Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nukentėjusiajai D. O. P., kaltinamajam V. R., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2016-07-24, apie 18 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiu suduodamas savo seseriai D. O. P. į veidą, padarė jai viršutinės lūpos muštinę-kiaurinę žaizdą, taip sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą bei kumščiu suduodamas ne mažiau trijų smūgių į nugarą, galvą ir veidą, padarė jai poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą viršutinės lūpos išoriniame ir vidiniame paviršiuose, viršutinio kairės pusės antro danties išmušimą, poodinę kraujosruvą bei odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, taip sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs, su kartu gyvenančia seserimi D. O. P. kilo konfliktas dėl pinigų. Visų aplinkybių neprisimena, tačiau pripažįsta, jog sudavė kelis smūgius seseriai į veidą, galvą, nugarą. Matė, kad seseriai bėgo kraujas iš prakirstos lūpos. Sesers dukra iškvietė policiją ir jį išvežė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 str. 2 d., nukentėjusioji D. O. P. parodymus duoti atsisakė.

Iš 2016-07-24 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad V. B. kvietė policiją, neblaivus V. R. naudojo fizinį smurtą prieš savo seserį D. O. P. ant kurios veido matėsi smurto žymės – prakirsta viršutinė lūpa, patinimas kaktoje (b.l. 13-14).

Teismo medicinos specialisto 2016-07-26 išvadoje Nr. G1915/2016(2) nurodyta, jog D. O. P. konstatuota veido sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kaktos kairėje pusėje, poodine kraujosruva viršutinės lūpos išoriniame ir vidiniame paviršiuose, muštinė-kiaurinė viršutinės lūpos žaizda, viršutinio kairės pusės antro danties išmušimu; poodinė kraujosruva bei odos nubrozdinimai kairiame dilbyje. Sužalojimai yra vienodo susidarymo laiko, susidarę ne mažiau trijų trauminių kontaktų su kietais bukais riboto paviršiau daiktais. Viršutinės lūpos muštinė-kiaurinė žaizda, kaip neabejotinai randu sugysiantis sužalojimas veide, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Likusios traumos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 16-17).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 1910 patvirtina, kad 2016-07-24, 19.03 val. V. R. nustatytas 1,74 promilių girtumas (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. R. nesunkiai ir nežymiai sutrukdžius D. O. P. sveikatą, pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, parodė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukonfliktavo su savo seserimi D. O. P., ir nors visų aplinkybių neprisimena, tačiau neneigia galėjęs kumščiu suduoti jai smūgius į veidą, galvą, nugarą. Po suduotų smūgių, matė, kaip seseriai bėgo kraujas iš prakirstos lūpos. Kaltinamojo kaltę patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Suduodamas smūgius kumščiu D. O. P., kaltinamasis padarė jai nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą ir, kadangi jis smurtavo sesers atžvilgiu, kas pagal BK 248 str. 1 d. nuostatas yra prilyginama artimajam giminaičiui, tokie V. R. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 2 d. 3 p. ir BK 140 str. 2 d., sutaptis.

V. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. nukentėjusiosios, savo sesers D. O. P. atsiprašė, su ja susitaikė. Nukentėjusioji D. O. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sutinka taikytis su kaltinamuoju, kuris yra jos brolis, ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

V. R. padarė tyčinius apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų tyčinių nusikaltimų pripažino, su nukentėjusiąja D. O. P. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veika priskiriamos nesunkiems ir apysunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis yra pensininkas. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog V. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir V. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Nustačius, kad kaltinamasis smurtavo savo artimosios giminaitės – sesers atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Be minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, prokurorė prašė teismo kaltinamajam V. R. skirti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus. Tačiau teismas, atsižvelgdamas, kad kaltinamasis yra pensininkas, sprendžia, jog tokią baudžiamojo poveikio priemonę skirti asmeniui, sulaukusiam pensijinio amžiaus – netikslinga.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-06-22 pažymą Nr. NTP-7-8381 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis –23,16 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš V. R. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. R., padariusį nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja D. O. P., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., skirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti V. R., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. R. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.