Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-25 · Civilinė byla Nr. 2A-828-480/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-25
Bylos Nr.
2A-828-480/2013
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-02896-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė (pran.)
Ieškovas
A. D.
Atsakovas
valstybės biudžetinės įstaigos Vilkijos žemės ūkio mokyklos, biudžetinei įstaigai Vilkijos žemės ūkio mokyklai, biudžetinės įstaigos Vilkijos žemės ūkio mokyklos priešieškinį
Trečiasis asmuo
G. D., L. D., J. D.
Advokatai
Daiva Jurevičienė, Darius Jurgutis
Kategorijos
  • 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-828-480/2013Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02896-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 29.4;42.11.2;50;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), sekretoriaujant Evelinai Stuinaitei, dalyvaujant ieškovui A. D. ir jo atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, atsakovės valstybės biudžetinės įstaigos Vilkijos žemės ūkio mokyklos atstovui advokatui Dariui Jurgučiui, tretiesiems asmenims G. D., L. D., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-418-720/2012 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Vilkijos žemės ūkio mokyklai, trečiajam asmeniui G. D. dėl nuomos sutarties pripažinimo neterminuota bei atsakovės biudžetinės įstaigos Vilkijos žemės ūkio mokyklos priešieškinį ieškovui A. D., tretiesiems asmenims G. D., L. D. ir J. D. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti 2008 m. birželio 2 d. nuomos sutartį tarp atsakovo (nuomotojo) Vilkijos žemės ūkio mokyklos ir ieškovo (nuomininko) A. D. dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos, neterminuota. Nurodė, kad nuo 1986-09-17 dirbo Vilkijos žemės ūkio mokykloje kūno kultūros mokytoju – metodininku. Nuo 1996 m. lapkričio mėn. jam ir jo sutuoktinei tuometinio Vilkijos žemės ūkio mokyklos direktoriaus įsakymu buvo suteiktas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis pastatas buvo naudojamas kaip pagalbinė patalpa tuo metu Vilkijos žemės ūkio mokyklą stačiusiems statybininkams, tačiau 1999-10-22 direktoriaus įsakymu šio pastato paskirtis pakeista į gyvenamąją. Vilkijos žemės ūkio mokyklos direktoriaus leidimu ieškovas pradėjo remontuoti jam suteiktas patalpas. Per 15 gyvenimo šiose patalpose metų remonto darbams buvo skirta per 50 000 Lt. Taip pat aplink pastatą buvo apsodintas sodas, apsodintas daržas. 2006-09-01 tarp ieškovo ir Vilkijos žemės ūkio mokyklos buvo sudaryta minėtų patalpų neterminuota nuomos sutartis. 2008-06-02 Vilkijos žemės ūkio mokyklos direktoriaus pareigas perėmus D. R., ieškovas buvo iškviestas sudaryti naują minėtų patalpų nuomos sutartį. Jam buvo paaiškinta, jog turi būti sudaryta terminuota (vieneriems metams) nuomos sutartis, tačiau pasibaigus šiam terminui sutartis bus būtinai pratęsta. 2009-06-02 ieškovas gavo Vilkijos žemės ūkio mokyklos raštą Nr. C1-1014, kuriame nesutinkama pratęsti nuomos sutartį bei reikalaujama, jog ieškovas atlaisvintų patalpas. Minėtose patalpose ieškovas gyvena daugiau nei 15 metų. Jis šiuo metu neturi kito gyvenamojo būsto ir neturi jokių galimybių jo įsigyti. Iškeldinus ieškovą ir jo sutuoktinę, jie neturėtų kur gyventi. Minėtame name gyvena ir ieškovo dukra L. D.. Ji taip pat neturi kitos gyvenamosios vietos. Šiame name ji buvo deklaravusi ir savo gyvenamąją vietą, tačiau buvo išdeklaruota Vilkijos žemės ūkio mokyklos direktorės prašymu. Minėtose patalpose taip pat gyvena ir ieškovo mama J. D.. Ji labai silpnos sveikatos, todėl negali gyventi viena, jai būtina nuolatinė priežiūra. Pasirašydamas 2008-06-02 nuomos sutartį, ieškovas buvo klaidinamas, nes jam buvo garantuojama, jog sutartis bus pratęsiama, kaip buvo, taip ir bus neterminuota.

Atsakovė priešieškiniu prašė iškeldinti A. D. ir kartu gyvenančius šeimos narius G. D. L. D. ir J. D. iš bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), su visa manta. Nurodė, kad ji yra viešasis juridinis asmuo, vykdantis vidurinį ir techninį profesinį mokymą. Mokyklos savininkas yra valstybė. Savininko teises įgyvendina LR Švietimo ministerija. Mokykla valdo Lietuvos Respublikai priklausantį nekilnojamąjį turtą, 1985 metais pastatytą pastatą–bendrabutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo statytas kaip praktinių užsiėmimų korpusas. Pastatas buvo naudojamas mokymo tikslams. Tokia šio pastato paskirtis buvo iki 1994 metais atliktos inventorizacijos, kurioje jis buvo įvardintas kaip „bendrabutis“. Iki 1994 metų inventorizacijos minėtas pastatas buvo naudojamas virėjo specialybės praktiniams mokymams. Nuo 1996 metų šiame name gyvena mokykloje dirbančio kūno kultūros mokytojo-metodininko A. D. šeima. Mokyklos žinioje nėra sutarties, kurios pagrindu ieškovas galėjo apsigyventi minėtame pastate ir jame gyventi iki 2006-09-01. 2006-09-01buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuria Vilkijos žemės ūkio mokykla išnuomojo ieškovui neterminuotam naudojimuisi 124,89 kv. m ploto gyvenamąją patalpą adresu (duomenys neskelbtini). Mokyklos nuostatai nenumato galimybės sudaryti neterminuotas bendrabučio gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Nuostatų 11.10. punktas nustato, kad mokykla gali užsiimti tik trumpalaikio apgyvendinimo veikla, todėl 2008 m. birželio 2 d. buvo sudaryta nauja nuomos sutartis Nr. 10, kuria buvo nustatytas naujas nuomos mokesčio dydis ir nustatytas nuomos terminas – vieniems metams. 2008-12-30 mokyklos tarybos posėdžio protokole Nr. 2 nutarta rekomenduoti mokyklos direktorei kartu su administracija sudaryti veiksmų planą, kuriame būtų numatomos priemonės virėjo ir konditerio mokymo programos vykdymo kokybei gerinti, numatyti naują vietą praktinio mokymo bazei, kurioje būtų galima įrengti darbo vietas, įrengiant papildomas patalpas, tualetus, panaudojant laikinai išnuomotas patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). 2009-06-02 pasibaigus nuomos sutarčiai, bendrabutis, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo išnuomotas naujam terminui. Nežiūrint į tai, ieškovas atsisakė išsikelti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino; iškeldino ieškovą A. D. ir kartu gyvenančius šeimos narius G. D., L. D., J. D. iš bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), su visa manta.

Teismas sprendime nurodė, kad patalpos esančios (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė, kurias patikėjimo teise valdo Vilkijos žemės ūkio mokykla. Nuomos sutartis yra sutartis dėl daikto perdavimo laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį. Nuomos sutartinių teisinių santykių įstatyminis reguliavimas lemia sąlygų, apibrėžiančių daikto perdavimo valdyti ir naudotis trukmę, t. y. nustatančių nuomos sutarties terminą, svarbą. Pagal CK leidžiama sudaryti tiek terminuotą, tiek neterminuotą nuomos sutartį, nes nuomos sutarties šalys gali laisvai susitarti dėl nuomos sutarties termino trukmės, atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis negu vienas šimtas metų. 2008-06-02 tarp ieškovo A. D. ir atsakovo Vilkijos Žemės ūkio mokyklos, atstovaujamos direktorės D. R., buvo sudaryta terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Sutartyje buvo numatytas, vienerių metų, nuomos terminas, kuris pasibaigė 2009-06-02. Nuomos sutartis laikoma, kad yra sudaryta neterminuota, tik, tuo atveju, jeigu šalys nuomos sutartyje jos galiojimo termino nenustato, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti nuomos sutartį neterminuota. Be to, ieškovas, teismo posėdyje patvirtino, kad prieš pasirašydamas 2008-06-02 patalpų nuomos sutartį matė, kad joje nustatytas vienerių metų nuomos terminas, todėl privalėjo suprasti ir sutarties pasibaigimo pasekmes. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jo motyvus, kad sutartis bus pratęsiama kiekvienais metais ir neribotą laiką, todėl ieškovo prašymas pripažinti nuomos sutartį neterminuota yra atmestinas. Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Ieškovas nurodė, kad buvęs Vilkijos žemės ūkio mokyklos direktorius leido apsigyventi ginčo patalpoje su sąlyga, kad ieškovas pastatą suremontuos, kad jis būtų pritaikytas gyventi, tačiau ieškovas niekada nederino su mokykla jokių didesnių ar mažesnių darbų, kuriuos ieškovas ketino atlikti, taigi atsakovas niekada nedavė leidimų jokiems darbams atlikti. Ginčo patalpos įregistruotos kaip bendrabutis, dalyje patalpų buvo įrengta laboratorija. Ieškovas remontuodamas ginčo patalpas jas prisitaikė gyventi, tai nelaikytina turto pagerinimu, kadangi ginčo patalpoje buvo įrengta laboratorija ir pastatas buvo naudojamas mokymo tikslams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Minėtasis bendrabutis niekuomet nebuvo naudojamas kaip praktinio mokymo laboratorija. Atsakovė teigia, jog pastatas–bendrabutis buvo naudojamas kaip praktinio mokymo laboratorija. Pastatas–bendrabutis nebuvo naudojamas kaip praktinio mokymo laboratorija, veikiau apleistas buvo naudojamas produktų sandėliavimo tikslams. Pastatas niekuomet nebuvo naudojamas virėjo specialybės praktiniams mokymams įgyvendinti, niekuomet nebuvo įrengtas kaip praktinio mokymo laboratorija, kadangi, kai nuo 1996 metų ieškovas kartu su šeima apsigyveno minėtame pastate, šios patalpos buvo labai stipriai apleistos, pastate buvo įsiveisęs pelėsis, nebuvo šildymo sistemos, kiauras stogas;

2. Liudytojas J. L. nurodė, kad nuo 1973 m. iki 2007 m. pabaigos jis dirbo Vilkijos žemės ūkio mokyklos direktoriumi, laikotarpiu nuo 1982 m. iki 1985 m. buvo pastatytas naujas mokyklos kompleksas. Statant kompleksą statybininkai buvo pasistatę pagalbines patalpas, kurios buvo laikinos, todėl į bendrą pastatų aktą jos nebuvo įtrauktos;

3. Visa tai, kas buvo daroma 2007 m. mokyklos direktore tapus D. R., buvo nukreipta prieš ieškovo asmenį ir tendencingai veikiama visomis neteisėtomis priemonėmis. Mokyklos direktorė apgaulės būdu įkalbėjo ieškovą perrašyti nuomos sutartį, nes pasakė, kad pasikeitė įstatymai ir esama neterminuota nuomos sutartis negalioja. Direktorė ieškovui pažadėjo, kad pasirašius terminuotą, vieneriems metams nuomos sutartį, ji bus kiekvienais metais pratęsiama ir jis su šeima galės gyventi nuolat;

4. Pirmosios instancijos teismas išskirtinai vadovavosi tik mokyklos atstovų pateiktais parodymais. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino V. V., E. J. J., A. B., R. S. parodymų. Ieškovo gyvenamoms patalpoms esant visiškai įrengtoms ir sutvarkytoms, mokyklos vadovybės atstovai sumanė jas perimti, prisidengdami tikslu įrengti patalpas virėjų ir konditerių praktiniam mokymui;

5. Kai ginčo šalys saistomos išskirtinio pobūdžio – socialinio būsto – nuomos sutarties, teismai turi atsižvelgti ir į šios sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, suponuojančius didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą - be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto" sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę - iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas iškeldinimo klausimą nevertino ir neatsižvelgė, kad teisės į bustą ribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui nutraukti nuomos sutartį, kiekvienu atveju turi būti tiriamos ir aiškinamos faktinės aplinkybės dėl skolininko socialinės padėties (turtinės būklės, amžiaus ir galimybių gerinti turtinę būklę, buitinio elgesio, nepilnamečių vaikų, kitų nedarbingų asmenų išlaikymo); skolos aplinkybių (skolos susidarymo laiko, dydžio, priežasčių); skolininko pastangų gerinti turtinę padėtį ir (ar) galimybių grąžinti skolas; nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo padarinių (skolininko galimybių apsirūpinti kita gyvenamąja patalpa, nepilnamečių vaikų ir kitų paramos reikalingų asmenų būsto netekimo ir kitokių neigiamų padarinių);

6. Teismas, vertindamas ir aiškindamas nuomos sutartinių teisių santykių įstatyminį reguliavimą, nesidomėjo terminuotos nuomos sutarties nutraukimo procedūra. Sutarties 4.2.5. papunktyje numatyta, kad pasibaigus šios sutarties galiojimui, per dvi darbo dienas perduoti nuomotojui, t. y. atsakovei, patalpas remiantis perdavimo-priėmimo aktu su visais jose padarytais pertvarkymais, kurie negali būti atskiriami nuo patalpų nepadarant žalos jų būklei. Tačiau atsakovė laiku nesudarė priėmimo–perdavimo akto, vadinasi terminuota nuomos sutartis liko galioti. Be to, atsakovė, norėdama nutraukti nuomos sutartį, nepasinaudojo teise kreiptis raštu įspėjus apie tai kitą šalį per tris mėnesius;

Šalies argumentai

7. Pasibaigus darbo sutarčiai, iš tarnybinių patalpų privaloma išsikelti, o neišsikėlus, sprendžiamas iškeldinimo klausimas. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012-11-30 ieškovą grąžino į darbą kūno kultūros mokytojo pareigoms užimti. Atleidimas iš darbo yra glaudžiai tarpusavyje susyja, kadangi ieškovui neapleidus ginčo patalpų, buvo stengiamasi kitomis priemonėmis jį iškeldinti iš pastato-bendrabučio. Atsakovės direktorė D. R. norėjo kuo greičiau ir be abejo, neteisėtais būdais nutraukti darbo santykius, su tikslu greičiau iškeldinti ieškovą iš vienintelio jo būsto.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad:

1. 1998-05-12 Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnis nustato, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais. Vilkijos žemės ūkio mokyklos nuostatai, kurių nepažeisdama mokykla gali vykdyti numatytą ciklą, nenumato galimybės sudaryti neterminuotas bendrabučio gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Nuostatų 11.10. punktas nustato, kad mokykla gali užsiimti tik trumpalaikio išgyvendinimo veikla. 2007 m. gruodžio mėnesį Vilkijos žemės ūkio mokyklos direktore pradėjusi dirbti D. R. nustatė, kad 2006-09-01 su ieškovu sudaryta neterminuota bendrabučio patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant minėtus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, egzistavo dvi galimybės: pripažinti 2006 m. neterminuotą nuomos sutartį negaliojančia tuo pagrindu, kad pareigūnų veiksmai (ankstesnio direktoriaus J. L.), susiję su neterminuotos nuomos sutarties sudarymu, buvo neteisėti, ir 2008 metais vis dar nebuvo suėjęs 3 metų senaties terminas 2006 metais sudarytai sutarčiai ginčyti arba geranoriškai pakeisti sudarytą sutartį, nustatant apibrėžtą (trumpalaikį) nuomos terminą. Teisės pažeidimas buvo pašalintas geranoriškai su ieškovu 2008-06-02 sudarius terminuotą nuomos sutartį. Visą šios sutarties galiojimo laikotarpį ieškovas sutarties neginčijo, sutarties turinys jam buvo žinomas, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl apgaulės yra nepagrįsti;

2. Nuomos sutarties termino pratęsimas negalimas, nes dar iki nuomos termino pabaigos, patalpos (duomenys neskelbtini), tapo reikalingos Vilkijos žemės ūkio mokyklai, numatant jas pertvarkyti, pritaikant mokymo reikmėms;

Šalies argumentai

3. Ieškovas ginčydamas byloje nustatytas faktines aplinkybes teigia, jog teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad patalpa anksčiau buvo naudojama kaip praktinio mokymo laboratorija. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, neva pirmosios instancijos teismas išskirtinai vadovavosi mokyklos atstovų pateiktais įrodymais, tačiau net ir ieškovo kviesta liudytoja A. C. patvirtino, kad iki 1991 m. patalpose (duomenys neskelbtini) buvo įrengta ir veikė maisto ruošimo laboratorija;

4. Apeliantas įrodinėja nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus teisių teismo praktikos iškeldinimo bylose. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes tinkamai įvertino, pažymėdamas, jog ieškovas ir kartu gyvenantys šeimos nariai neišsikeldami iš ginčo patalpų pažeidžia atsakovės teisę į panaudos teise valdomą valstybei priklausantį turtą, varžo Vilkijos žemės ūkio mokyklos pareigą užtikrinti teisėtų mokinių interesų ir lūkesčių tenkinimą, pareigą siekti maksimalios naudos mokyklos bendruomenei, racionaliai panaudojant patikėjimo teise valdomas patalpas (duomenys neskelbtini);

5. Apeliacinio skundo motyvai dėl ginčo patalpų kaip tarnybinių gyvenamųjų patalpų taip pat yra nepagrįsti, kadangi bendrabučio patalpos niekuomet neturėjo tarnybinių patalpų statuso ir kaip tokios ieškovui niekuomet nebuvo suteiktos. Su ieškovu buvo sudaryta paprasta nuomos sutartis, o ne tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Pats ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl ginčo patalpos turėtų būti laikomos tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis;

6. Apeliacinio skundo argumentai, neva Vilkijos žemės ūkio mokykla laiku nesudarė priėmimo–perdavimo akto ir dėl to terminuota nuomos sutartis liko galioti, yra nelogiški ir nepagrįsti, nes būtent ieškovas neteisėtai neatlaisvina patalpų ir atsisako jas perduoti mokyklai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegijai pradėjus nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovo A. D. apeliacinį skundą, šalys pateikė teismui ginčo šalių 2013 m. spalio 24 d. pasirašytą taikos sutartį, įtvirtinančią šalių susitarimą dėl ginčo taikaus sprendimo. Šalys prašo patvirtinti taikos sutartį, civilinę bylą nutraukti.

Šalių pateikta taikos sutartis tvirtintina.

Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Ieškovas A. D. ir atsakovė valstybės biudžetinė įstaiga Vilkijos žemės ūkio mokykla, o taip pat tretieji asmenys G. D. ir L. D. prašo apeliacinės instancijos teismo patvirtinti ginčo šalių 2013 m. spalio 24 d. sudarytą taikos sutartį (rašytinis sutarties tekstas pridedamas prie bylos) ir bylą nutraukti. Taikos sutarties 10 punkte nurodoma, kad šalims yra žinomas ir suprantamas CPK 294 straipsnio 2 dalies bei CK 6.983 – 6.986 straipsnių turinys ir taikymo pasekmės, t.y. kad sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus bei nutraukus dėl to civilinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Taikos sutarties sąlygos išreiškia ją sudariusių šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje iškilusį ginčą ir užkirsti kelią kilti naujiems ginčams. Šalių pasirašyta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas šią sutartį patvirtinti (CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Teismui patvirtinus ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o civilinė byla nutraukiama (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., 326 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, sudarius taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio sumos. Jeigu byla sudarius taikos sutartį užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas A. D. už paduotą ieškinį sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 4-5), atsakovė už paduotą priešieškinį

sumokėjo 139,20 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 115). Šalims sudarius taikos sutartį, ieškovui grąžintina 150 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už paduotą ieškinį ir atsakovei - 104,40 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už paduotą priešieškinį. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 142 Lt žyminio mokesčio, kuris visas jam grąžintinas, ir viso ieškovui grąžintina 292 Lt žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios sudaro 105,40 Lt, pagal taikos sutarties sąlygas (Sutarties 8 p.) priteistinos iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis po 52,70 Lt (CPK 92 str.).

Atlikus ieškovui iš valstybės biudžeto grąžintinos 292,00 Lt žyminio mokesčio sumos ir iš ieškovo valstybei priteistinos 52,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų užskaitas, sumos įskaitymą, ieškovui iš valstybės grąžintina 239,30 Lt suma.

Atlikus atsakovei iš valstybės biudžeto grąžintinos 104,40 Lt žyminio mokesčio sumos ir iš atsakovės valstybei priteistinos 52,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų užskaitas, sumos įskaitymą, atsakovei iš valstybės grąžintina 51,70 Lt suma.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CK 6.983 straipsnio 1 dalimi, LR CPK 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti.

Patvirtinti tarp ieškovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės valstybės biudžetinės įstaigos Vilkijos žemės ūkio mokyklos, j. a. k. 190808616, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. D., a.k. (duomenys neskelbtini), sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Ieškovas A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja išsikelti su šeimos nariais trečiaisiais asmenimis G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pastato-bendrabučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visa manta iki 2014 m. liepos 1 d.; išsikėlimo faktas patvirtinamas Ieškovo ir Atsakovės pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu;

2. tinkamai neįvykdžius šios sutarties 1-me punkte nurodyto reikalavimo išsikelti, Atsakovė turi teisę nedelsiant kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą;

3. Ieškovas įsipareigoja sumokėti visus mokesčius už paslaugas (elektros energijos, vandens ir nuotekų, telekomunikacijos paslaugų ir pan.), tenkančias pastatui-bendrabučiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), iki išsikėlimo dienos, tiesiogiai šių paslaugų tiekėjams arba Atsakovei;

4. Ieškovas įsipareigoja nugriauti visus jo pastatytus kitus statinius (šiltnamį, malkinę ir pan.) prie pastato-bendrabučio, unikalus Nr. 5298-5000-1082, esančio Čekiškės g. 130, Vilkija, Kauno r., ir sutvarkyti aplinką, iki išsikėlimo;

5. Atsakovė sutinka, kad Ieškovas turi teisę iš pastato-bendrabučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), suderinęs su Atsakove laiką, pasiimti sekančius pagerinimus, nepadarant žalos pastatui:

a. kieto kuro katilą, įskaitant aprišimo mazgą ir šildymo sistemą (radiatoriai, vandens pašildymo boileris);

b. vidaus sienų ir lubų apdailą (dailylentės), medines grindis ir vidaus duris;

c. langus, lauko duris ir šlaitinį stogą Ieškovas pasiima kai Atsakovas juos pakeis atliekant remontą.

6. Šalys susitaria, kad šios sutarties 4-ame punkte nurodytų pagerinimų nepasiėmimas dėl jokios priežasties negali būti pagrindu Ieškovui nevykdyti šios sutarties I-ame punkte numatyto įsipareigojimo išsikelti ar Atsakovui kliūtimi reikalauti šios sutarties 2-ame punkte numatyto vykdomojo rašto iškeldinimui išdavimo;

7. Šalys susitaria, kad šalių turėtos atstovavimo išlaidos nekompensuojamos ir lieka Šalims;

8. Šalys susitaria, kad teismo turėtas dokumentų siuntimo išlaidas padengia lygiomis dalimis;

9. ši Sutartis įsigalioja, įsigaliojus Kauno apygardos teismo nutarčiai dėl šios Sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo.

Nutraukti civilinę bylą Nr. 2-418-720/2012 (apeliacinės instancijos Nr.2A-828-480/2013) pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Vilkijos žemės ūkio mokyklai, trečiajam asmeniui G. D. dėl nuomos sutarties pripažinimo neterminuota bei atsakovės biudžetinės įstaigos Vilkijos žemės ūkio mokyklos priešieškinį ieškovui A. D., tretiesiems asmenims G. D., L. D. ir J. D. dėl iškeldinimo.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) sumokėto žyminio mokesčio dalį - 239,30 Lt (du šimtus trisdešimt devynis litus, 30 ct.).

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakovei valstybės biudžetinei įstaigai Vilkijos žemės ūkio mokyklai, j. a. k. 190808616, sumokėto žyminio mokesčio dalį - 51,70 Lt (penkiasdešimt vieną litą, 70 ct.).

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė