Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, teistas vieną kartą:

2001-10-22 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 18 str. 4 d., 272 str. l d., 75 str., 105 str. 6 p., 105 str. 8 p., 16 str. 2 d., 105 str. 6 p., 105 str. 8 p., 105 str. 12 p., 16 str. 2 d., 105 str. 2 p., 105 str. 6 p., 105 str. 8 p., 105 str. 12 p., paskirta 18 m. laisvės atėmimo bausmė su viso turto konfiskavimu; 2002-09-26 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu - paskirta nauja 15 m. laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant visą turtą; 2003-06-19 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis - galutinė 15 m. laisvės atėmimo bausmė be turto konfiskavimo. 2013-09-16 paleistas iš Vilniaus pataisos namų, atlikus bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis I. M. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jis, 2014-04-23 apie 9.15 val., būdamas Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, esančiose Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, iš nerakinamos laiptinės, skirtos savivaldybės darbuotojams, paėmė G. R. priklausantį dviratį „RIXE", 1000 Lt vertės, išsivarė jį į gatvę, bei atsisėdęs ant jo nuvažiavo apie 100 metrų, bet nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo M. P.. Šiais savo veiksmais I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis I. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir teismui parodė, kad kaip nurodytą kaltinamajame akte ir nurodytomis aplinkybėmis jis buvo užėjęs į Vilniaus miesto savivaldybė, kur norėjo pasidomėti dėl busto. Išeinant iš savivaldybės pastato pamatė koridoriuje stovinti neprirakintą dviratį, kurio priekyje buvo didelis krepšys. Kadangi tuo metu ketino vykti į parduotuvė, todėl nusprendė šį dviratį paimti bei su juo važiuoti link parduotuvės. Išėjo į lauką, nusivedė dviratį iki aikštelės ir atsisėdus pradėjo važiuoti, tačiau netrukus jį sulaikė apsaugos darbuotojas. Dėl savo veiksmų I. M. gailisi, suvokia, jog pasikėsino pagrobti svetimą turtą.

Kadangi kaltinamasis I. M. kaltu prisipažino visiškai, padarytas nesunkus nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis LR BPK 273 str., teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo I. M. parodymų (prisipažinimo), jo kaltė pasitvirtino šiais duomenimis:

apklaustos ikiteisminio tyrimo metu liudytojos G. R. parodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau – LR BPK, 291 straipsnis), kad dirba Vilniaus miesto savivaldybėje. 2014-04-23 apie 7.30 val. savo dviratį pastatė laiptinėje, kuri nerakinama, bet joje niekas nevaikšto. Apie 9.15 val. jai paskambino iš apsaugos ir pasakė, kad vyriškis bandė pavogti jos dviratį. Jos dviratis yra gelsvos spalvos, kuris visai nepanašus į savivaldybės dviratį. Dviratį ji pastatė į vietą ir prirakino spyna. Dviračio vertė 1000 Lt, (b.l. 14).

Apklausto ikiteisminio tyrimo metu liudytojo M. P. parodymais. Jis parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini)saugos darbuotoju Vilniau miesto savivaldybėje, Konstitucijos pr. 3, Viniuje. 2014-04-23 apie 9.05 L, jam būnant apsaugos poste, jis pamatė kaip vyras išsivaro dviratį iš laiptinės, kur dviračius laikė savivaldybės darbuotojai. M. P. tada pradėjo vytis tą vyriškį, tas vyras išėjo iš pastato, atsisėdo ant dviračio ir pradėjo važiuoti. Jis tą vyrą pagavo prie sankryžos maždaug 100 metrų įtumu nuo pastato. Tą vyrą pristatė į apsaugos postą, o kitas bendradarbis atsivedė dviratį. Jie statė dviračio savininkę ir iškvietė policijos pareigūnus. Papildomos apklausos metu liudytojas P. parodė, kad 2014-04-23 įvykio metu, kai nepažįstamas vyras bandė pagrobti savivaldybės darbuotojos G. R. dviratį, pamatė per apsaugos posto langą, kad tas vyras išsiveda dviratį iš laiptinės. Ta laiptinė nėra rakinama, į ją gali įeiti bet kas. Jokio draudžiančio ženklo ten nėra. Ten yra laikomi įvairūs savivaldybės darbuotojams priklausantys daiktai, pvz. kai kurie ženklai, dviračiai. Toliau nuo tos laiptinės laiptais į viršų galima praeiti tik su leidimais. Pašaliniams toje laiptinėje vaikščioti neleidžiama. Kai tas vyras išsivarė dviratį, jis puolė bėgti jam iš paskos. Jis išvaręs dviratį į lauką, atsisėdo ant jo, nuvažiavo apie 100 metrų, sankryžoje, kai užsidegė raudona šviesa, jis sustojo. Tada M. P. priėjo pribėgęs, bandė jį sučiupti, bet jis ištrūko ir nubėgo į kitą kelio pusę, bet M. P. jį pagavo. Kai M. P. bėgo jam iš paskos, nieko jam nešaukė. Prie jų pribėgo bendradarbis, kuris paėmė dviratį ir nuvarė jį atgal. Jis to vyro nesulaikinėjo, (b.l.34,35).

Apklausto ikiteisminio tyrimo metu liudytojos J. M. parodymais. Ji parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) saugos darbuotoja Konstitucijos pr. 3, Vilniuje. 2014-04-23 apie 9.15 val. buvo darbo vietoje ir matė, kaip vyras varosi dviratį link išėjimo. Ji apie tai pranešė savo kolegai, kad sulaikytų vyrą, nes dviračius savivaldybės patalpose laiko tik jos darbuotojai. Po kiek laiko kolega sulaikė vyrą ir pristatė apsaugos postą, (b.l. 33).

2014-04-23 vaizdo įrašu bei 2014-08-01 šio vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodytais duomenimi, t.y. kad 9:05:18 iš savivaldybės pastato išeina žmogus, kuris varosi dviratį; 9:05:26 iš astato išbėga žmogus baltais marškiniais; 9:06:33 išbėga dar vienas žmogus tamsia apranga; :06:50 vyriškis baltais marškiniais vedasi vyriškį, kuris išėjo su dviračiu; 9:07:43 į pastatą grįžta antras vyriškis su dviračiu, (b.l. 27-32).

2014-07-25 ir 2014-11-20 įvykio vietos apžiūros protokoluose nurodytais duomenimis, v. nerakinama uždara savivaldybės laiptinė, kurioje laikomi daiktai, laiptai veda į viršų, (b.l. 18-20;21-24).

2014-07-25 daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodytais duomenimis, t.y, dviračio nuotraukomis (b.l. 16-17).

Nenustatyta, kad liudytojai M. P., J. M. bei nukentėjusioji G. R. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį I. M.. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, neprieštarauja kaltinamojo parodymams, todėl teismas jais tiki ir juos laiko kaltinamojo I. M. kaltės įrodymais.

Minėti duomenys (protokolai) patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Todėl teismas minėtus duomenis taip pat laiko kaltinamojo I. M. kaltės įrodymais.

Įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis I. M. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo I. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo I. M. kaltę, pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo I. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam I. M. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis I. M. teistas 1 kartą (b.l. 54-55), administracine tvarka nebaustas (b.l. 56), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitytą neįrašytas (b.l. 61), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.l. 62).

Šios aplinkybės rodo, kad jis linkęs nusikalsti, tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus kaltinamajam I. M. areštą, jos dydį, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, parenkant artimą minimaliam įstatymo numatytam bausmės dydžiui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad I. M. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

Kaltinamasis I. M., vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-19 nutartį, buvo sulaikytas 2016-06-09 13.00 val., o 2016-06-10 15.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį skirti kaltinamajam I. M. kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

nutarė:

I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje padarymo ir paskirti jam bausmę – 33 (trisdešimt trijų) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu I. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam bausmę – 22 (dvidešimt dvejų) parų arešto.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti I. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-06-09 13.00 val. iki 2016-06-10 15.00 val. (atitinka dvi arešto dienas) bei suėmime išbūtą laiką nuo 2016-06-10 iki 2016-06-29 (20 dienų) ir laikyti, kad kaltinamasis I. M. atliko teismo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – suėmimą, - panaikinti, kaltinamąjį I. M. paleisti teismo posėdžio salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.