Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-11-02 · Administracinė byla Nr. A-556-16-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-02
Bylos Nr.
A-556-16-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
A. D.
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
Advokatai
Petras Sigitas Vyšnia
Kategorijos
  • 56.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A9-1151/2007Procesinio sprendimo kategorija 56.4. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Antano Ablingio (pranešėjas) ir Artūro Drigoto,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,dalyvaujant pareiškėjos A. D. atstovams V. D. , advokatui Petrui Sigitui Vyšniauskui,atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui Julianui Viduto,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. D. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją leisti jai rengti 3,32 ha žemės sklypo, esančio Akmenytės kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. 1162/0300:187), detaliojo plano projektą dėl pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties pakeitimo iš miškų ūkio į gyvenamąją teritoriją ir sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo A. D. . Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovas 2006 m. birželio 19 d. raštu Nr. A33-I837(4.9) atsisakė leisti rengti šio žemės sklypo detaliojo plano projektą ir atsisakė sudaryti su ja sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, detalieji planai neturi prieštarauti galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams (2 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 24 straipsnio 4 dalis, 26 straipsnio 6 dalis). Vilniaus rajono teritorijos bendrasis planas yra rengimo stadijoje. Teritorijų planavimo įstatymas nedraudžia rengti detaliųjų planų kol nėra parengtas ir patvirtintas teritorijos bendrasis planas. Išimtys nėra nustatytos ir tiems detaliesiems planams, kurių tikslas – žemės naudojimo tikslinės paskirties keitimas. Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1278 patvirtintų Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 20 punktas nustato, kad keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį sklypuose, kuriuose yra miško žemės, turi būti atsižvelgta į nustatytus miško pavertimo kitomis naudmenomis reikalavimus pagal Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 patvirtintą Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką (toliau – Miškų žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka), kurios nuostatos nedraudžia III ir IV grupės miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir nesant Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtų ir patvirtintų savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrųjų planų ar specialiųjų dokumentų. Aukščiau nurodytas žemės sklypas priskirtas IV miškų grupei (ūkiniai miškai). Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Minėta Miškų žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka numato, kad šie interesai derinami rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir atliekant viešąjį svarstymą. Pareiškėjos nuomone, šios teisės aktų nuostatos nėra kliūtis rengti norimą detalųjį planą. Detalaus plano parengimas ir patvirtinimas nereiškia žemės tikslinės paskirties pakeitimo, nes tam būtinas apskrities viršininko sprendimas. Teisinių kliūčių detaliojo plano rengimui nėra, todėl, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi bei Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7.2 punktu, atsakovas turėjo sudaryti su pareiškėja sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškėjos skundą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja įsigijo miško paskirties žemės sklypą, todėl pagal paskirtį ir turėtų mišku naudotis. Pareiškėja nuosavybės teise turi tik nedidelę dalį miško, kurio tolesnis egzistavimas neaptartas teritorijų planavimo dokumentuose (bendruosiuose ir (ar) specialiuosiuose planuose). Todėl šiuo metu atsakovas negali leisti keisti miško ar jo dalies paskirties, jo skaidyti ir naikinti arba pradėti gyvenamųjų namų statybą. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 1 punktas nustato, kad paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis privaloma rengti teritorijų planavimo dokumentus, kurių rengimo tvarką apibrėžia Teritorijų planavimo įstatymas. Šiuo metu Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo (generalinio) plano nėra, jis yra rengiamas ir turėtų būti parengtas dar šiais metais. Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis nustato, jog tais atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai neparengti arba parengtų bendrųjų planų sprendiniuose kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštybinių pastatų išdėstymo klausimai nespręsti, privaloma rengti specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus – kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštybinių pastatų išdėstymo schemas ir (ar) planus (projektus). Pareiškėja minėtame žemės sklype planuoja statyti gyvenamuosius pastatus. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 19 punktu, nustatančiu, kad teritorijose, kuriose nėra įrengtų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, detalieji planai pastatų statybai rengiami tik tais atvejais, kai šioms teritorijoms yra parengti ir patvirtinti inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų plėtros specialieji planai. Teritorijoje, kurioje yra pareiškėjos sklypas, šiuo metu yra miškas ir jokių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų nėra. Nėra aišku, kaip ši teritorija bus tvarkoma ateityje, kaip atrodys kraštovaizdis, kiek ir kokių reikės inžinerinių komunikacijų, kaip bus plėtojami keliai, kas juos ties bei kiek šiems tikslams pasiekti reikės investicijų. Detaliųjų planų rengimo taisyklių 21 punktas nustato, jog detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, rengiami tik išnagrinėjus tokio keitimo socialines, ekonomines ir aplinkosaugos pasekmes. Šiuo metu tai nėra atlikta. Be specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų, joks teritorijos planavimas ar tvarkymo režimo keitimas negalimas. Pareiškėja į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių su prašymu rengti kokius nors specialiųjų teritorijų planavimo dokumentus (iš jų ir miškotvarkos projektą) niekada nesikreipė. Atsakovo nuomone, pareiškėja neteisingai aiškina Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4. punktą. Šiame punkte kalbama tik apie vieną specialiųjų planų rūšį – miškotvarkos projektus. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi ir 16 straipsniu, kitus specialiuosius planus, nurodytus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros, gyvenamųjų teritorijų išdėstymo) būtina rengti visais atvejais, ypač kai nėra parengto bendrojo plano.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 2 d. sprendimu ir 2007 m. kovo 1 d. papildomu sprendimu pareiškėjos skundą patenkino: įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją sudaryti su pareiškėja sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 3,32 ha (kad. Nr. -1162/0300:187) žemės sklypo, esančio Akmenytės kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, savininkei A. D. , taip pat įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją leisti A. D. rengti šio žemės sklypo detaliojo plano dokumentus dėl pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties pakeitimo iš miškų ūkio į gyvenamąją teritoriją. Teismas sprendime nurodė, jog Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad žemės savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, o prašymų pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintų Taisyklių 20 punktas nustato, kad keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį sklypuose, kuriuose yra miško žemės, turi būti atsižvelgiama į nustatytuosius miško pavertimo kitomis naudmenomis reikalavimus pagal Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką, patvirtintą Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 1 punktas nustato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Šie interesai derinami rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir atliekant viešąjį svarstymą. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 punktas numato, kad III grupės ir IV grupės miškuose, nenurodytuose šios tvarkos 7.1 ir 7.2 punktuose, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir nesant Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtų ir patvirtintų savivaldybės teritorijos ar savivaldybės teritorijos dalių bendrųjų planų arba specialiųjų planavimo dokumentų – miškotvarkos projektų. Pareiškėjai priklausanti miško žemė, kurios paskirtį ji nori keisti, priskirtina IV grupės miškų kategorijai (ūkiniams miškams). Todėl šio žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis gali būti keičiama ir nesant bendrųjų ar specialiųjų planavimo dokumentų. Jokiems kitiems galiojantiems teisės aktams būsimo detaliojo planavimo tikslai neprieštarauja. Be to, detalaus plano parengimas ir patvirtinimas nereiškia žemės naudojimo tikslinės paskirties pakeitimo, tam reikalingas apskrities viršininko sprendimas (Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriumi gali būti savivaldybės administracijos direktorius. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Aprašo 7.2 punktas nustato, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos gali būti perduodamos ir sutartis sudaroma, kai numatoma keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti, kai toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies (miestų, miestelių) bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose ir savivaldybės direktorius sudaro sutartį Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais ir sąlygomis bei šio Aprašo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra galiojančio teritorijos bendrojo ir specialiojo plano, o teisės aktai leidžia keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį nesant šių planavimo dokumentų, atsakovas neturi pagrindo atsisakyti leisti rengti žemės sklypo detalųjį planą ir perduoti planavimo organizatoriaus teises. Atsakovas savo atsisakymą tenkinti pareiškėjos prašymą grindė Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija), kurioje nustatyta, kad „rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. Jei bendrieji planai neparengti iki 2007 m. gruodžio 31 d., kai turi būti parengti savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų ir miestelių) bendrieji planai, rengti detaliuosius planus svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų (išskyrus gyvenamųjų namų) statybai gali būti leidžiama savivaldybės tarybos sprendimu, gavus apskrities viršininko pritarimą“. Teismas padarė išvadą, kad ši nuostata taikoma detaliųjų planų rengimo procesui ir nieko bendra neturi su detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo procedūra, todėl ji nagrinėjamu atveju netaikytina. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 2 d. sprendimą ir administracinę bylą sustabdyti kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 2 d. prašymą. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl detalaus planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, o dėl detalaus planavimo. Detalaus planavimo organizatoriaus teises ir pareigas galima perduoti tik tuomet, kai nėra teisinių kliūčių pradėti ir vykdyti patį detalųjį planavimą. Nagrinėjamu atveju detalusis planavimas negalimas, todėl jis ir nebuvo pradėtas. Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Aprašo 3 punktas numato, jog savivaldybė gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui, kai jų prašymuose nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams, Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams. Aprašo 7 punktas numato baigtinį sąrašą atvejų, kuomet savivaldybės administracijos direktorius gali perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartis. Pareiškėjos prašymas turėtų būti nagrinėjamas vadovaujantis Aprašo 7.2. punktu, kuris numato, jog detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos gali būti perduodamos ir sutartis sudaroma, kai numatoma keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, jeigu keitimui pritaria savivaldybės taryba ir toks keitimas neprieštarauja galiojantiems savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendriesiems ar specialiesiems planams, Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams. Pareiškėja net neišreiškė pageidavimo, jog klausimas dėl jos turimos žemės naudojimo paskirties keitimo būtų nagrinėjamas Vilniaus rajono savivaldybės taryboje. Nesant Vilniaus rajono savivaldybės tarybos valios išraiškos dėl ginčo žemės paskirties keitimo savivaldybės administracijos direktorius negali perduoti detalaus planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų pareiškėjai. Be to, vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Spręsti, ar tam tikri atvejai yra išimtiniai, suteikta savivaldybėms, įvertinus tokio keitimo socialines, ekonomines ir aplinkosaugos pasekmes, parengus atitinkamus planus ir pan. Vilniaus rajone masiškai naikinami miškai. Kiekvienu atveju privaloma atsižvelgti į tai, kaip po tokio keitimo atrodys kraštovaizdis, kokios kils ekologinės problemos, ar toks keitimas atitiks aplinkosaugos reikalavimus, kaip bus sprendžiami infrastruktūros klausimai. Atsakovo nuomone, pareiškėjos atvejis nėra išskirtinis. Pareiškėja siekia pakeisti žemės sklypo paskirtį ir panaudoti žemės sklypą statybai. Todėl šiuo atveju būtina taikyti ir Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnį, kuris nustato, kad „rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. Jei bendrieji planai neparengti iki 2007 m. gruodžio 31 d., kai turi būti parengti savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų ir miestelių) bendrieji planai, rengti detaliuosius planus svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų (išskyrus gyvenamųjų namų) statybai gali būti leidžiama savivaldybės tarybos sprendimu, gavus apskrities viršininko pritarimą.“ Taip pat turėtų būti taikomas ir aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 19 punktas, numatantis, kad teritorijose, kuriose nėra įrengtų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, detalieji planai pastatų statybai rengiami tik tais atvejais, kai šioms teritorijoms yra parengti ir patvirtinti inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų plėtros specialieji planai. Teritorijoje, kurioje yra pareiškėjos sklypas, šiuo metu yra miškas ir jokių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų nėra. Nėra aišku, kaip ši teritorija bus tvarkoma ateityje, kaip atrodys kraštovaizdis, kiek ir kokių reikės inžinerinių komunikacijų, kaip bus plėtojami keliai, kas juos ties bei kiek šiems tikslams pasiekti reikės investicijų. Detaliųjų planų rengimo taisyklių 21 punktas nustato, jog detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, rengiami tik išnagrinėjus tokio keitimo socialines, ekonomines ir aplinkosaugos pasekmes. Šiuo metu tai nėra atlikta. Atsakovas taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 2 d. analogiškoje administracinėje byloje Nr. I-298-02/2007 nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: 1) ar Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) ar Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Aprašo 7.2 punktas neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 daliai, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, 54 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) ar Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 punktas neprieštarauja Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 daliai ir 26 straipsnio 3 daliai, Konstitucijos 54 straipsniui ir Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas sustabdyti bylą kol Konstitucinis Teismas išnagrinės aukščiau nurodytą prašymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėja A. D. prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. vasario 2 d. sprendimą ir 2007 m. kovo 1 d. papildomą sprendimą nepakeistus. Atsiliepime pareiškėja nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti jos skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog atsakovas, neteisingai aiškindamas aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatas, nepagrįstai teigia, kad teritorijoje, kurioje yra pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, nėra jokių inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų, todėl negalima rengti detalaus plano. Įstatymas leidžia rengti detaliuosius planus ir esant vietiniams inžineriniams įrenginiams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byla stabdytina.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo (iš miškų ūkio į gyvenamąją teritoriją) ir detaliojo planavimo. Sprendžiant, ar pagrįstai Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsisakė sudaryti su pareiškėja sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei neleido jai rengti nuosavybės teise valdomo žemės sklypo detaliojo plano dokumentus dėl pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties pakeitimo, būtina, be kitų teisės aktų, vadovautis ir Teritorijų planavimo įstatymo, Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, taip pat Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos nuostatomis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-298-02/2007 pagal pareiškėjo A. J. D. A. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2007 m. vasario 2 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti: 1) ar Teritorijų planavimo įstatymo (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija) 22 straipsnio 6 dalis ta apimtimi, kuria nėra nustatyta, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš miškų ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, kai toks keitimas yra numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, 54 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) ar Vyriausybės 2004 metų gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 7.2 punktas (2007 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 36 redakcija) ta apimtimi, kuria nėra nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos gali būti perduodamos ir sutartis sudaroma, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis iš miškų ūkio į kitos paskirties žemę statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti gali būti keičiama, kai toks keitimas yra numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose, neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 daliai, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, 54 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) ar Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 punktas neprieštarauja Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 daliai ir 26 straipsnio 3 daliai, Konstitucijos 54 straipsniui ir Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis prašymas Konstitucinio Teismo 2007 m. kovo 21 d. sprendimu buvo priimtas.

Nagrinėjamu atveju taikytinos ir aukščiau nurodytos Teritorijų planavimo įstatymo, Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo bei Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos nuostatos, dėl kurių konstitucingumo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-298-02/2007 kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Todėl, siekiant teisingai išspręsti ginčą, kilusį tarp pareiškėjos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos dėl pareiškėjai priklausančio žemės sklypo pagrindinės tikslinės paskirties pakeitimo, tikslinga sustabdyti bylą kol Konstitucinis Teismas išnagrinės minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 2 d. prašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 99 straipsnio 3 punktu, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Administracinę bylą sustabdyti kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 2 d. prašymą ištirti Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies, Vyriausybės 2004 metų gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 7.2 punkto bei Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 punkto konstitucingumą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAnatolijus BaranovasArtūras Drigotas