- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-210-582/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-01419-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo
A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir laikyta, kad A. M. paskirta bausmė yra 5 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2014-10-27, apie 11.35 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) siekdamas papirkti valstybės tarnautojus – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 5-ojo būrio patrulius E. S. ir M. M., už tai, kad pastarieji nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir A. M. išvengtų administracinės atsakomybės už padarytą Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimą, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos Baudžiamajame kodekse už valstybės tarnautojo papirkimą, siūlė pareigūnams duoti kyšį, tai yra nuvykti iki jo namų, kur žadėjo už pareigūnų neteisėtą neveikimą jiems duoti 200 eurų (690 Lt).
Šalies argumentai
Prokurorė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M. nuteistas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. M. nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir A. M. paskirti 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.
Skunde prokurorė nurodo, kad teismas teisingai ir pagrįstai kvalifikavo A. M. padarytą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, tačiau paskyrė bausmę, kuri nėra numatyta BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo Kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, sankcijoje nurodytas ribas. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendyje šias nuostatas pažeidė, kadangi nuteistajam paskyrė BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nenurodydamas ir nemotyvuodamas BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę. Dėl šių priežasčių aptarta skundžiamo nuosprendžio dalis turi būti pakeista.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas sutiko su prokurorės apeliaciniu skundu, tačiau prašė skirti mažesnę baudą.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. Prokurorė apeliaciniu skundu neginčija padarytos veikos teisinės kvalifikacijos ir A. M. kaltės įrodytumo, skunde keliamas tik bausmės skyrimo klausimas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su prokurorės skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. M. bausmę už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 1 dalyje, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Skundžiamu nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą jam paskirta laisvės apribojimo bausmė su įstatyme numatytais įpareigojimais. Pagal nuteistojo nusikaltimo padarymo metu galiojusią ir šiuo metu galiojančią BK 227 straipsnio 2 dalies redakciją asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Taigi matyti, kad teismo A. M. paskirta laisvės apribojimo bausmė BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje nėra numatyta.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė – teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Šiuo atveju Kauno apylinkės teismas, nuteistajam skirdamas bausmę, kuri nenumatyta jam inkriminuoto baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje, šias nuostatas pažeidė. Todėl pripažinus, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl paskirtos bausmės yra nepagrįsta ir šioje dalyje nuosprendį keičiant, iš naujo sprendžiamas bausmės A. M. skyrimo klausimas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi A. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgusi į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, sprendžia, kad prokuroro siūloma BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, būtų tinkama bausmės tikslams pasiekti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad yra viena A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi, taip pat pagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui. Nors A. M. baustas administracine tvarka ir anksčiau teistas (teistumas neišnykęs), tačiau yra vedęs, jaunas, darbingo amžiaus, dirba (verčiasi individualia veikla), todėl spręstina, kad už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą jam skirtinos baudos dydis nustatomas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytam šios bausmės minimumui. Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. M. pripažino savo kaltę, jam skirtina bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. M., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 31,85 Eur (b. l. 95). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. M. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendį pakeisti:
A. M., pripažintam kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, skirti 15 MGL (564,90 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę 10 MGL (376,60 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę – baudą, įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 dienas (nuo 2014-10-27 iki 2014-10-29), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai, ir nustatyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra 6 MGL (225,96 Eur) bauda.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Išaiškinti A. M., kad jis teismo paskirtą baudą privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.