Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2014-11-29 apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventine G. Š. metu, tyčia rankos delnu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į ausį, po to vieną kartą rankos delnu sudavė per veidą, tokiu būdu mušdamas sukėlė G. Š. fizinį skausmą.

A. V. teisme kaltę pripažino visiškai, parodė, kad prokurorės pareiškime išdėstytos aplinkybės yra teisingos, taip viskas ir buvo. Paaiškino, kad 2014-11-29 namuose, būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto su sugyventine metu sudavė sugyventinei G. Š. delnu per ausį bei per veidą, nes jo sugyventinė, besilaukdama kūdikio, vartojo alkoholį. Nuo tokiu jo veiksmų jo sugyventinei skaudėjo. Tai pirmas toks smurto atvejis, jis labai gailisi. Sugyventinės atsiprašė, ši jam atleido.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. V. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- 2014-11-29 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad atvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), G. Š. nurodė, kad neblaivus sugyventinis A. V. sudavė jai į veidą ir ausį, užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – paraudusi dešinė ausis (b. l. 3-5);

- Nukentėjusiosios G. Š. parodymais, kad 2014-11-29 apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos sugyventinio A. V. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis rankos delnu trenkė jai per ausį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreips. Anksčiau jos sugyventinis prieš ją nėra smurtavęs. Pretenzijų sugyventiniui neturi (b. l. 18).

- Kaip matyti iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3309 2014-11-29 22.26 val. A. V. nustatytas 2,22 pomilių girtumas. Iš Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3310 matyti, kad 2014-11-30 23.10 val. G. Š. nustatytas 1,44 pomilių girtumas (b. l. 17, 20).

A. V., vadovaujantis BPK 140 str., laikinai sulaikytas 2014-11-29 21.15 val., iš laikino sulaikymo paleistas 2014-12-01 11.05 val. (b. l. 21-22, 32).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Aukščiau aptartais įrodymais: paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, neginčijamai nustatyta, jog A. V., tyčia menkaverčio konflikto metu, prokurorės pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, vieną kartą rankos delnu sudavė į veidą ir vieną kartą rankos delnu į ausį savo šeimos nariui – sugyventinei G. Š., tuo sukeldamas šiai fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, ši jam jokių pretenzijų nereiškia. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, prašė iš viso tyrimo neatlikti. Nors nukentėjusioji pasinaudojo savo teise neatvykti į teisiamąjį posėdį (BPK 426 str. 2 d.), tačiau pranešė teismui, kad prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia, prašo ją ir kaltinamąjį sutaikyti (b. l. 57). Prokurorė neprieštaravo, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikęs su nukentėjusiąja. Kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius yra visos sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 dalyje. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d., 140 str. 2 d.), žala nukentėjusiajai nepadaryta, ji pretenzijų nereiškia. Kaltinamasis teismo neteistas (b. l. 43), administracine tvarka baustas už KET pažeidimus (b. l. 44-47), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 49, 50). A. V. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 53-56). Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamojo elgesį po nusikaltimo – jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji jam atleido, nurodė, kad tai buvo vienkartinis toks smurto atvejis, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė reikiamas išvadas iš nusikalstamos veikos, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja G. Š., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veikos pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis pirmą kartą smurtavo prieš nukentėjusiąją, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje skirti netikslinga, šiuo atveju pats susitaikymo su nukentėjusiąja institutas kaltinamajam sukelia tam tikras pasekmes ir apribojimus.

Šioje byloje A. V. kardomoji priemonė neskirta. Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinosios apsaugos priemonės netaikytos.

Byloje jau po to, kai teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendį buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4469, kurioje nurodyta, kad advokatė Loreta Daukšienė teikia antrinę pagalbą A. V. baudžiamojoje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2014 m. gruodžio 1 d. sudaro 80 Lt. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėja advokatė privalomai buvo paskirta BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš A. V., tačiau teisiamojo posėdžio metu prašymas dėl tokių išlaidų priteisimo ar išieškojimo, nei pačias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, dėl ko savo nuomonę galėtų pareikšti ir pats kaltinamasis, Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir laiku pateikti nebuvo. Be to, kaltinamasis yra nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

A. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja G. Š. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. V., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. V. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.