškos rankinės turinį ir iš jos išsiėmė ne smulkias monetas, o tuo metu piniginėje buvusius apie 300 Eur. Nukentėjusysis K. K. nurodė, kad 100 Eur jis jau turėjo piniginėje iki atvažiuodamas į prekybos centrą, o dar 200 Eur nusiėmė CITADELE bankomate iš žmonos sąskaitos, nes tą dieną ketino sumokėti mokesčius už savo ir mamos butus bei už internetą, taigi reikėjo didesnės pinigų sumos. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis AB CITADELE banko sąskaitos 2016-07-28 išrašas, kuriame nurodyta, jog 2016-07-28 Klaipėdos g. 82, iš B. K. sąskaitos buvo išgryninta 200 eurų (31 b.l.). Teisme apklausto liudytojo Ž. G. parodymai, kad peržiūrėdamas vaizdo įrašą matė, kaip V. L. apžiūrinėjo alaus skyriuje rastos vyriškos rankinės turinį, taip pat paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis rankinės vidaus neapžiūrinėjo, tik iškratė joje buvusias smulkias monetas. Aplinkybę, kad V. L., radęs svetimą rankinę, tikrai apžiūrėjo jos vidų, patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas Nr. VID_20160802_110334 (24 b.l.). Taigi visų byloje esančių įrodymų analizė, taip pat kaltinamojo parodymų prieštaringumas kitiems byloje esantiems objektyviems duomenims leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad duodamas tokius parodymus kaltinamasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą vagystę.

Nors kaltinamasis V. L. tvirtina, kad jo veiksmų kvalifikuoti kaip vagystės nėra jokio pagrindo, nes jis rado pamestą daiktą ir tai yra radybos, tačiau teismas su tuo nesutinka. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.62 str. radiniu yra laikomas pamestas daiktas, kurio savininkas nežinomas. Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Jeigu toks asmuo nežinomas, pamestą daiktą radęs asmuo privalo per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai perduoti radinį, jeigu pats negali arba nenori jo saugoti. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis K. K., supratęs, jog alaus skyriuje paliko savo rankinę ir jos ten neberadęs, apie tai iš karto pranešė ir prekybos centro pardavėjai, ir apsaugos darbuotojui. Tuo tarpu kaltinamasis V. L., kaip teismo posėdžio metu patvirtino, suprasdamas, kad rasta rankinė yra svetimas turtas, nesiėmė jokių veiksmų apie tai pranešti parduotuvėje galimai dar tebesančiam ją pametusiam asmeniui ar kokiam nors parduotuvės darbuotojui. Kaltinamasis su radiniu nesikreipė ir į policiją, nors tokią pareigą turėjo vadovaujantis aukščiau nurodytomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.62 str. nuostatomis. V. L. elgesys, pasireiškęs nepranešimu parduotuvės administracijai ar policijai apie rastą rankinę, ją pametusio asmens neieškojimas uždaroje, apibrėžtoje patalpoje – rankinės radimo vietoje, pasišalinimas iš parduotuvės išsinešant ir rastą rankinę, jos apžiūrėjimas, o po to jos išmetimas rodo, kad kaltinamasis ėmėsi veiksmų apsunkinant galimybę rankinę pametusiam asmeniui neilgai trukus pastebėjus rankinės pametimą rasti ją numatomoje pametimo vietoje. Rankinė buvo pamesta iškart po nukentėjusiojo apsilankymo prekybos centro alaus skyriuje, kur lankytojų ratas yra apibrėžtas, ir tikrojo rankinės savininko atsiradimas yra daugiau nei galimas bei tikėtinas, nes nukentėjusysis K. K. pamesto daikto pasigedo kelių minučių bėgyje. Be to, po nukentėjusiojo kreipimosi į parduotuvės apsaugos darbuotoją, buvo peržiūrėtas minėto skyriaus vaizdo įrašas, todėl surasti ten paliktą rankinę nebūtų buvę jokių kliūčių. Taigi visuma aptartų įrodymų neabejotinai įrodo kaltinamojo tyčią veikti nusikalstamai ir jo veiksmai atitinka visus vagystės požymius. Esant visoms šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad V. L. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d.

Nukentėjusysis K. K. baudžiamojoje byloje pareiškė 397 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (44 b.l.). Nukentėjusysis nurodė, kad vagystės metu jis neteko 20 Eur vertės vyriškos rankinės, kurioje buvo 30 Eur vertės piniginė, 300 Eur grynųjų pinigų, jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, Swedbank AB išduota mokėjimo kortelė, dviejų automobilių registracijos liudijimai, žmonos B. K. vardu išduotas AB CITADELE banko mokėjimo kortelė, įvairios kitos kortelės. Naujų banko kortelių išėmimas jam kainavo 9 Eur, vairuotojo pažymėjimo pakeitimas – 15 Eur, o naujų automobilių registracijos liudijimų išėmimas – 23 Eur. Nukentėjusiojo ieškinys pagrįstas teisme ištirtais įrodymais, t.y. paties nukentėjusiojo parodymais bei rašytiniais įrodymais, ir tenkintinas visiškai, nes žala padaryta tyčiniais tiesioginiais kaltinamojo veiksmais, iš kaltinamojo V. L. nukentėjusiojo K. K. naudai priteisiant 397 Eur turtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis V. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str.). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, yra neteistas (90 b.l.), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (83-89 b.l.), yra išsituokęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas (80-82 b.l.), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (78 b.l.), neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir, kaip pats nurodė, glaudžiasi nakvynės namuose, į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas, priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (92, 95 b.l.). Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis, nors ir yra neteistas, tačiau nedirba, neturi jokių socialinių ryšių, taip pat neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (nakvoja nakvynės namuose), savo kaltę pripažino tik iš dalies, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam V. L. parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nes teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį duomenų byloje iš esmės nėra, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies už nusikaltimus vidurkis.

Daiktas – CD-R diskas su vaizdo įrašu, esantis baudžiamojoje byloje (24 b.l.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p., paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Kaltinamajam V. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo V. L. išieškotinos 3,00 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 308 str.,

nusprendžia:

V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. L. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo K. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. L. nukentėjusiojo K. K. naudai priteisti 397 Eur (tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Daiktą – CD-R diską su vaizdo įrašu, esantį baudžiamojoje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p., palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išieškoti iš V. L. 3,00 Eur (tris eurus) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.