Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Eviltienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga Nr. 01-1-27727-16, kurioje:

N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, bedarbis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001-05-09 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 3 d. (galiojusio iki 2003-05-01) - terminuotu laisvės atėmimu 2 metams su ¼ dalies turto konfiskavimu;

2) 2004-10-11 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. 5 p., 9 p. - terminuotu laisvės atėmimu 6 metams;

3) 2011-02-03 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - 60 parų areštu;

4) 2011-04-21 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. ir 233 str. 3 d. - terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

5) 2011-08-31 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2011 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su 2011-04-21 Prienų rajono apylinkės teismo paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas;

6) 2014-02-06 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

7) 2014-04-14 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d., - 30 parų areštu. 2014-07-30 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi pagal 2014-02-06 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2014-04-14 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 6 mėnesiams 10 dienų;

8) 2015-04-21 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., laisvės apribojimu 18 mėn., įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jeigu tai susiję su darbu, ir per 4 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

9) 2015-07-03 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., pritaikius BK 64(1) str., 30 parų arešto bausme; Vadovaujantis BK 64-65 str. paskirta bausmė subendrinta su 2015-04-21 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė; 2015-10-29 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį.

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004-06-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 291 str. 1 d. - 20 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2004-10-11 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d., 9 p., laisvės atėmimu 4 metams; Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2004-06-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė; 2007-05-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 1 metų 3 mėn. 24 d. paskirtos bausmės; 2008-01-29 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas į pataisos namus atlikti likusios neatliktos 1 metų 3 mėn. 24 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 2009-06-22 paleistas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų atlikus bausmę; teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis N. B. 2016 m. birželio 14 d., apie 3.45 val., veikdamas bendrininkų grupe su K. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turint akivaizdžius nusikalstamus ketinimus, jam (N. B.) pasiėmus medinę lazdą, neteisėtai, atvirai, prieš A. K. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuomojamame kambaryje gyvenančių J. P. ir D. G. valią, be jų leidimo pro neužrakintas duris patekus į jų gyvenamąjį kambarį, kur, neturėdami jokių konkrečių tikslų ir motyvų, privačioje aplinkoje, tačiau matant pašaliniams asmenims - namo savininkui A. K. ir kambario nuomininkei D. G., įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, neleistinai, akivaizdžiai agresyviai ir moralės požiūriu nepriimtinai, aplinkinius šokiruojančiai elgdamasis, nakties metu sutrikdydamas poilsį, sukeldamas išgąstį, atsinešta medine lazda smogė ne mažiau keturis kartus į kojų blauzdas gulinčiam lovoje nukentėjusiajam J. P., po ko K. B. kumščiais ne mažiau penkis kartus smogė nukentėjusiajam į galvą, tačiau šiam rankomis užsidengus galvą, pataikė į rankas, o po to jis (N. B.), iš virtuvės atsinešto šepečio kotu sudavė lovoje sėdinčiam nukentėjusiajam J. P. vieną kartą į galvą ir vieną kartą į dešinį antakį, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam J. P. sukėlė fizinį skausmą bei dėl muštinės abiejų blauzdų žaizdos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais N. B. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis K. B. 2016 m. birželio 14 d., apie 3.45 val., veikdamas bendrininkų grupe su N. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turint akivaizdžius nusikalstamus ketinimus, N. B. pasiėmus medinę lazdą, neteisėtai, atvirai, prieš A. K. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuomojamame kambaryje gyvenančių J. P. ir D. G. valią, be jų leidimo pro neužrakintas duris pateko į jų gyvenamąjį kambarį, kur, neturėdami jokių konkrečių tikslų ir motyvų, privačioje aplinkoje, tačiau matant pašaliniams asmenims - namo savininkui A. K. ir kambario nuomininkei D. G., įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, neleistinai, akivaizdžiai agresyviai ir moralės požiūriu nepriimtinai, aplinkinius šokiruojančiai elgdamasis, nakties metu sutrikdydamas poilsį, sukeldamas išgąstį, N. B. atsinešta medine lazda smogus ne mažiau keturis kartus į kojų blauzdas gulinčiam lovoje nukentėjusiajam J. P., jis (K. B.), kumščiais ne mažiau penkis kartus smogė nukentėjusiajam į galvą, tačiau šiam rankomis užsidengus galvą, pataikė į rankas, po ko N. B. iš virtuvės atsinešto šepečio kotu sudavė lovoje sėdinčiam nukentėjusiajam J. P. vieną kartą į galvą ir vieną kartą į dešinį antakį, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam J. P. sukėlė fizinį skausmą bei dėl muštinės abiejų blauzdų žaizdos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais N. B. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinamojo N. B. 2016 m. birželio 14 d. ir 2016 m. liepos 28 d. apklausos protokolų (b. l. 14-16, 21-22, II tomas) matyti, kad 2016 m. birželio 14 d. su K. B., būdami neblaivūs, apie 3.45 val. atvažiavo prie A. K. namų (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo prie A. K. kambario lango, ir jį pasišaukė. A. K. atidarė namo duris, ir jis su K. B. įėjo į namo vidų, tada, nesibeldęs ir be J. P. ir D. G. leidimo, prieš jų valią įėjo į jų kambarį. Jis gulinčiam J. P. medine lazda smogė į kojas. J. P. gulinčiam lovoje sudavė per kojų blauzdas, galėjo suduoti po du smūgius į abejas kojas. Nuo jo suduotų smūgių J. iš kojų bėgo kraujas. Prisimena ir tai, kad K. B. kumščiais mušė lovoje gulintį J. P.. Kai jis kambaryje dar išgėrė alaus, tai visiškai apgirto, todėl mano, kad jis dar sėdinčiam lovoje J. P. šepečio kotu smogė vieną kartą į galvą ir vieną kartą dešinį antakį, tačiau dėl girtumo jis jau šito neprisimena. Visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir labai gailisi.

Iš kaltinamojo K. B. 2016 m. liepos 28 d. apklausos protokolo (b. l. 116-118, I tomas) matyti, kad 2016 m. birželio 14 d. naktį N. B. pasiūlė važiuoti pas jo pažįstamą A. K.. Kai atvažiavo, namo duris atidarė A. K.. Jie abu daugiau nieko A. nesakę įėjo į gyvenamąjį namą. Į name esantį kambarį įėjo nesibeldę. Įėjus jiems į kambarį, jame buvo J. P. su D.. Į kambarį jis su N. įėjo be J. P. ir jo sugyventinės D. sutikimo, be jų leidimo, t.y. prieš jų valią. J. P. gulėjo lovoje, N. iš karto priėjo prie lovos ir gulinčiam J. lazda sudavė per abejas kojas, kiek kartų sudavė nežino, bet ne vieną kartą. Po to jis dėl kažko susierzino ir lovoje gulinčiam J. P. kumščiais smogė ne mažiau penkis kartus į galvą, tačiau jis rankomis užsidengė galvą, todėl pataikė į rankas. Paskui N. išbėgo iš kambario ir už kelių sekundžių sugrįžo su šepečiu ir jo kotu lovoje sėdinčiam J. P. sudavė vieną kartą į galvą ir vieną kartą į dešinį antakį. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi.

Iš J. P. 2016 m. birželio 14 d. protokolo – pareiškimo (b. l. 6-7, I tomas) matyti, kad 2016-06-14 apie 3.45 val., kartu su sugyventine D. G. miegojo gyvenamojo namo kambaryje adresu (duomenys neskelbtini). Miegant išgirdo, kaip kažkas pabeldė, gyvenamojo namo savininkui A. K., į lango stiklą. Jam atidarius duris į kambarį, kuriame miegojo, atėjo du iš matymo pažįstami vyrai, iš kurių vienas atsinešė rankose medinį pagalį ir sudavė jam keturis smūgius lazda į kojas, pataikydamas į blauzdų sritį bei sudavė du smūgius su šepečio kotu į galvos sritį, nuo šių smūgių jis jautė fizinį skausmą.

Iš nukentėjusiojo J. P. 2016 m. birželio 14 d., apklausos protokolų (b. l. 34-35, 37-39, II tomas) matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) pas A. K. gyvenamajame name yra išsinuomavęs vieną kambarį ir virtuvę. 2016-06-13 apie 22.00 val. kartu su sugyventine D. G. nuėjo miegoti. Miegant apie 3.45 val. jis išgirdo kaip kažkas beldžia į A. K. kambario lango stiklą, į tai nekreipė dėmesio, toliau gulėjo lovoje, nes nuo beldimo garso prabudo. Jiems gulint lovoje į kambarį atėjo du vyrai, N. B. ir K. B.. N. B. atėjęs į kambarį rankose turėjo medinę lazdą, kuria iš karto jį pradėjo mušti. Prie lovos priėjo ir K. B., kuris kumščiu jam smogė apie keturis, penkis smūgius į galvą, tačiau jis tuo metu gulėdamas lovoje, savo galvą užsidengė rankomis, ir smūgiai buvo suduoti jam į abejas rankas. N. B. po suduotų jam smūgių pradėjo rėkti, kad jis keltųsi iš lovos. N. nubėgo į virtuvę, iš ten paėmė grindims šluoti skirtą šepetį ir šepečio mediniu kotu sudavė jam du smūgius: vieną smūgį sudavė į galvos sritį, kitą smūgį sudavė į dešinį antakį. Tuo metu kaip jam šepečio kotu sudavė smūgius, jis taip pat gulėjo lovoje ir tik rankomis bandė prisidengti nuo smūgių. Kai N. B. jam sudavė smūgius, jis jautė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Iš liudytojos D. G. 2016 m. birželio 14 d. ir 2016 m. birželio 27 d. apklausos protokolų (b. l. 56-58, 60-61, I tomas) matyti, kad nuo 2016 m. balandžio mėnesio ji su savo sugyventiniu J. P. gyvena pas A. K., kur išsinuomojo kambarį ir virtuvę. 2016 m. birželio 14 d. apie 3.45 val. ji išgirdo kaip kažkas beldė į A. K. kambario lango stiklą. Išgirdo N. B. balsą, jis šaukė atidaryti duris, į jų kambarį įėjo N. B. su K. B., o paskui juos į jų kambarį įėjo namo savininkas A. K.. N. B. rankoje laikė maždaug apie 0,5 metro ilgio storą medinę lazdą. Nakties metu pamačiusi minėtus vyrus ir lazdą ji labai išsigando. Tik įėjęs į kambarį N. B. nuėjo prie lovos ir gulinčiam J. P. į abiejų kojų blauzdas sudavė po du smūgius, iš kojų pradėjo bėgti kraujas. Tada K. B. pradėjo rankomis mušti į galvą J., J. nuo smūgių nusistūmė. Tada ji nuo lovos pasiėmė savo telefoną ir išėjusi į lauką paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Tada pasislėpė už kluono ir laukė. Į namo vidų daugiau nėjo, nes bijojo, todėl kas toliau vyko pati nematė. Tik J. P. po to jai minėjo, kad N. B. jį dar mušė su šluota. Ant J. dešinės akies ji matė mėlynę, J. jai sakė, kad N. B. su šluota sudavė per akį. Taip pat J. abejos kojos buvo kruvinos. Ji pati sužalojimų nepatyrė, tačiau buvo sudrumsta jos nakties ramybė, ji buvo išgąsdinta.

Iš liudytojo A. K. 2016 m. birželio 17 d. apklausos protokolo (b. l. 65-58) matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. balandžio 15 dienos pas jį namuose gyvena pažįstama D. G. su sugyventiniu J. P.. 2016 m. birželio 14 d. nakties metu išgirdo, kad kažkas pabeldė į kambario lango stiklą. Jis prabudo, pastebėjo, kad lauke jau švito. Suprato, kad atėjo N. B.. Atėjęs prie durų jas atkabino, prie durų stovėjo N. B. su K. B., matėsi, kad buvo išgėrę. N. B. rankoje laikė medinę lazdą. N. jo paklausė „kur yra J.“. Jis atsakė, kad kambaryje ir N. su draugu K., tiesiai nuėjo į kambarį, kuriame gyveno J. P. su D. G.. N. iš karto nieko nesakęs priėjo prie lovos ir gulinčiam J. lazda smogė į abejas kojas. Taip pat prie lovos buvo priėjęs ir N. draugas K., kuris kumščiais pradėjo smūgiuoti J. P. į galvą. N. B. koliojo J. įvairiais necenzūriniais žodžiais. Dar matė, kad ar tai N. B. ar K., iš jo virtuvės į kambarį atsinešė šepetį. Neužilgo į jo sodybą atvyko policijos pareigūnai. Atėjęs į J. kambarį, ant grindų pamatė sulaužytą šepečio kotą, jis buvo perlaužtas per pusę. Dėl šepečio jis civilinio ieškinio nereiškia. Kaip suprato su šepečio kotu buvo mušamas J. P.. Matė, kad J. buvo sumuštos abejų kojų blauzdos, bėgo jam kraujas, buvo sužalota ir J. dešinė akis.

Iš 2016 m. birželio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 16-22, I tomas) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra mūrinis, vieno aukšto. Gyvenamajame name apžiūrėtas kambarys, įėjus į kambarį prie šiaurinės pusės sienos, ant grindų guli grindims šluoti šepetys, šalia šepečio guli į dvi dalis perlaužtas, medinis kotas. Vienos dalies koto ilgis 57 cm., kitos dalies koto ilgis 52 cm, šio koto gale matosi nulaužta grindų šepečio dalis, raudonos spalvos. Prie šiaurinės sienos stovi dvigulė lova, ant lovos užtiesta pilkos spalvos paklodė. Ant paklodės matosi įvairaus diametro raudonos spalvos dėmės, menančios kraujo dėmes. Ant grindų prie dvigulės lovos patiestas kiliminis takas. Ant tako matosi stiklo šukės. Ant kilimo guli medinė 90 cm ilgio lazda.

Iš 2016 m. liepos 7 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 666/2016(06) (b.l. 50-51, I tomas) matyti, kad J. P. muštinės abiejų blauzdų žaizdos galėjo būti padarytos kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekmėje.

Iš 2016 m. birželio 14 d. asmens blaivumo patikrinimo kvito matyti, kad K. B. nustatytas 2,11 promilės girtumas.

Iš 2016 m. birželio 14 d. asmens blaivumo patikrinimo kvito matyti, kad N. B. nustatytas 1,85 promilės girtumas.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad N. B. ir K. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už N. B. ir K. B. padarytas nusikalstamas veikas gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Nukentėjusysis dėl jam nusikaltimu padarytos žalos civilinio ieškinio nepareiškė. Protokoluose, kuriuos pasirašė kaltinamieji, jiems buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jie susipažindinti su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamieji N. B. ir K. B. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamieji sutiko dėl siūlomos jiems paskirti bausmės rūšies dydžio (b. l. 26-28, 30-33, 35, II tomas).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamieji padarė tyčinę nusikalstamą veiką asmens privataus gyvenimo neliečiamumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai ir tyčinę nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo N. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. N. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. N. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis N. B. praeityje teistas devynis kartus tris kartus už viešosios tvarkos pažeidimus, baustas administrecine tvarka, turi galiojančių amdinistracinių nuobaudų. Kaltinamasis K. B. praeityje teistas du kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, šios aplinkybės rodo, kad jis išvadų nedaro, kritiškai savo elgesio nevertina, ankstesnės bausmės teigiamos įtakos nepadarė ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo K. B. asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismo manymu, prokurorės siūloma bausmės rūšis – 75 paros arešto, yra teisinga bausmės rūšis. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo N. B. asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, teismo manymu, prokurorės siūloma bausmės rūšis – 90 parų arešto, yra teisinga bausmės rūšis.

Kadangi kaltinamieji padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl vaudovajantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamųjų atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

N. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119, 136, 139 straipsniais iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 24-25, II tomas).

K. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119, 136, 139 straipsniais iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 120-121, II tomas).

Daiktiniai įrodymai – medinė lazda ir dvi šepečio dalys baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas nebuvo. Duomenų, liudijančių proceso išlaidas, baudžiamojoje byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. B. paskirti galutinę sumažintą galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti N. B. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. B. paskirti galutinę sumažintą galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. B. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, medinę lazdą ir dvi šepečio dalis, sunaikinti.

Išaiškinti N. B. ir K. B., kad jie, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamiesiems pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamieji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.