Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5.; 3.2.3.1.; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.1.

2025 m. liepos 29 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Ridiko ir Agnės Vyliaudaitės, veikdama Klaipėdos apygardos vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. R. ir S. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ ieškinį atsakovams S. R., R. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovų priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nouva capital“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Santermita“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų S. R. ir R. R. 1 157,59 Eur skolą už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., 239,15 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su atsakovų priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2. Nurodė, kad ieškovė 2019 m. vasario 20 d. sudarytos sutarties Nr. 19-02-20/01 pagrindu laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. teikė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, privalomas statinio techninės priežiūros paslaugas ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovai S. R. ir R. R. byloje aktualiu laikotarpiu bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė daugiabučiame name esantį butą Nr. 3 bei 1/19 dalį negyvenamosios patalpos – požeminio garažo. Sutartis su ieškove buvo nutraukta 2021 m. kovo 31 d., daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus ir jų administravimo, eksploatavimo ir kitų funkcijų vykdymą perdavus kitam administratoriui. Atsakovai, būdami vieni iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, nemokėjo ieškovės priskaičiuotų mokesčių už teikiamas bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas, pagal teisės aktus privalomų mokėti kaupiamųjų lėšų. Atsakovų skola už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. sudaro 1 157,59 Eur. Ieškovė taip pat reiškia atsakovams reikalavimą priteisti įstatyme nustatyto dydžio palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo piniginės prievolės, kylančios pagal pirmąją atsakovams išrašytą sąskaitą, pažeidimo momento (2019 m. gegužės 1 d.) iki reikalavimo pareiškimo dienos (2024 m. rugpjūčio 19 d.), taikant ieškinio senatį palūkanoms, skaičiuojamoms už seniausią skolą. Bendra atsakovams paskaičiuota palūkanų suma sudaro 239,15 Eur.

3. Priešieškinyje nurodytų teiginių atsakovai negrindė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovė, pasirašydama sutartį, neturėjo pagrindo abejoti UAB „Nuova Capital“ teise ją pasirašyti. Nesąžiningumas nėra preziumuojamas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė daugiabučio namo butų savininkams, įskaitant atsakovus, teikė paslaugas. Kai kurios paslaugos buvo teikiamos ir galėjo būti teikiamos tik kompleksiškai visiems daugiabučio namo butų savininkams. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad jiems ieškovės paslaugos buvo neteikiamos, kad analogiškas paslaugas buvo tiesiogiai įsigiję iš kitų tokių paslaugų teikėjų ir buvo atsisakę tam tikrų paslaugų teikimo. Atsakovai priėmė sutarties vykdymą ir su tuo susijusią naudą, tokiais veiksmais patvirtindami sutartį ir iš jos kylančias atitinkamas savo prievoles. Atsakovai nagrinėjamoje byloje elgiasi nesąžiningai, siekia išvengti iš sutarties kylančių savo piniginių prievolių vykdymo. Atsakovai priešieškinyje pripažįsta savo pareigą sumokėti valymo ir tvarkymo išlaidas, komunalinius ir eksploatacinius mokesčius, nes tokia pareiga numatyta ne tik atsakovų pasirašytoje buto pirkimo – pardavimo sutartyje, bet ir civiliniuose įstatymuose, reglamentuojančiuose butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą.

4. Atsakovai S. R. ir R. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, ir pareiškė priešieškinį, prašydami pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento tarp UAB „Nuova Capital“ ir UAB „Santermita“ sudarytą 2019 m. vasario 20 d. Sutartį Nr. 19-02-20/01.

5. Nurodė, kad 2018 m. įgijo nekilnojamą turtą – butą, (duomenys neskelbtini). Iki 2021 metų butas nebuvo įrengtas, nebuvo tinkamas jame gyventi. 2021 metais namo gyventojai namo administratoriumi pasirinko UAB „Civinity namai Kaunas“, sutartis registruota Kauno miesto savivaldybėje. Nuo 2021 m. balandžio mėnesio visus mokesčius, susijusius jiems priklausančio buto (duomenys neskelbtini), administravimu ir priežiūra atsakovai mokėjo šiai bendrovei. Iki 2021 metų nebuvo sudarę jokių sutarčių dėl buto administravimo. Viešuose registruose tokia sutartis dėl namo administravimo taip pat nebuvo registruota.

6. Ieškovė teismui jungtinės veiklos sutarties nepateikė. Tokia sutartis ne tik nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre, bet ir negalėjo būti sudaryta dėl to, kad nebuvo laikytasi jai sudaryti keliamų įstatymo reikalavimų. UAB „Nuova Capital“ valdė tik 10 iš 21 butų, todėl negalėjo naudotis savo kaip daugiau kaip 51 proc. butų valdytojo teise. Be to, privalėjo būti kviečiamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, tačiau byloje tokių duomenų nėra pateikta. 2019 m. vasario 20 d. sutartyje melagingai nurodyta, kad buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, kad UAB „Nuova Capital“ buvo paskirta įgaliotuoju asmeniu. Ši sutartis buvo pasirašyta įgaliojimų neturinčio asmens. Dėl šių veiksmų buvo pažeistos atsakovų teisės ir teisėti interesai, nes jiems atsirado nepagrįsta pareiga mokėti ieškovei už teikiamas paslaugas.

7. Kadangi viena iš ginčo sutarties šalių veikė nesąžiningai, nesant pagal įstatymų reikalavimus sudarytai Jungtinės veiklos sutarčiai, neturint įgaliojimų ją sudaryti, ji pripažintina santykinai negaliojančia (nuginčijama) nuo jos sudarymo pradžios. UAB „Santermita“ veikė neatidžiai ir nerūpestingai, neįsitikino, ar UAB „Nuova Capital“ turėjo įgaliojimus atstovauti namo, (duomenys neskelbtini), gyventojus, jos įgaliojimų apimtimi, todėl negali būti laikoma sąžininga sandorio šalimi. Atsakovai buto pirkimo – pardavimo sutartimi neįsipareigojo valymo ir tvarkymo išlaidas, komunalinius ir eksploatacinius mokesčius mokėti UAB „Santermita“. Buto pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovai priėmė butą ir prisiėmė su jo eksploatavimu susijusių mokesčių mokėjimo pareigą, kadangi tokia pareiga numatyta civiliniuose įstatymuose, reglamentuojančiose butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Ši aplinkybė nesuteikė teisės nesąžiningoms civilinių santykių šalims, t. y. UAB „Santermita“, reikalauti iš atsakovų savo naudai kokių nors mokėjimų, remiantis tik aplinkybe, kad R. ir S. R. buto pirkimo – pardavimo sutartimi įsipareigojo mokėti su buto eksploatavimu susijusius mokesčius.

8. Trečiasis asmuo UB „Nouva Capital“ su atsakovų priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Nurodė, kad negali pateikti teismui Jungtinės veiklos sutarties, kurios pagrindu UAB „Nuova Capital“, veikdama kaip jos dalyvių įgaliotas asmuo, su ieškove 2019 m. vasario 20 d. pasirašė sutartį Nr. 19-02-20/01 (toliau – Paslaugų sutartis), kadangi Jungtinės veiklos sutarties kopijos ir jos priedų neturi dėl 2020 metais UAB „Nuova Capital“ veikloje ir vadovybėje vykusių pokyčių. Trečiasis asmuo neišsaugojo ir protokolo, kuriuo Jungtinės veiklos sutarties pagrindu buvo įgaliotas pasirašyti sutartį su ieškove. Trečiasis asmuo, veikdamas kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, organizavo atranką ir sudarė administravimo, techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikimo sutartį su geriausią kainą atitinkamų paslaugų rinkoje pasiūliusiu paslaugų teikėju – UAB „Santermita“. Atsakovai, įsigydami turtą, prisiėmė įsipareigojimus tinkamai ir laiku atsiskaityti už suteiktas komunalines ir kitas paslaugas pagal pardavėjo nurodymus. Jau sudarydami buto pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovai žinojo, kad pardavėjas gyvenamojo namo administravimui pasitelks administratorių, todėl ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros už faktiškai atsakovams suteiktas paslaugas, kurias jie iš esmės pripažįsta ir kurias faktiškai gavo, nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų. Pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo detalizuota, kas konkrečiai išrašo ir pateikia atsakovams PVM sąskaitas faktūras. Tiek Jungtinės veiklos sutartis, tiek Paslaugų sutartis, kuri buvo sudaryta su ieškove, nustojo galioti 2021 m. kovo 29 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Priteisė solidariai iš atsakovų S. R. ir R. R. ieškovei 1 157,59 Eur skolą, 239,15 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 396,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei po 3 542 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo; priteisė trečiajam asmeniui po 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

11. Teismas nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-57-985/2024 nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje, nes atsakovai nebuvo toje byloje dalyvaujančiu asmeniu. Šis teismo sprendimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais.

12. Jungtinės veiklos sutarties bei jos priedų neišsaugojimas savaime nedaro pačios Jungtinės veiklos sutarties negaliojančia. Atsakovai, teigdami, kad ji nebuvo sudaryta, nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų, priešieškinyje nereiškė reikalavimo nuginčyti pačią Jungtinės veiklos sutartį. Nors atsakovai teigė, kad gyventojų susirinkimas, kuriame būtų svarstomas klausimas dėl namo administratoriaus paskyrimo, nebuvo kviečiamas, tačiau nustatyta, kad laikotarpiu nuo buto įsigijimo iki 2022 metų atsakovai bute negyveno, skelbimų lentoje pateiktos informacijos nesekė. Iš ieškovės pateiktos 2020 metais vykusio patalpų savininkų susirinkimo dokumentacijos matyti, kad atsakovas dalyvavo bendraturčių susirinkime, kuriame buvo teikiama gyventojams aktuali informacija ir sprendžiami einamieji klausimai, susiję su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir tvarkymu. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovai žinojo apie jiems teikiamas paslaugas bei jomis domėjosi. Daugumos gyventojų balsų dauguma buvo nutarta daugiabučio namo objektų valdymą organizuoti Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, šia sutartimi įgaliotu asmeniu paskirti daugumos butų savininkę UAB „Nuova Capital“. Namo butų savininkai nėra vien tik trečiajam asmeniui priklausantys butai, name buvo dar vienuolika butų. Nors gyventojų susirinkimo protokolas neišliko, tačiau, vien tik trečiajam asmeniui turint dešimt butų balsų, reikėjo tik dar vieno balso dėl daugumos ir dėl Jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Joks teisės aktas nenumato, kad ši Jungtinės veiklos sutartis turi būti įregistruota viešame registre ar Nekilnojamojo turto registre. Marijampolės apylinkės teismo sprendime buvo kvestionuojama Jungtinės veiklos sutarties sudarymas, tačiau teismas konstatavo, kad ši sutartis ginčo aktualiu laikotarpiu buvo galiojanti, nes bendraturčiai sprendimus priima bendraturčių daugumos pagrindu. Taip pat minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad sudaryti Jungtinės veiklos sutartį buvo ne statytojo, o daugumos butų savininkų sprendimas. Nurodyti balsavimo rezultatai nėra nuginčyti, todėl vertinti atsakovės poziciją kaip teisingą šios bylos kontekste, nepateikus jos teiginius patvirtinančių faktų, vartojant sąvoką galimai (CPK 185 str.), reikštų prieštarauti daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), būtų ir kitų patalpų savininkų valiai.

13. Atsakovai nėra sutarties dalyviai, sutarties šalys yra ieškovė UAB „Santermita“ ir trečiasis asmuo UAB „Nouva Capital“. Atsakovai nenurodė jokių aplinkybių ir teisės normos, kurios pagrindu jiems turėtų būti taikoma sutarties uždarumo principo išimtis. Įstatymas garantuoja teisminę pažeistos ar ginčijamos teisės gynybą tik tuo atveju, jei pažeista ar ginčijama besikreipiančio į teismą, o ne trečiojo asmens teisė. Atsakovai neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu.

14. Atsakovai byloje neįrodinėjo apgaulės fakto ir turinio. Ieškovė patvirtino, kad prieš ją apgaulė nebuvo panaudota, sutarties šalys laiko sutartį teisėta, nei viena iš sutarties šalių nenurodė, kad kuri iš jų veikė nesąžiningai, sutarties neginčija dėl apgaulės. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė ir trečiasis asmuo sutartį sudarė ne savo valia, nepateikta duomenų, kurie pagrįstų, kad trečiasis asmuo prieš ieškovę panaudojo apgaulę. Byloje kaip proceso dalyviai dalyvavo abi sutarties šalys ir ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, jog trečiasis asmuo būtų nepateikęs ar nuslėpęs reikšmingą informaciją ir duomenis, turėjusius įtakos sutarties sudarymui. Atsakovams neįrodinėjant apgaulės fakto, be to, galiojantis uždarumo principas jiems ir neleidžia to daryti, šiuo atveju sutartis negali būti ginčijama CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, t. y. kaip sudaryta dėl apgaulės.

15. Atsakovai priėmė ieškovės teikiamas paslaugas, kurias ieškovė butų savininkų/gyventojų interesais užsakė ir savo lėšomis apmokėjo namui eksploatuoti reikalingas komunalines paslaugas pas atitinkamų paslaugų teikėjus ir šiomis paslaugomis naudojosi, taigi akivaizdu, jog atsakovai savo veiksmais tokį sandorį patvirtino, dėl ko netenka teisės tokį sandorį ginčyti priešieškinyje nurodytų argumentų pagrindu. Atsakovai iš esmės savo pareigos sumokėti skolą byloje neginčijo, tačiau nesutiko, kad ši skola turėtų būti sumokėta ieškovei. Buto pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovai priėmė butą ir prisiėmė su jo eksploatavimu susijusių mokesčių mokėjimo pareigą, kadangi tokia pareiga yra numatyta civiliniuose įstatymuose, reglamentuojančiose butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Šiuo atveju atsakovai patvirtino savo pareigą mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, taip patvirtindami ir ginčijamo sandorio galiojimą.

16. Iš byloje pateiktų butų notarinių pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, kad sutarčių nuostatos numatė, kad pardavėjas turi teisę savo nuožiūra nuspręsti dėl valymo įmonės parinkimo, valymo paslaugų užsakymo, periodiškumo pasirinkimo ir kitų su tuo susijusių klausimų. Pardavėjui yra suteikta teisė parinkti namą administruojančią ir komunalines paslaugas teikiančią įmonę, kuri būtų atsakinga už name esančios šildymo sistemos eksploataciją, vandens pašildymą butui, buitinių atliekų išvežimą, teritorijos priežiūrą ir t.t.. Taigi, trečiasis asmuo UAB „Nuova Capital“ turėjo teisę sudaryti sutartį su ieškove, ne tik veikdamas kaip Jungtinės veiklos įgaliotinis, bet ir kaip daugiabučio namo statytojas, pastatytų butų savininkas bei butų pardavėjas pagal su butų pirkėjais sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovai, savo veiksmais patvirtindami sandorį, neneigdami, kad paslaugas gavo, tačiau atsisakydami jas apmokėti ieškovei, elgiasi nesąžiningai. Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. A-1024, daugiabučiui namui, kaip neturinčiam administratoriaus, Kauno miesto savivaldybės administracija savo iniciatyva paskyrė administratorių UAB „Būsto valda“. Taigi, tiek Jungtinės veiklos sutartis, tiek Paslaugų sutartis, kuri buvo sudaryta su ieškove, nustojo galioti 2021 m. kovo 29 d.

17. Nustatyta, kad sutartis, kurią atsakovai priešieškiniu siekė nuginčyti, yra galiojanti ir šios sutarties pagrindu ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. teikė daugiabučio namo, kuriame buvo atsakovams priklausantis butas, bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, statinio techninės priežiūros paslaugas ir kitas komunalines paslaugas. Ieškovė veikė galiojančios ir nenuginčytos sutarties pagrindu, t. y. veikė teisėtai, todėl savo pareigas privalo vykdyti ir atsakovai. Atsakovų atstovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovai yra vartotojai, t. y. silpnesnė sutarties šalis, o ieškovė ir trečiasis asmuo yra savo veiklos profesionalės, neatleidžia atsakovų nuo prievolių, kurios yra nustatytos įstatymu.

18. Paslaugų, už kurias susidarė atsakovų skola, turinys yra detalizuotas atsakovams išrašytose ir pateiktose PVM sąskaitose faktūroje už suteiktas paslaugas, sutarties apyvartos ataskaitoje, sudarytoje už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., detalizuotas bendros skolos sumos susidarymas. Iš ataskaitos matyti, kad atsakovams kiekvieną mėnesį buvo priskaitomi mokėtini mokesčiai ir išrašoma PVM sąskaita faktūra, tačiau atsakovai pateiktų sąskaitų neapmokėjo. Atsakovų skola susidarė už suteiktas administravimo ir techninės priežiūros paslaugas (eilutės sąskaitose: „administravimo paslauga“, „pastato techninė priežiūra“, „šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninė priežiūra“) ir negrąžinus ieškovei išlaidų, kurias ieškovė patyrė atsakovų interesais, t. y. už atsakovus įvykdžiusi atsakovams tenkančią piniginę prievolę atitinkamų komunalinių ir kitų paslaugų teikėjams. Už daugiabučio namo gyventojus su paslaugų tiekėjais atsiskaičiusi ir gyventojų atžvilgiu tapusi kreditore, ieškovė įgijo teisę į atitinkamų gyventojų interesais patirtų išlaidų atlyginimą. Atsakovai visas paslaugas gavo, apie paslaugų gavimą atsakovams buvo žinoma (atsakovas dalyvavo susirinkime), atsakovai jiems teikiamų paslaugų nebuvo atsisakę, teikiamų paslaugų pas atitinkamų paslaugų teikėjus savarankiškai patys nebuvo užsakę, savo vardu sutarčių nesudarė, todėl atsakovai nepagrįstai atsisako vykdyti savo prievolę ieškovei.

19. Atsakovai, jau sudarydami notarinę sutartį, įsipareigojo mokėti mokesčius pagal pateiktas sąskaitas. Pritartina Marijampolės apylinkės teismo sprendime nurodytiems argumentams, kad nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kuris asmuo atsakovei išrašė sąskaitas – butų pardavėjas ar ieškovė, nes atsakovės teisės ir pareigos dėl to nesikeičia, vienintelė pagal turto pirkimo – pardavimo sutarties 6.2.4.6 punkte nustatytos pareigos mokėti nurodytus mokesčius sąlyga yra pardavėjo pateikiamų atitinkamų sąskaitų faktūrų faktas. Jokie reikalavimai nei sąskaitų turiniui, nei teikiamų paslaugų turiniui, sąskaitų išrašymo pagrindui nėra nustatyti, nebuvo susitarta ir dėl konkretaus paslaugų pardavėjo asmens. Atsakovai gavo sąskaitas už jų įsigyto turto atžvilgiu teiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas, tačiau atsisako jas apmokėti.

20. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pastate, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruota negyvenamoji patalpa – požeminis garažas su 18 automobilių stovėjimo vietų, registro tipas: patalpos/butai, adresas: (duomenys neskelbtini), kurios 1/19 dalis nuosavybės teise priklauso atsakovams. Taigi, atsakovams, kaip šios kitos patalpos savininkams, tenka įstatyme nustatyta pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

21. PVM sąskaitos faktūros už 2019-2021 m. laikotarpį patvirtina, kad ieškovė reguliariai atsakovams išrašydavo sąskaitas už suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, kurias sudaro mokėjimai už administravimą, už bendro naudojimo elektrą, taip pat techninės priežiūros išlaidos, privalomosios kaupiamosios lėšos. Visu šiuo laikotarpiu atsakovai nemokėjo kaupiamųjų lėšų, todėl ieškovė naujajam namo administratoriui kaupiamųjų lėšų už juos neperdavė, o nurodė, kad atsakovai yra skolininkai ir, atsakovams tinkamai atsiskaičius su ieškove, šios kaupiamosios lėšos už atsakovus bus perduotos naujajam administratoriui pagal suderintą skolininkų sąrašą. Iš ieškovės teismui pateiktų metinių ataskaitų matyti, kad buvo atliekami namo bendrojo naudojimo objekto remonto darbai, kuriems buvo naudojamos kaupiamosios lėšos. Pateiktose PVM sąskaitose faktūrose aiškiai matėsi kaupiamųjų lėšų eilutė ir suma, kaupiamųjų lėšų likutis bei atlikti remonto darbai. Atsakovai nepagrįstai atsisako ieškovei sumokėti kaupiamąsias lėšas.

22. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas skolos priteisimo klausimas dėl atsakovams priklausiusio buto name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šioje byloje nėra reikšminga, kad atsakovai turi kitą butą, įgytą iš to paties statytojo, tačiau kitu adresu. Ieškovė pateikė išsamius duomenis apie atsakovams priklausiusioms patalpoms suteiktas paslaugas, kainas, tarifus, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė teises normas, pagrindžiančius ieškovės prašomą priteisti skolą. Atsakovams nesutinkant su kai kuriais paslaugų tarifais, kurie su atskirais tiekėjais buvo nurodytos ir užfiksuotos sutartimis, ieškovės atstovė išsamiai paaiškino dėl šių tarifų padidėjimo, kurie susiję su minimalaus darbo užmokesčio didėjimu. Iš teismui pateiktos UAB „Santermita“ 2019 m. gruodžio mėn. sąskaitos už suteiktas paslaugas Nr. FA348618 matyti, kad sąskaitos apačioje pateikta informacija, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. teritorijos tvarkymo ir laiptinės valymo paslaugų kaina keisis dėl minimaliojo darbo užmokesčio didėjimo. Ši informacija taip pat buvo pateikta ir UAB „Santermita“ sąskaitoje už suteiktas paslaugas 2021 m. sausio mėn. Nr. FA453020. Taigi, atsakovai apie teikiamų paslaugų kainos padidėjimą buvo informuoti raštu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad laiptinės valymo ir teritorijos priežiūros tarifai buvo pakeisti dėl objektyvių priežasčių, susijusių su atitinkamos srities valstybiniu teisiniu reguliavimu, kurio numatyti ir/ar jam daryti įtaką ieškovė sutarties sudarymo metu neturėjo galimybės. Nurodytas paslaugas teikė ieškovės pasitelktas trečiasis asmuo, taigi, ieškovė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams skirstė jų interesais patirtas komunalinių paslaugų išlaidas, o ne savo gautinas pajamas. Atsakovai neginčijo jiems suteiktų paslaugų, priešingai, teismo posėdyje atsakovas R. R. nurodė, kad jis už suteiktas paslaugas sumokėtų, tačiau, jei būtų nurodytos kitos sumos, patvirtino, kad iš kitų gyventojų jis girdėjo, kad kažkas buvo daroma – tvarkoma aplinka, laiptinė. Taigi, atsakovai pripažino, kad paslaugos jiems buvo teikiamos, tačiau už jas neatsiskaitė. Atsakovai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkai, nevykdė pareigos teisės aktų nustatyta tvarka išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Atsakovai nurodė, kad su ieškovės pateiktu išlaidų paskaičiavimu nesutinka, tačiau nenuginčijo nei vieno ieškovės pateikto įrodymo, ieškovės apskaičiavimų, o savo paskaičiavimų teismui neteikė. Atsakovai nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skolos fakto ir dydžio, todėl iš atsakovų ieškovei solidariai priteistina 1 157,59 Eur skola.

23. Atsakovai, nesumokėdami laiku ieškovei skolos pagal pateiktus mokesčių paskaičiavimus, naudojosi kreditorės pinigais, todėl jie negali būti atleisti nuo kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo, nes jų paskirtis – atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo. Šiuo atveju atsakovams pagrįstai yra paskaičiuotos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis yra 239,15 Eur pagal ieškovės pateiktą ieškinio priedą dėl palūkanų paskaičiavimo, todėl jos solidariai priteistinos iš atsakovų.

24. Atsakovai praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25. Kadangi ieškinys tenkinamas pilnai, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovės ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė patyrė 7 084 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 7 052 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 32 Eur žyminis mokestis. Atsakovai priešieškinyje trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukė UAB „Nuova Capital“, todėl netenkinus priešieškinio, lygiomis dalimis privalo atlyginti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo UAB „Nuova Capital“ byloje patyrė 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės ir trečiojo asmens išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti atitinka CPK 98 straipsnio reikalavimus bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytas ribas, todėl jas mažinti nėra pagrindo.

26. Tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačių atsakovų procesinio elgesio, pripažįstant įsiskolinimą, bet prieštaraujant, kad už suteiktas paslaugas turi būti sumokėta ieškovei, didino ieškovės patirtas išlaidas, į bylos nagrinėjimą įtraukė trečiąjį asmenį, taip dar padidindami bylinėjimosi išlaidų dydį. Ieškovei ir trečiajam asmeniui priteista patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma nelaikytina nepagrįstu ieškovės ir trečiojo asmens išlaidavimu, jų patirtos išlaidos nėra per didelės ar neprotingos, todėl atsakovų atstovo argumentai dėl per didelių bylinėjimosi išlaidų, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovai nenurodė ir nepagrindė, kokia bylinėjimosi išlaidų suma, jų nuomone, šioje byloje atitiktų bylos sudėtingumą ir kitus kriterijus. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų sumą, ieškovės ir trečiojo asmens advokatų veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

27. Apeliaciniu skundu atsakovai S. R. ir R. R. prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo 2019 m. vasario 20 d. sutartį Nr. 19-02-20/01 pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovai negali prašyti pripažinti ją negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu. Šiuo atveju viena iš ginčo sutarties šalių veikė nesąžiningai, nesant pagal įstatymų reikalavimus sudarytai Jungtinės veiklos sutarčiai bei neturint įgaliojimų ją sudaryti. Sutarties pripažinimo negaliojančia faktas yra teisiškai reikšmingas, nes tik šios sutarties pagrindu ieškovė turi teisę reikšti savo reikalavimus. Iki 2021 metų atsakovai nebuvo sudarę jokių sutarčių dėl jiems name priklausančio buto administravimo. Ieškovė teismui Jungtinės veiklos sutarties nepateikė. Teismas nepagrįstai laikė nereikšminga aplinkybe Jungtinės veiklos sutarties bei jos priedų neišsaugojimo faktą, spręsdamas, kad tai savaime nedaro jos negaliojančia. Tokius dokumentus juridiniai asmenys privalo saugoti pagal dokumentų archyvavimo taisykles. Nėra išsaugotas ir nėra pateiktas nei vienas šių veiksmų atlikimą patvirtinantis dokumentas. Tuo tarpu atsakovai pateikė pakankamai argumentų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta. Be to, tokia sutartis nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre. Jungtinės veiklos sutartis ir negalėjo būti sudaryta, nes nebuvo laikytasi jai sudaryti keliamų įstatymo reikalavimų. Tiek cituotame Marijampolės apylinkės teismo sprendime, tiek šiuo atveju teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens balsai jau savaime sudarė daugumą. Be to, nei minėtoje, nei šioje byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad buvo organizuojamas namo butų savininkų susirinkimas. 2019 m. vasario 20 d. sutartyje Nr. 19-02-20/01 melagingai nurodyta, kad buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, kad UAB „Nuova Capital“ buvo paskirta įgaliotuoju asmeniu. Ši sutartis buvo pasirašyta reikiamų įgaliojimų neturinčio asmens. 2019 m. vasario 20 d. sutartyje Nr. 19-02-20/01 nurodytas šios sutarties priedas Nr. 1 – kliento narių visuotinio susirinkimo protokolo kopija teismui nebuvo pateikta. Rašytinių dokumentų egzistavimo faktas buvo įrodinėjamas tik suinteresuotų asmenų – ieškovo ir trečiojo asmens – žodiniais paaiškinimais, teismas nepagrįstai konstatavo šį faktą įrodytu. Neišsaugoti ir ikisutartiniai dokumentai. Šalims nesąžiningai sudarius sutartį, kuri sukuria įsipareigojimus tretiesiems asmenims, pastarieji gali būti pripažinti nukentėjusiaisiais ir turi teisę reikšti ieškinį CK 1.91 straipsnio pagrindu.

27.2. Teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė skolą ieškovei, ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimų. Pripažinus 2019 m. vasario 20 d. sutartį Nr. 19-02-20/01 negaliojančia, ieškovės ieškinys negalėtų būti tenkintas. Buto pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovai neįsipareigojo ginčo mokesčius mokėti UAB „Santermita“. Daug abejonių kelia ieškovės teiktų PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumas. Ginčo sutarties 5.1. punkte yra nurodyti teikiamų paslaugų tarifai, tačiau nuo 2020 m. ieškovė tarifus vienašališkai ėmė kelti. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo, sudarydami sutartį, jos 7.2. punkte numatė, kad sutartis ar jos sąlygos, jos priedai ar jų sąlygos gali būti pakeisti ar papildyti tik šalių tarpusavio susitarimu, įforminant tai raštu. Teismas nepagrįstai mokesčių didinimą pateisinančiu argumentu laikė minimalaus darbo užmokesčio didėjimą. Ieškovė nepagrįstai skaičiavo mokesčius ir už garažo patalpas. Atsakovams priklauso ne garažas, o tik šio garažo dalis. Garažas yra tame pačiame pastate, jis yra buto priklausinys ir jam negali būti atskirai skaičiuojami teritorijos priežiūros, atliekų išvežimo, pastato techninės priežiūros, administravimo paslaugos mokesčiai. Taip pat šiai pastate esančiai patalpai negali būti atskirai skaičiuojamos kaupiamos lėšos. Ieškovės suteiktų paslaugų įkainiai yra aukštesni nei rinkos. Be to, ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad ji realiai patyrė kokių nors išlaidų, susijusių su namo administravimu. Sąskaitos išrašymas savaime nereiškia, kad paslaugos buvo suteiktos.

27.3. Teismas ieškovei priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Byla dėl skolos priteisimo nelaikytina sudėtinga, reikalaujanti daug specialių žinių, analogiška byla jau buvo nagrinėta Marijampolės apylinkės teisme. Priteista išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma viršija ginčo sumą daugiau kaip 6 kartus. Ieškinys yra pareikštas dėl įprastinės ieškovo profesionalios veiklos, todėl tokios išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti pagrįstos.

28. Ieškovė UAB „Santermita“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

28.1. Aplinkybė, kad atsakovas R. R. dalyvavo susirinkime, patvirtina, kad atsakovui buvo žinomas tiek ieškovės paslaugų teikimo faktas, tiek paslaugų kaina ir kitos jų teikimo sąlygos, tiek pareigos atsiskaityti už teikiamas paslaugas kilimo faktas. Atsakovo elgesys, pasireiškęs žinomai neteisingos informacijos teikimu teismui, vertintinas kaip nesąžiningas. Buto pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovai įsipareigojo pardavėjai UAB „Nuova Capital“ mokėti valymo ir tvarkymo išlaidas, taip pat visus komunalinius ir eksploatacinius mokesčius ir išlaidas. Paslaugų teikimo sutartį su ieškove atsakovų ir kitų namo patalpų savininkų interesais sudarė Jungtinės veiklos įgaliotas asmuo – patalpų pardavėjas ir statytojas UAB „Nuova Capital“. Šiam asmeniui tokie įgaliojimai suteikti ne tik Jungtinės veiklos sutartimi, bet ir minėta patalpų pardavimo sutartimi. Atsakovų pozicija vertintina kaip prieštaringa – pripažindami paslaugų suteikimo faktą ir pareigą už suteiktas paslaugas atsiskaityti, atsakovai savo piniginę prievolę ginčija, remdamiesi argumentu dėl jos įvykdymą turinčio teisę gauti asmens. Paslaugų teikimo sutartis neturi būti registruojama jokiuose registruose. Ieškovės teikiamų administravimo ir techninės priežiūros paslaugų įkainiai visiškai atitiko rinkos kainas. Atsakovams išrašytose sąskaitose jų mokėtina mokesčių dalis priskaityta pagal jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą, t. y. 45,13 kv. m ploto buto daliai tenkantys mokesčiai ir 31,28 kv. m ploto negyvenamosios patalpos daliai tenkantys mokesčiai. Viešame registre yra nurodyta, kad ginčo daugiabučiame name yra suformuotos 22 patalpos, iš kurių viena yra negyvenamoji. Visos šios patalpos yra namo dalis, o jų savininkai yra namo bendraturčiai. Atsakovams, kaip šios kitos patalpos savininkams, tenka įstatyme nustatyta pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas

28.2. Atsakovų pozicija byloje yra prieštaringa – jie iš esmės neneigė ieškovės paslaugų teikimo fakto ir savo pareigos atsiskaityti už paslaugas, tačiau siekė ginčyti sandorį, kurį patys patvirtino savo veiksmais. Paslaugų sutartis buvo vykdoma, atsakovai vykdymą priėmė, jo neatsisakė. Be to, kai kurių paslaugų teikimo atsakovai net neturi teisės atsisakyti, nes jos privalomos pagal teisės aktus, o iš kitų tiekėjų tokios paslaugos atsakovai nebuvo užsisakę. Patvirtinus sandorį, nelieka teisės vėliau jį ginčyti, taigi, atsakovų priešieškinis pareikštas neturint reikalavimo teisės. Atsakovų reikalavimo tenkinimas negalimas, tiek remiantis civilinės apyvartos stabilumo argumentu, tiek ir vadovaujantis pamatiniais civilinės teisės principais. Atsakovai siekia kažkokių išskirtinių sąlygų jiems sudarymo. Atsakovai ginčija sandorį, kaip sudarytą apgaulės įtakoje, tačiau apgaulės fakto ir turinio neįrodinėjo. Atsakovai teismui nepateikė jokių pareikšto reikalavimo pagrindą patvirtinančių įrodymų. Byloje atsakovai nepareiškė jokių su Jungtinės veiklos sutartimi susijusių reikalavimų, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti Jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktu. Be to, atsakovai priešieškiniu ginčija dvišalį sandorį, kas lemia absoliutų privalomąjį bendrininkavimą, tačiau reikalavimas buvo pareikštas tik vienai sandorio šaliai. Šiuo atveju reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui, o tai sudaro savarankišką pagrindą priešieškinį atmesti. Priešieškiniu atsakovai pareiškė materialiųjų teisinių padarinių nesukuriantį reikalavimą, o toks reikalavimas negali būti bylos nagrinėjimo dalykas. Net nuginčijus Paslaugų teikimo sutartį, atsakovų pareiga atsiskaityti su ieškove vis tiek išliktų.

28.3. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovai patys savo veiksmais didino bylinėjimosi išlaidas. Nėra jokio pagrindo mažinti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai, vietoje to, kad visiškai ar iš dalies pripažintų pareikštą ieškinį, pareiškė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ginčijo susikaupusią skolą visoje jos apimtyje. Dėl šios priežasties ieškovė turėjo rinkti papildomus didelės apimties įrodymus, teikti teismui rašytinius paaiškinimus ir šie procesiniai veiksmai lėmė papildomas bylinėjimosi išlaidas. Pripažindami, kad paslaugos buvo suteiktos/gautos, pripažindami pareigą sumokėti už šias paslaugas, atsakovai pareiškė priešieškinį dėl sutarties nuginčijimo. Ieškovė turėjo parengti atsiliepimą į priešieškinį ir dėl to patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovų atstovo prašymu buvo atidėtas 2025 m. vasario 7 d. teismo posėdis, kuriam proceso dalyviai ruošėsi ir tokiu būdu patyrė išlaidas.

29. Trečiasis asmuo UAB „Nuova capital“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

29.1. Sprendimas dalyje dėl ieškinio tenkinimo yra teisingas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai yra nenuoseklūs ir nepagrįsti. Trečiasis asmuo ieškovę, kaip namo administravimo įmonę, parinko, atsižvelgdamas į rinkos tendencijas, teikiamų paslaugų pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, tuo metu ieškovės siūlomas kainos ir kokybės santykis atitiko rinkos kainas. Atsakovams pripažinus, kad suteiktas paslaugas gavo, o už šias paslaugas sumokėjo ieškovė, atsakovai skolą ieškovei privalo grąžinti.

29.2. Egzistuoja net keli teisiniai pagrindai, dėl kurių atsakovų priešieškinis turėjo būti ir pagrįstai buvo atmestas. Teismas teisingai konstatavo, kad vien Jungtinės sutarties neišsaugojimas savaime nedaro jos negaliojančia. CK 4.254 straipsnyje nėra nurodyta imperatyvi pareiga įregistruoti Jungtinės veiklos sutartį kaip bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formą ar registruoti pastato administravimo sutartį. Teismas pagrįstai nustatė, kad sprendimas, jog gyvenamasis namas būtų valdomas Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, buvo priimtas ne tik trečiojo asmens, tačiau daugumos gyvenamojo namo savininkų. Nei Jungtinės veiklos sutartis, nei namo savininkų susirinkimo balsavimo rezultatai nėra nuginčyti, yra galiojantys. Priešieškinyje atsakovai nekėlė klausimo dėl Jungtinės veiklos sutarties teisėtumo, todėl teismui nebuvo pagrindo išeiti už pareikšto priešieškinio ribų ir vertinti šios sutarties sudarymo teisėtumą. Patvirtinus sandorį, nelieka teisės vėliau jį ginčyti, priešieškinis pareikštas, neturint reikalavimo teisės. Trečiajam asmeniui teisė sudaryti Paslaugų teikimo sutartį su ieškove kilo ne tik iš Jungtinės veiklos sutarties, tačiau ir iš jam suteiktų įgaliojimų buto pirkimo – pardavimo sutartimi. Atsakovai, įsigydami būstą, visais atvejais įsipareigojo mokėti už jiems faktiškai suteiktas paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nepriklausomai nuo to, kas tokias šias sąskaitas jiems išrašė. Atsakovai neįrodė, kaip Paslaugų sutarties sudarymas pažeidė jų teises ir teisėtus interesus. Atsakovai jau sudarydami buto pirkimo – pardavimo sutartį žinojo, kad pardavėjas gyvenamojo namo administravimui pasitelks administratorių.

29.3. Atsakovai ginčija tik ieškovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas. Teismas labai išsamiai pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nustatė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačių atsakovų procesinio elgesio, nes jie, pripažindami savo pareigą sumokėti už jiems suteiktas paslaugas, patys tęsė bylinėjimąsi, ieškinio nepripažino, į bylą įtraukė trečiąjį asmenį, kas papildomai išdidino bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens patirtos išlaidos iš atsakovų buvo priteistos pagrįstai ir neturėtų būti mažinamos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

31. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas priteisimo, bei atmestas atsakovų priešieškinis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

32. Byloje nustatyta, kad atsakovai S. R. ir R. R. 2018 m. gegužės 4 d. sutartimi (notarinio registro Nr. 1-2326) iš trečiojo asmens UAB „Nuova Capital“ bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 1/19 dalį negyvenamosios patalpos – požeminio garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir bendrosios dalinės nuosavybės teise 1/20 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Pirkimo – pardavimo sutarties 6.2.3.3 punkte numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja atlyginti valymo ir tvarkymo išlaidas, nustatytas šios sutarties 6.2.3.3.1 punkte. Ši pareiga pasibaigia, kada pirkėjas tinkamai įvykdo nustatytus įsipareigojimus per vienerius metus atlikti buto apdailos darbus ir apie tai raštu praneša pardavėjui. Sutarties 6.2.3.6 punkte numatyta, kad iki to laiko, kol pirkėjas savo vardu sudarys sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, pirkėjas privalo mokėti visus komunalinius ir eksploatacinius mokesčius pagal pardavėjo pateiktas sąskaitas faktūras. Sutarties 6.2.4. punkte atsakovai įsipareigojo mokėti visus nupirkto turto komunalinius mokesčius ir eksploatacines (naudojimo) išlaidas.

33. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas nuo 2024 m. kovo 27 d. dovanojimo sutarties pagrindu priklauso E. R..

34. Ieškovė UAB „Santermita“ sutarties Nr. 19-02-20/01, sudarytos 2019 m. vasario 20 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Nuova Capital“, pagrindu laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. už atlygį teikė daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, statinio techninės priežiūros ir kitas komunalines paslaugas. Sutartis nutraukta 2021 m. kovo 31 d. Pastato bendrojo naudojimo objektų priėmimo – perdavimo aktu perdavus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus ir jų administravimo, eksploatavimo ir kitų funkcijų vykdymą kitam administratoriui.

35. Už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas teiktas paslaugas nurodytu laikotarpiu atsakovams buvo priskaičiuotas 1 157,59 Eur mokesčių įsiskolinimas, kurio atsakovai nėra apmokėję.

Dėl ginčo esmės

36. Atsakovai kvestionuodami teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė kelis argumentus: 1) UAB „Nuova Capital“ neturėjo įgaliojimo atstovauti atsakovų, sudarant sutartį su ieškove dėl paslaugų teikimo, todėl ieškovės ir trečiojo asmens sutartis pripažintina negaliojančia; 2) atsakovams abejonių kelia ieškovės išrašytos sąskaitos ir skolos dydžio skaičiavimai; 3) priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir neproporcingai didelės.

37. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82 – 4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 1 d., 9 d.).

38. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

39. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. name buvo įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

40. Buto pirkimo pardavimo sutarties 6.2.3.3.1 punktu šalys susitarė, kad suėjus šios sutarties 6.2.3.3 punkte nurodytam (vienerių metų) terminui, siekiant užtikrinti butų esančių (duomenys neskelbtini) savininkų ir / ar gyventojų gerovę, pardavėjas (UAB „Nuova Capital“) savo iniciatyva samdys valymo ir tvarkymo paslaugas teikiančią įmonė (įmones), kuri (kurios) valytų ir tvarkytų aplinką (aikšteles, takus, privažiavimus). Pardavėjas savo nuožiūra pasirenka tokias paslaugas teikiančią įmonę (įmones), bei valymo ir tvarkymo paslaugų rūšis, šių paslaugų apmokėjimo periodiškumą. Šias paslaugas privalo apmokėti visi (duomenys neskelbtini) esančių patalpų savininkai, neįvykdę ar netinkamai įvykdę savo įsipareigojimus laiku ir tinkamai atlikti apdailos darbus butuose.

41. Byloje nustatyta, kad butą atsakovai įsirengė 2022 m., t. y. atsakovai neįsirengė buto per vienerius metus nuo įsigijimo dienos ir apie tai pranešė pardavėjai kaip tai numatyta pirkimo – pardavimo sutarties 6.2.3.3. punkte, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. buvo sudarę sutartis su kitais paslaugų teikėjais. Todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pasirinkti paslaugų teikėją turėjo teisę trečiasis asmuo UAB „Nuova Capital“, veikdama ir kaip daugiabučio namo statytoja, pastatytų butų savininkė bei butų pardavėja pagal notarines pirkimo – pardavimo sutartis, sudarytas su butų pirkėjais.

42. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantų argumentai – jog byloje nėra pateikti butų savininkų susirinkimo protokolas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, pati jungtinės veiklos sutartis, jog sutartis sudaryta nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre, jog atsakovai nėra sudarę paslaugų teikimo sutarties su ieškove – neturi teisinės reikšmės nes trečiasis asmuo pasirinkti paslaugų teikėją turėjo atsakovų įgaliojimus buto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, jiems per vienerių metų laikotarpį neįsirengus buto ir apie tai nepranešus pardavėjai (trečiajam asmeniui UAB „Nuova Capital“).

43. Atsakovai, prašė pripažinti 2019 m. vasario 20 d. sutartį, sudarytą tarp ieškovės UAB „Santermita“ ir UAB „Nuova Capital“ negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu – dėl apgaulės ir nesąžiningų trečiojo asmens veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, sprendė, jog atsakovai nėra sutarties dalyviai, todėl neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Be to, atsakovai teismui nenurodė jokių aplinkybių ir teisės normų, kurių pagrindu jiems turėtų būti taikoma sutarties uždarumo principo išimtis, nes įstatymas garantuoja teisminę pažeistos ar ginčijamos teisės gynybą tik tuo atveju, jei pažeista ar ginčijama besikreipiančio į teismą, o ne trečiojo asmens teisė (CPK 5 str. 1 d.).

44. Kaip jau minėta aukščiau, UAB „Nuova Capital“ savo nuožiūra pasirinkti paslaugų teikėją buvo numatytą buto pirkimo – pardavimo sutartyje. Byloje nėra ginčo, jog atsakovai naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, taip pat nėra pateikta įrodymų, kad atsakovai būtų reiškę pretenzijas trečiajam asmeniui ar ieškovei dėl teikiamų paslaugų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovai savo veiksmais tokį sandorį patvirtino (CK 1.79 str.) ir dėl to nebetenka teisės tokį sandorį ginčyti priešieškinyje nurodytų argumentų pagrindu. Apeliaciniame skunde išdėstyti apeliantų argumentai dėl priešieškinio nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

45. Pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus atsakovų S. R. ir R. R. skola už ieškovės suteiktas paslaugas sudaro 1 157,59 Eur. Tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovai teigė, jog neprivalo mokėti ieškovei, nes nebuvo sudarę sutarties su ieškove, o trečiojo asmens ir ieškovės sudaryta sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia. Nesant pagrindo tenkinti priešieškinio ir pripažinti 2019 m. vasario 20 d. sutartį negaliojančia, taip pat nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovų argumentus dėl skolos nebuvimo pagrįstais. Nors atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, jog jiems abejonių kelia ieškovės pateiktos sąskaitos, nurodytų paslaugų įkainiai, kurie vienašališkai buvo padidinti ieškovės, atlikti skaičiavimai, tačiau šiems savo argumentams (abejonėms) pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, kaip nepateikė ir įrodymų, jog ieškovės atlikti skaičiavimai yra neteisingi ar netikslūs.

46. CPK 179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, nes sutinkamai su CPK 12 straipsnio 1 dalimi kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju įrodinėjimo pareiga priklausė atsakovams. Ieškovė privalėjo įrodyti prievolės neįvykdymo faktą ir skolos dydį, o atsakovai – savo prievolės įvykdymo faktą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino savo CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus įgaliojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 14 straipsnio 2 dalį teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Dėl nesavalaikio įrodymų (ne)teikimo atsakovai turi prisiimti su tokiais veiksmais, susijusias teisines pasekmes – šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Kadangi atsakovai neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovų skolą ieškovei už administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, palūkanas ir procesines palūkanas.

47. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

49. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Teismo sprendimo motyvai neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, o tai, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi atsakovai, kad atsakovai turi kitą nuomonę dėl įrodymų, faktinių aplinkybių vertinimo, nesudaro pagrindo abejoti teismo padarytų išvadų bei motyvų tinkamumu. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

50. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą sprendė esant teisinga atlyginti visas ieškovės UAB „Santermita“ ir trečiojo asmens UAB „Nuova Capital“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei – 7 084 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, trečiajam asmeniui – 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

51. Teismas sprendė, jog išlaidos susidarė dėl pačių atsakovų procesinio elgesio, t. y. pripažindami įsiskolinimą ir teigdami, kad iš esmės atsakovai turi sumokėti už suteiktas paslaugas, tačiau ne ieškovei, atsakovai skolos nesumokėjo, pareiškė priešieškinį. Taigi pačių atsakovų elgesys pripažįstant įsiskolinimą, bet prieštaraujant, kad už suteiktas paslaugas turi būti sumokėta ieškovei, reiškiant priešieškinį ir į bylos nagrinėjimą įtraukiant trečiąjį asmenį dar labiau didino bylinėjimosi išlaidas.

52. Apeliantai skunde neginčija priteistų 32 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.

53. Atsakovai, nesutikdami su priteistu bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas dydžiu, skunde teigia, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma gerokai (beveik 6 kartus) viršija reikalaujamą priteisti sumą (1 396,74 Eur). Apeliantų manymu, tokios bylinėjimosi išlaidos tokio pobūdžio byloje yra per didelės ir yra nepagrįstos, nes byloje nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, joje nebuvo keliami jokie nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai.

54. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

55. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba priteisiamos atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), kiekvienu atveju įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Tai, be kita ko, reiškia, kad procesą laimėjusiai šaliai nebūtinai kiekvienu atveju turi būti priteisiamos visos advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių – tai priklauso nuo bylos sudėtingumo ir kitų Rekomendacijose nurodytų kriterijų. Kadangi advokato pagalbos išlaidų dydžio atitikties proporcingumo ir pagrįstumo kriterijams vertinimas iš esmės paliktas teismo diskrecijai, šalis, nesutikdama su teismo procesiniu sprendimu, kuriuo priteistinos bylinėjimosi išlaidos sumažintos, turi argumentuotai pagrįsti, kodėl toks teismo procesinis sprendimas laikytinas neatitinkančiu sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

57. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėjo būti vadovaujamasi CPK 93 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimas patenkintas, ar atmestas, bei kitas aplinkybes, reikšmingas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

58. Pažymėtina, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas priteisimo, kartu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu šalys teismui pateikia raštu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Rekomendacijų 6 punkte, tiek ir CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog advokatas (advokato padėjėjas) privalo pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą. Pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs.

59. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kaip tiksliai apskaičiuota priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, priteisdamas ieškovei visą reikalaujamą sumą motyvuodamas vien tik netinkamu atsakovų elgesiu. Pažymėtina, jog vien tik priešieškinio, kuris buvo atmestas, pareiškimas, mokėjimo fakto už paslaugas pripažinimas, nerodo netinkamo ar nesąžiningo atsakovų elgesio

60. Atlyginant prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgiama ne tik į tokių išlaidų patyrimo faktą, bet ir šių išlaidų racionalumą, būtinumą ir sumos pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byla nėra didelės apimties, joje nekeliami sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, reikalaujantys didelės apimties teismų praktikos analizės, bylos problematika nėra inovatyvi, bylai nėra būdingas vadinamasis tarptautinis elementas, teismo posėdžiai vyko nuotoliniu būdu ir iš viso truko apie 5 val., dėl to advokatų darbo sąnaudos nebuvo didelės.

61. Ieškovė nurodė, jog patyrė 7 052 Eur teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų, iš jų:

- už 2024 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BP2205/24 nurodytas paslaugas (ieškinio dėl skolos ir palūkanų priteisimo parengimas, palūkanų paskaičiavimo lentelės parengimas (9 val.); prašymas dėl leidimo teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu (0,25 val.); pasirengimas 2024 m. spalio 9 d. teismo posėdžiui (3 val.), atstovavimas 2024 m. spalio 9 d. teismo posėdyje (1 val.)) – 1 603,25 Eur;

- už 2024 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BP2212/24 nurodytas paslaugas (prašymo UAB „Nuova Capital“ pateikti dokumentus parengimas ir pateikimas (0,5 val.), papildomų įrodymų rinkimas po 2024 m. spalio 9 d. teismo posėdžio (dokumentų paieška, užklausos vadybininkei, buhalterijai, apskaitininkei, gautų dokumentų analizė ir sisteminimas pateikimo į bylą tikslu) (2 val.), papildomų įrodymų rinkimas ir sisteminimas, rašytinių paaiškinimų parengimas (8 val.)) – 1 292,40 Eur;

- už 2024 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BP2217/24 nurodytas paslaugas (pasirengimas 2024 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžiui (3 val.), atstovavimas teismo 2024 m. lapkričio 29 d. posėdyje (2 val.)) – 605 Eur;

- už 2025 m. sausio 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BP2313/25 nurodytas paslaugas (atsiliepimo į patikslintą priešieškinį parengimas ir pateikimas teismui (10.35 val.)) – 1 252,35 Eur

- už 2025 m. vasario 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BP2326/25 nurodytas paslaugas (pasirengimas 2025 m. vasario 7 d. teismo posėdžiui, įskaitant susipažinimą su trečiojo asmens pateiktu procesiniu dokumentu (4 val.), atstovavimas 2025 m. vasario 7 d. teismo posėdyje (pastaba: laikas sumažintas atsižvelgiant į ankstesnio posėdžio trukmę) (0,5 val.)) – 544,50 Eur;

- už 2025 m. kovo 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BP2369/25 nurodytas paslaugas (pasirengimas 2025 m. kovo 5 d. teismo posėdžiui (2 val.), 2025 m. kovo 5 d. atstovavimas teismo posėdyje (pastaba: laikas sumažintas atsižvelgiant į ankstesnio posėdžio trukmę) (2 val.)) – 484 Eur;

- 2025 m. kovo 12 d. prašyme (DOK-18205) dėl papildomų išlaidų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BP2367/25 – 1 270,50 Eur.

62. Nepagrįstomis ir nebūtinomis pripažintinos išlaidos rengiant prašymą dėl leidimo dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu (0,25 val.) – 50,42 Eur (2024 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BP2205/24), neracionaliu pripažintinas laikas (10,50 val.), skirtas įrodymų rinkimui, užklausų rašymui – 1 292,40 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. BP2212/24); atstovavimo laikas 2024 m. lapkričio 29 d. posėdyje (2 val.) – 242 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. BP2217/24), nes posėdis truko 15 min; išlaidos pagal 2025 m. kovo 12 d. prašymą (DOK-18205), nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti jas patvirtinantys įrodymai.

63. Tokiu būdu, teisėjų kolegija pagrįstomis ir būtinomis pripažįsta išlaidas, patirtas rengiant ieškinį ir atsiliepimą į priešieškinį, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose – 3 833,68 Eur (1 552,83 + 1 252,35 + 544,50 + 484). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė rinko papildomus įrodymus (rašė užklausas) prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už 2024 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BP2212/24 nurodytas paslaugas laikomos pagrįstomis ir proporcingomis atliktų veiksmų apimčiai tik iš dalies, todėl jos mažintinos ir protingomis ir pagrįstomis laikytinos 323,10 Eur išlaidos (1292,40 / 4).

64. Tokiu būdu iš atsakovų ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 7 084 Eur iki 4 189 Eur (3 833,68 + 323,10 +32), t. y. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei keistina iš kiekvieno atsakovo ieškovei priteisiant po 2 094,50 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

65. Apeliantai skunde neginčijo teismo sprendimo dalies dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų, todėl teisėjų kolegija dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

66. Ieškovė prašė priteisti jai 1 936 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

67. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos už jai suteiktas teisines paslaugas laikytinos įrodytomis (2025 m. PVM sąskaita faktūra Nr. BP2414/25, Swedbank, AB 2025 m. gegužės 14 d. mokėjimo dokumentas Nr. 518614). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (sumažintos bylinėjimosi išlaidos), iš apeliantų ieškovei UAB „Santermita“ priteistina 968 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 484 Eur iš kiekvieno atsakovo.

68. Trečiasis asmuo UAB „Nuova Capital“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų nespręstinas.

69. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų priteisimo, sumažinant iš atsakovų R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, juridinio asmens kodas 236043660, priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme sumą nuo 7 084 Eur iki 4 189 Eur, ir iš kiekvieno atsakovo ieškovei priteisti po 2 094,50 Eur (po du tūkstančius devyniasdešimt keturis eurus 50 centų iš kiekvieno) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, juridinio asmens kodas 236043660, 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.