Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad ji 2025 m. liepos 23 d. yra priimta studijuoti į (duomenys neskelbtini) kolegiją (toliau – ir Kolegija) 3 metų trukmės bakalauro studijų programą „Tarptautinės svetingumo vadybos“ dieninėse studijose. Apie priėmimą į studijas ji buvo informuota 2025 m. liepos 23 d., gavusi Kolegijos Tarptautinių studentų priėmimo vadovo raštą, Kolegija taip pat pateikė ir tarpininkavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad kviečiamas asmuo – N. B., papildomai nurodyta, kad ji buvo priimta į Tarptautinės svetingumo vadybos programos pirmą kursą, studijos prasidės 2026 m. vasario 2 d., numatomas studijų baigimas – 2029 m. sausio 31 d., leidimą prašoma išduoti dvejiems metams nuo 2026 m. sausio 12 d. Pažymi, kad pareiškėja 2025 m. liepos 17 d. pavedimu Kolegijai sumokėjo 3 800 Eur už du studijų semestrus, o atliktą mokėjimą patvirtino Kolegija, atsiųsdama priėmimo raštą bei tarpininkavimo rašte nurodydama, kad studijos apmokėtos.

Kadangi studijos Kolegijoje, į kurias ji buvo priimta, nėra nuotolinės, be to, jos grindžiamos praktinėmis žiniomis, visą studijų laikotarpį jai būtina gyventi Lietuvoje, pareiškėja, būdama Filipinuose, 2025 m. spalio 21 d. per Migracijos departamento MIGRIS sistemą pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas) tuo pagrindu, kad ji yra priimta studijuoti Kolegijoje, kuriame pateikė visą informaciją ir dokumentus, įskaitant: 1) informaciją, kad ji yra priimta studijuoti į Kolegiją; 2) informaciją apie tai, kad savo gyvenamąją vietą deklaruos Lietuvoje, Vilniaus mieste; 3) savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 4) dokumentus, patvirtinančius, kad ji studijų ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus išlaikoma savo tėvo B. J. A.; 5) įrodymus, kad ji neturi teistumo; 6) sveikatos draudimą ir kt.

Pažymi, kad 2025 m. spalio 23 d. buvo organizuota antroji nuotolinė pareiškėjos apklausa su Migracijos departamento atstovu per platformą „Microsoft Teams“, siekiant patvirtinti jos tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Teigia, kad ji prisijungė laiku, laukė Migracijos departamento darbuotojo, bet atsakovo darbuotoja nurodė, kad susiduria su techninėmis kliūtimis, interviu atliks sekantį kartą ir atsijungė nuo interviu skirtos platformos, taip palikdama pareiškėją kelioms dienoms nežinomybėje.

2025 m. spalio 27 d. buvo organizuota antroji nuotolinė jos apklausa, kuri vyko anglų kalba. Atsakydama į Migracijos departamento darbuotojos užduotus klausimus pareiškėja nurodė, kad: studijuos Kolegijoje Tarptautines svetingumo studijas, už kurias sumokėjo 3 800 Eur; studijų ir gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu ją finansiškai išlaikys jos tėvas, kuris eksportuoja kakavą ir palmių produktus, parduoda agrokultūrinius produktus ir turi nekilnojamojo turto; apie tai, kur Lietuvoje gyvens, nurodė, kad tiksliai nuspręs tada, kai atvyks į Lietuvą, pasitarusi su tėvu (pažymi, kad nori įsitikinti Kolegijos siūlomo apgyvendinimo sąlygomis ir nuspręsti, ar gyventi Kolegijos bendrabutyje, ar nuomotis atskirą butą); Lietuvoje pažįstamų neturi. Paprašyta papasakoti apie savo šeimą pareiškėja nurodė, kad yra iš 6 asmenų šeimos, du šeimos nariai studijuoja magistrantūros studijose, vienam paskutiniai metai gimnazijoje, vyriausiasis brolis yra verslininkas. Paklausta apie ateities planus, pareiškėja nurodė, kad po studijų ketina grįžti į (duomenys neskelbtini) ir įsteigti turizmo verslą bei apgyvendinimo paslaugas teikiantį verslą.

Migracijos departamentas 2025m. gruodžio 18 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nes: l) duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas Sprendime nurodė, kad nors asmuo formaliai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas arba UTPĮ) 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (asmuo atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, pateikė neišsamią informaciją, asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški, asmens prašyme pateikta informacija neatitinka duomenų, nurodytų prie Prašymo pridėtame dokumente), sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi teikiamomis privilegijomis. Nurodoma, kad nustatyti prieštaravimai tarp Prašyme pateiktos informacijos ir dokumente esančių duomenų, o asmens vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti.

Pažymi, kad atsakovas skundžiamame Sprendime, kuris iš esmės grindžiamas informacija (duomenimis), gauta pareiškėjos apklausos metu, nedetalizavo, kokius konkrečius klausimus Migracijos departamento atstovas pateikė pareiškėjai, kaip ji į juos atsakė ar į kokius klausimus neatsakė, nėra pateiktas joks lyginamasis variantas tarp jos Prašyme pateiktos informacijos ir apklausos metu pateiktos informacijos, nėra paaiškinta, kokia konkrečiai pareiškėjos pateikta informacija Migracijos departamentui sukėlė abejones dėl jos vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo bei siekio studijuoti Kolegijoje. Pareiškėjai skundžiamo Sprendimo priėmimo priežastys lieka nežinomos ir visiškai nesuprantamos, nes atsakovas nenurodo, kurie dokumentai buvo netinkami ir kuri informacija Prašyme neatitinka dokumentuose pateiktos informacijos.

Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, paremtas klaidingomis prielaidomis, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir suformuotoje teismų praktikoje pateiktų kriterijų, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijų ir tai grindžia toliau nurodytais argumentais.

Pirma, pareiškėja nurodo, kad ji atitinka visas teisės aktuose nustatytas sąlygas, kurios yra reikalingos tam, kad jai būtų išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, ir cituoja teisinį reglamentavimą, įtvirtintą UTPĮ 46 straipsnio l dalies 1 punkte ir 2 dalyje, taip pat Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija) (toliau – ir Aprašas) nuostatas, kuriose yra nurodyta, kokia informacija (duomenys) turi būti pateikti Migracijos departamentui, norint gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 46 straipsnio l dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pažymi, kad ji su Prašymu pateikė atsakovui visą informaciją ir dokumentus, pateikta informacija (duomenys) buvo tiksli, atitinkanti tikrovę ir ja nebuvo siekiama suklaidinti atsakovą ar nuslėpti reikšmingą informaciją, turinčią įtakos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu išdavimui ar neišdavimui, todėl, pareiškėjos įsitikinimu, ji visiškai atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas, reikalingas tam, kad jai būtų išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu.

Antra, pažymi, jog skundžiamas Sprendimas yra formalus, grindžiamas tik prielaidomis (spėjimais) ir nėra pagrįstas objektyviais faktais, cituoja teisinį reglamentavimą, nurodytą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose, ir teigia, kad tiek teismui, tiek Migracijos departamentui yra pateiktas pareiškėjos tėvo patvirtinimas, kad jis dukros studijų Kolegijoje laikotarpiu perduos sumą, atitinkančią 129 316,64 Eur, taip pat pateikti banko sąskaitos ir kredito operacijų patvirtinimai.

Pareiškėja cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, aiškinančią Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 bei 6 punktų nuostatas, susijusias su Migracijos departamento pareiga atlikti individualų ir visapusišką užsieniečio, siekiančio gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, vertinimą, ir pažymi, kad Sprendimas iš esmės yra grindžiamas vien tik informacija (duomenimis), gauta apklausos su pareiškėja metu, dėl to, jos vertinimu, atsakovo veiksmai, priimant skundžiamą Sprendimą, negali būti laikomi objektyviais, sąžiningais ir protingais, be to, jis dėl papildomos informacijos suteikimo ar patikslinimo į pareiškėją nesikreipė.

Pakartotinai akcentuoja, kad atsakovas Sprendime nepateikė jokių paaiškinimų ir argumentų, kokia konkreti jos apklausos metu pateikta informacija (duomenys) galėjo kelti (sukėlė) įtarimų tikslumo ir (arba) atitikimo tikrovei bei nelegalios migracijos grėsmės, nedetalizavo, kokius konkrečius klausimus Migracijos departamento atstovas jai pateikė, kaip ji į juos atsakė / neatsakė, nėra pateiktas joks lyginamasis variantas tarp Prašyme pateiktos informacijos ir apklausos metu pateiktos informacijos, nenurodyta, kokia asmens Prašyme pateikta informacija neatitinka duomenų, nurodytų prie jo pridėtame dokumente, todėl daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra formalus, deklaratyvaus pobūdžio, nepagristas jokiais objektyviais įrodymais bei neatitinka nei VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų, nei teismų praktikoje suformuotų ir tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamų reikalavimų, kas sudaro pagrindą jį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Pažymi, kad studijos Kolegijoje pareiškėjai suteiktų tarptautinę patirtį, aukštos kokybės išsilavinimą ir bendrą supratimą apie Europos verslo svetingumo praktiką, o jos vienintelis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra studijos Kolegijoje ir sėkmingai jas baigti. Pareiškėja planuoja grįžti į (duomenys neskelbtini) Respubliką ir įgytas žinias panaudoti praktiškai, o ne priešingai, nei bandoma teigti skundžiamame Sprendime, keliauti po kitas Europos šalis ar kelti nelegalios migracijos riziką.

Atkreipia dėmesį, kad pagal UTPĮ 35 straipsnio 2 dalį užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti arba pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo atsisakymo sprendimo priėmimo, todėl jeigu Migracijos departamento Sprendimas liktų galioti, ji Kolegijoje negalėtų tęsti studijų, be to, vienerius metus neturėtų teisės pakartotinai teikti prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu išdavimo, todėl tai pažeistų ne tik jos teisėtus lūkesčius ir interesus studijuoti Kolegijoje, bet ir prieštarautų pačiam aukštojo mokslo prieinamumo principui, kas sukeltų jai itin neproporcingas ir neigiamas pasekmes. Apibendrindama daro išvadą, kad Migracijos departamentas netinkamai (formaliai ir neobjektyviai) atliko pareiškėjos situacijos vertinimą, nenustatinėjo ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, o Sprendimu sukeliamos teisinės pasekmės neatitinka proporcingumo principo, paneigia atsakovo išvadas apie tariamą jos pateiktos informacijos neatitikimą tikrovei bei nelegalios migracijos Lietuvoje grėsmę, dėl to Sprendimas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

2025 m. spalio 27 d. vykusios nuotolinės pareiškėjos apklausos, kurioje buvo siekiama patvirtinti jos tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas, metu ji pateikė neišsamius ir paviršutiniškus atsakymus. Kadangi pareiškėjos Prašyme pateikta informacija neatitinka duomenų, nurodytų prie Prašymo pridėtame dokumente, nustatyti prieštaravimai tarp Prašyme pateiktos informacijos ir dokumente esančių duomenų, jos vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti, atsakovas, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymi, jog pareiškėja apklausoje teigia, kad Lietuvos Respublikoje turi draugą, kurį pažįsta 2–3 metus, tačiau pildydama Prašymą nurodė, jog neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Pabrėžia, jog pareiškėjos Prašymuose pateiktuose dokumentuose yra nesutampančios informacijos, t. y. jos pateiktame dokumente „N. B. – (duomenys neskelbtini)“ matyti, jog už studijas sumokėjo nežinomas užsienietis A. B. A. iš lietuviškos banko sąskaitos, nors ji Prašyme ir apklausoje nurodė, jog Lietuvoje neturi pažįstamų. Migracijos departamentas tai vertina kaip piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, t. y. asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, teikia tikrovės neatitinkančius duomenis. Migracijos departamentui siekiant mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes, atitinkamai asmeniui nepateikiant atsakymų ar pateikiant neišsamius atsakymus į apklausoje užduotus klausimus, atsirado rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio asmens nelegalios migracijos grėsmė. Mano, jog skundžiamas Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktai susieti su duomenų visuma, todėl atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus ir teismų praktiką, o vien tai, kad pareiškėja nesutinka su atsakovo pateiktu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas.

Atsakovas cituoja teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 1 dalyje, ir pažymi, kad vertinant užsieniečio atvykimo bei buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai patvirtina leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei studijuoti Lietuvos Respublikoje. Atitinkamai, nustačius, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu atsiradus rimtam pagrindui manyti kilsiant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei, laikytina, jog Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėja skunde apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, kad ji atitinka Įstatymo nuostatas, tačiau nepateikia jokių išsamių ir įtikinamų paaiškinimų dėl apklausos metu duotų paaiškinimų, kurie iš esmės prieštarauja Prašymui ir kartu su juo pateiktiems dokumentams.

Pažymi, kad Migracijos departamentas tikslingai vykdo pareiškėjų apklausas, siekdamas išsiaiškinti, ar asmens deklaruojami tikslai atitinka realybę. Pareiškėjas arba pagrindžia savo rašytiniuose dokumentuose deklaruojamą tikslą, arba ne. Migracijos departamentas apklausose netaiko diskriminacinio kriterijaus – patinka/nepatinka. Migracijos departamento darbuotojai yra praėję mokymus dėl tinkamo apklausų atlikimo. Sprendimas yra priimamas, kai projektą patvirtina keli darbuotojai ir pasirašo priskirtas kompetentingas darbuotojas. Pareiškėjams apklausose užduodami klausimai yra susiję su turimu išsilavinimu, studijų programa, pragyvenimo šaltiniu Lietuvoje, pragyvenimui skirtų išlaidų dydžiu, informacijos apie studijų galimybes Lietuvoje gavimu. Nurodyta informacija tiesiogiai siejasi su tikslu studijuoti Lietuvos Respublikoje. Jeigu asmuo negali atsakyti į šiuos klausimus, kai jis Lietuvos Respublikoje planuoja studijuoti anglų kalba, tai reiškia, kad jis arba neturi pakankamai anglų kalbos žinių (užduodami klausimai buvo paprasti, formuluoti bendrąja anglų kalba), arba jis nėra suinteresuotas studijuoti Lietuvos Respublikoje, t. y. abiem atvejais asmuo neturi tikslo studijuoti Lietuvos Respublikoje, nors tai ir deklaruoja rašytiniais įrodymais. Migracijos departamentas nenurodo pareiškėjams, kokio išsamumo turėtų būti atsakymai, ar kaip studijų tikslu vykstantis asmuo apklausoje teikia atsakymus, nes ši informacija keltų riziką, kad tikrojo vykimo į Lietuvą tikslo nebūtų galimybės nustatyti net ir apklausos metu, pareiškėjams būtų sudarytos sąlygos pasiruošti atsakymus pagal Migracijos departamento išaiškinimus. Teigia, kad raštiškai įvardijus apklausos atsakymų trūkumus, tokiu būdu būtų panaikinta galimybė nustatyti tikrąjį vykimo į Lietuvą tikslą, kyla pavojus, kad asmenims, bet kokiais būdais siekiantiems atvykti į Šengeno erdvę, būtų supaprastinta tvarka teisėtais būdais pažeidinėti migracijos procedūras (leidimas naudojamas išvykti į kitą Šengeno šalį / leidimas naudojamas kitam tikslui). Atsakovo manymu, ginčijamo Sprendimo motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi pareiškėjos prašymo Departamentui pateikimo metu, t. y. nuo 2025 m. sausio 1 d.) nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.

UTPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis: 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, iki 6 mėnesių ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris studijuoja doktorantūroje, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 31 dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 1(1) dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, pavyzdžiui, pagal 2 punktą atsisakoma išduoti, kai duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė, o pagal 12 punktą, – kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. lapkričio 16 d.), be kita ko, reglamentuojančio užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimą, priėmimą, sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi priėmimą, 29 punkte numatyti Įstatyme nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus patvirtinantys dokumentai. Pagal Aprašo 29.34 punktą, Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą patvirtina mokslo ir studijų institucijos tarpininkavimo raštas, kuriame turi būti patvirtinama, kad užsienietis priimtas studijuoti į šią instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, kad buvo sumokėti šios institucijos nustatyti mokesčiai ir kad jis turi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti <…>.

Aptartų teisės aktų nuostatų sisteminė analizė suponuoja išvadą, jog leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu yra siejamas su užsieniečio mokymusi konkrečioje mokslo ir studijų institucijoje, kuri išduoda tarpininkavimo raštą, jog užsienietis priimtas studijuoti į šią instituciją pagal studijų programą (programas), patvirtina, kad buvo sumokėti šios institucijos nustatyti mokesčiai ir kt., taip pat nurodo studijų trukmę, su kuria siejamas leidimo laikinai gyventi terminas (Įstatymo 46 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-789/2023).

Pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų tvarkos aprašas) 6.10 papunktį, nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į tai, ar užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus. Taip pat pagal Kriterijų tvarkos aprašo 7 punktą nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, gali būti vertinami ir kiti, šiame apraše nenustatyti, kriterijai, kai, atsižvelgiant į konkrečias individualias aplinkybes, nustatoma, kad užsienietis siekia arba per pastaruosius 2 metus iki nagrinėjamo užsieniečio prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo dienos arba per pastaruosius 5 metus iki užsieniečiui išduoto ar pakeisto ir galiojančio leidimo laikinai gyventi įforminimo dienos siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla, dirbti, mokytis Lietuvos Respublikoje ir kitos aplinkybės (leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra vertinamas pastarųjų 5 metų laikotarpis).

Iš į bylą pateiktos 2025 m. spalio 27 d. vykusios nuotolinės pareiškėjos apklausos transkripcijos su vertimu į lietuvių kalbą matyti, kad apklausos metu pareiškėja atsakovo atstovei gana išsamiai paaiškino apie savo studijų programą, pagrindė vykimo į Lietuvą tikslą, paaiškino dėl studijų finansavimo, nurodė ketinimą po studijų Lietuvoje grįžti į savo šalį. Nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų siekusi meluoti, piktnaudžiauti ar klaidinti atsakovo atstovą, tokių aplinkybių neįvardyta ir pačiame Sprendime.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą, kuris įtvirtintas ir Europos Sąjungos teisėje (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis), valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).

Pažymėtina, kad Migracijos departamentas tik atsiliepime teismui nurodė, jog pareiškėja apklausoje teigė, kad Lietuvos Respublikoje turi draugą, kurį pažįsta 2–3 metus, tačiau pildydama Prašymą nurodė, jog neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Be to, pareiškėjos pateiktuose dokumentuose yra nesutampančios informacijos, t. y. jos pateiktame dokumente „N. B. – (duomenys neskelbtini)“ matyti, jog už studijas sumokėjo nežinomas užsienietis A. B. A. iš lietuviškos banko sąskaitos, nors ji Prašyme ir apklausoje nurodė, jog Lietuvoje neturi pažįstamų, todėl Departamentas tai vertino kaip piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš apklausos transkripcijos matyti, jog į klausimą, ar ji turi draugų Lietuvoje, pareiškėja atsakė: „Ne“, todėl neaišku, iš kokių duomenų Departamentas padarė priešingą išvadą.