Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-459-493-2013

Teisėja Jūratė Petraškienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00037-2012-4

2013 m. liepos 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, nuteistajam K. P., gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai A. B. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl 2013 m. kovo 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (2012-01-16 nežymus sveikatos sutrikdymas) laisvės apribojimu 9 (devyneriems) mėnesiams, įpareigojant K. P. per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį (2012-01-16 grasinimas nužudyti) laisvės apribojimu 8 (aštuoneriems) mėnesiams, įpareigojant K. P. per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (2012-01-29 fizinio skausmo sukėlimas) laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant K. P. per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį (2012-01-29 grasinimas nužudyti) laisvės apribojimu 8 (aštuoneriems) mėnesiams, įpareigojant K. P. per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu.

Bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, bei dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintos su kitomis šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams (vieneriems metams trims mėnesiams), įpareigojant K. P. per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu.

Iš K. P. nukentėjusiajai A. B. P. priteista 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 16 d. apie 20:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su savo žmona A. B. P. metu, tyčia nežymiai sutrikdė A. B. P. sveikatą, suduodamas ne mažiau 19 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas A. B. P. poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, pereinant į antakį ir dešinės akies vokus, dešinėje plaštakoje, žastuose, kairiame klube, juosmenyje, šlaunyse, dešinėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešiniame petyje, be to laikydamas A. B. P. koja prispaudęs prie grindų, įrėmęs peilį į kaklą, padarė jai odos nubrozdinimą dešinėje kaklo pusėje ir grasino ją nužudyti, tokiu būdu sudarė sąlygas nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, K. P. taip pat nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 29 d. apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute adresu (duomenys neskelbtini), sugriebęs savo žmonai A. B. P. už kaklo nutempė ją į svetainę, numetė ant lovos ir suduodamas ne mažiau 20 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas sukėlė fizinį skausmą, be to, mušdamas A. B. P. grasino ją nužudyti, tokiu būdu sudarydamas sąlygas nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

K. P. apeliacinis skundas atmetamas..

Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas K. P. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (2012-01-16 nežymus sveikatos sutrikdymas), 145 straipsnio 1 dalyje (2012-01-16 grasinimas nužudyti), 140 straipsnio 1 dalyje (2012-01-29 fizinio skausmo sukėlimas), BK 145 straipsnio 1 dalyje (2012-01-29 grasinimas nužudyti) nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad jo kaltė dėl nusikalstamų veikų neįrodyta.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka ne su nuteistojo skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, jog K. P. kaltė dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų yra įrodyta. Ši išvada pagrįsta nukentėjusiosios parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, liudytojų T. K., R. P., J. D., D. J., P. R. parodymais, garso įrašu, pateiktu nukentėjusiosios, rašytine bylos medžiaga. Nors nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tačiau faktiniais bylos duomenimis yra nustatyta, kad 2012-01-16 K. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su A. B. P. metu, sudavė jai ne mažiau kaip 19 smūgių į įvairias kūno vietas, taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą, be to, įrėmęs peilį jai į kaklą, padarė jai odos nubrozdinimą dešinėje kaklo pusėje ir grasino ją nužudyti, sudarydamas sąlygas nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad K. P. 2012-01-29, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suduodamas ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas sukėlė A. B. P. fizinį skausmą, be to, mušdamas A. B. P. grasino ją nužudyti, tokiu būdu sudarydamas sąlygas nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė jo iškeltos versijos, jog 2012-01-16 A. B. P. ir jis pats nukentėjo konflikto su žmonos meilužiu metu. Nors nuteistasis šios versijos nuosekliai laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, ji vertintina kaip gynybinė. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad K. P. į namus grįžo jau sužalotas. Nors nukentėjusioji, duodama parodymus teisme, nurodė, kad prieš įvykusį konfliktą namuose K. P. gėre su jos dukters tėvu, šis konfliktas įvyko prieš K. P. grįžtant į namus (t. 1., b. l. 167). Aplinkybę, kad K. P. į namus grįžo jau sužalotas, patvirtina ir liudytojo T. K. parodymai, jog K. P. jam paskambino ir pasakojo, kad kažkur su kažkuo susimušė, o pokalbio metu girdėjosi krykštaujantys vaikai (t. 1., b. l. 178). Pažymėtina, jog 2012-08-21 apžiūros protokolo priede – pokalbio suvestinėje užfiksuota, kad pokalbio metu K. P. patvirtino, kad jo iškelta versija apie tai, kad jį sumušė nukentėjusiosios meilužis, buvo neteisybė (t. 1., b. l. 103). Taigi nuteistojo versiją, jog A. B. P. nukentėjo K. P. konflikto su žmonos meilužiu metu, paneigia bylos duomenys.

Nuteistasis taip pat nesutinka, kad jo kaltė dėl 2012-01-29 nusikaltimų buvo įrodyta ir teigia, kad nuosprendyje neatskleistos įvykio aplinkybės, o liudytojų parodymai nepatvirtina nukentėjusiosios nurodytos versijos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji nuosekliai laikėsi savo parodymų, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo jos parodymais netikėti, juo labiau, kad juos patvirtina liudytojų D. J. ir J. D. parodymai. Nors šie liudytojai nenurodė girdėję triukšmą P. bute, tačiau jie abu matė, jog laiptinėje tarp K. P. ir nukentėjusiosios vyko konfliktas, kad K. P. nukentėjusiąją tąsė, tempė namo, o nukentėjusioji priešinosi (t. 1., b. l. 169). Šie liudytojų parodymai ne paneigia nukentėjusiosios prodymus, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet priešingai – patvirtina tai, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyko konfliktas, kad nuteistasis jėga tempė nukentėjusiąją į butą, kad ši buvo išsigandusi. Liudytoja R. P. taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji jai yra pasakojusi apie tai, kad K. P. prieš ją smurtavo (t. 1, b. l. 170).

Apeliacinio skundo argumentas, jog neįrodyta, kad 2012-01-16 K. P. grasino nukentėjusiajai peiliu, atmestinas kaip nepagrįstas. Priešingai nei teigiama skunde, šią aplinkybę įrodo nukentėjusiosios parodymai bei teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog A. B. P. dešinėje kaklo pusėje galvos sukamojo raumens viršutinio trečdalio projekcijoje nustatytas 1*0,1 cm pakilusiu šašu odos nubrozdinimas (t. 1, b. l. 20). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje peilis buvo apžiūrėtas (t. 1, b. l. 167). Nors peilis nebuvo tirtas, ant jo esančių piršto atspaudų ar kraujo žymių nebuvo ieškota, byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, jog K. P. peilį buvo įrėmęs nukentėjusiajai į kaklą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 140 straipsnio 1 dalis (nežymus sveikatos sutrikdymas), 145 straipsnio 1 dalis (grasinimas nužudyti) dėl 2012-01-16 nusikalstamų veikų ir BK 140 straipsnio 1 dalis (fizinio skausmo sukėlimas), 145 straipsnio 1 dalis (grasinimas nužudyti) dėl 2012-01-29 nusikalstamų veikų pritaikytas tinkamai. Teismas konstatavo, kad abiem atvejais grasinimas nužudyti buvo konkretus ir realus, nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog jis bus įvykdytas ir būtent taip jį suvokė. Tokia išvada, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teisinga, nes grasinimas nužudyti išsakytas naudojant smurtą, o 2012-01-16 ir į kaklą įrėmus peilį, tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios esant įtemptiems santykiams. Iš nustatytų bylos aplinkybių akivaizdu, kad nuteistasis K. P. veikė tiesiogine tyčia, siekdamas įbauginti nukentėjusiąją.

Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios pateiktu garso įrašu kaip įrodymu, kadangi nebuvo atlikta šio įrašo ekspertizė, nors tokį prašymą K. P. pateikė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir nagrinėjant bylą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 286 straipsnio 1 dalį teismas pats sprendžia, ar specialios žinios yra reikalingos tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, ir turi teisę paskirti ekspertizę savo iniciatyva arba bylos nagrinėjimo dalyvių prašymu. Taigi ekspertizės skyrimas – teismo teisė, bet ne pareiga, kadangi baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui spręsti, ar reikia ir kada skirti ekspertizę. Pažymėtina, kad privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, be to, įstatymai nedraudžia asmeniui slaptai įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis. Toks privačiai padarytas garso įrašas, patvirtinantis ar paneigiantis reikšmingas aplinkybes bylai spręsti, gali būti pripažintas įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2004). Pagal Lietuvos Respublikos BPK 98 straipsnį nukentėjusysis gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Kita vertus, tais atvejais, kai privačiai padarytas pokalbių garso įrašas pateikiamas kaip įrodymas, teismas gali juo remtis tik patikrinęs jo atsiradimo aplinkybes ir įsitikinęs jo patikimumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2010).

Iš byloje esančio 2012-08-21 apžiūros protokolo priedo – pokalbio suvestinės, matyti, kad pokalbyje dalyvaujantys asmenys vienas kitą vadina R., A. ir K.. Pokalbio metu vyriškis pripažįsta spardęs žmoną, tačiau teigia, kad šiuos faktus paneigs, kadangi jam reikia gintis (t. 1, b. l. 101-103). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino K. P. prašymo skirti garso įrašo ekspertizę, kadangi pačio įrašo turinys sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog pokalbis vyko būtent tarp K. P., A. B. P. ir R. P.. Šio pokalbio įrašymo aplinkybes nurodė tiek A. B. P. (t. 1., b. l. 168), tiek R. P. (t. 1., b. l. 170), jų parodymai iš esmės sutampa, taigi teismas patikrino garso įrašo atsiradimo aplinkybes ir įsitikino jo patikimumu. Be to, pirmosios instancijos teismas šį įrodymą vertino kaip netiesioginį, patvirtinantį kitais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes.

Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas sunkinančios aplinkybės – apsvaigimo nuo alkoholio inkriminavimas ir teigiama, kad nenustatyta nei ši aplinkybė, nei kad ji turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog 2012-01-16 K. P. neblaivumo faktas nustatytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 3 ir asmens blaivumo testu Nr. 0191 (t. 1, b. l. 72-73). Tai, kad 2012-01-29 K. P. buvo neblaivus patvirtino pats nuteistasis (t. 1, b. l. 166), nukentėjusioji (t. 1, b. l. 168) bei liudytoja D. J. (t. 1, b. l. 169). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, K. P. impulsyvius, agresyvius bei neapgalvotus veiksmus, teismas pagrįstai konstatavo, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nuteistojo elgesiui.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog civilinis ieškinys negali būti tenkinamas, nes nukentėjusiosios parodymai nepasitvirtino, taip pat atmestinas. Kaip jau minėta, K. P. kaltė dėl visų padarytų nusikalstamų veikų buvo įrodyta. Teismas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio patenkinimo ir jo dydžio, atsižvelgė į tai, kad nuteistojo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, ji kartu su nepilnamečiais vaikais turėjo išsikraustyti iš namų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais, priteisė neturtinę žalą, kurios dydis nėra aiškiai per didelis. Aplinkybės, susijusios su nuteistojo ir nukentėjusiosios skyrybų priežastimi, įtakos neturtinės žalos dydžiui neturi.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.