Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Margaritos Stambrauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui I. M. (I. M.) dėl socialinės išmokos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–4), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo likusią neišskaičiuotą ir negrąžintą, dėl jo kaltės susidariusios socialinės išmokos permokos 40,55 Eur skirtumą. Skunde nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių reikalų skyriaus (toliau – Socialinių reikalų skyrius) 2012-08-06 sprendimu Nr. 63329 atsakovui buvo paskirta socialinė pašalpa laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2012-10-01 po 350 Lt per mėnesį. Socialinių išmokų skyrius 2012-08-06 pranešimu Nr. 42058 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ informavo atsakovą apie paskirtą socialinę pašalpą ir apie socialinės paramos gaunančio asmens pareigas, į kurias įeina per mėnesį informuoti Socialinių išmokų skyrių apie materialinės padėties pasikeitimą ar aplinkybes, turinčias įtakos skiriamai socialinei paramai ar jos dydžiui. Lietuvos darbo biržos 2012-03-26 duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2012-08-30 nutraukė registraciją darbo biržoje. Apie naujai paaiškėjusias aplinkybes per mėnesį atsakovas Socialinių išmokų skyriaus neinformavo. Atsižvelgdamas į turimus duomenis, Socialinių išmokų skyrius 2013-05-23 sprendimu Nr. 17-38/461 „Dėl permokos nustatymo“ nustatė atsakovui 350 Lt permoką, laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2012-10-01. Socialinių išmokų skyrius nuo 2013-03-01 iš atsakovui mokėtinos socialinės pašalpos išskaičiavo po 20 proc. mokėtinos sumos per mėnesį. Šiai dienai likusi negrąžinta suma yra 40,55 Eur.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės į paskirtos socialinės išmokos permokos priteisimą.

Nustatyta, kad I. M. 2012-07-05 kreipėsi į Naujosios Vilnios seniūniją, prašydamas skirti socialinę pašalpą nuo 2012-07-01 iki 2012-10-01 (b. l. 5, 6).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius (toliau – Socialinių išmokų skyrius 2012-08-06 sprendimu Nr. 63329 laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2012-10-01 skyrė atsakovui 350 Lt per mėnesį socialinę pašalpą. Pašalpa skirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu (asmenys yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje) (b. l. 7).

Socialinių išmokų skyrius 2012-08-06 pranešimu Nr. 81731 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ informavo pareiškėją apie jam nuo 2012-07-01 iki 2012-10-01 paskirtą socialinę pašalpą, o taip pat apie socialinės pašalpos gavėjo pareigą per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (b. l. 8).

Lietuvos darbo biržos 2013-03-26 duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nuo 2012-08-30 buvo nutraukta atsakovo registracija darbo biržoje (b. l. 9).

Socialinių išmokų skyrius 2013-05-23 sprendimu Nr. A737-2179-(2.11.4.1-SR7) nutraukė socialinės paramos mokėjimą (b. l. 10).

Socialinių išmokų skyrius 2013-05-23 sprendimu Nr. 17-38/46, nustatė atsakovui 350 Lt permoką (b. l. 11).

Socialinių išmokų skyrius 2013-05-28 raštu Nr. A740-3858-(2.11.4.1-SR7) „Dėl neteisėtai teiktos piniginės socialinės paramos nustatymo“ informavo atsakovą apie neteisėtai gautos 350 Lt sumos išskaičiavimą iš atsakovui mokėtinos socialinės pašalpos sumos (b. l. 12).

Socialinių išmokų skyrius 2014-01-20 raštu Nr. A740-386-(2.11.4.1-SR7) „Dėl neteisėtai išmokėtos socialinės pašalpos sumos grąžinimo“ informavo atsakovą apie neišskaičiuotos socialinės paramos dydį ir jos grąžinimo būdą (b. l. 13).

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą, kurios gavimo sąlygos įtvirtintos Įstatymo 8 straipsnyje, bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y.: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio Įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kt.), paskirta socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.

Įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos – viena iš jų, per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 25 straipsnio 3 punktas). Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numato, jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Iš Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje esančių duomenų matyti, kad atsakovui 2012-08-30 buvo nutraukta registracija darbo biržoje be teisės registruotis 6 mėnesius. Įvertinusi minėtas aplinkybes sprendžiama, kad atsakovo išregistravimas iš darbo biržos lėmė tai, kad atsakovą išregistravus iš darbo biržos, jis nebeatitiko Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, t. y. pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nebebuvo įsiregistravęs Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, nors atsakovei skiriant piniginę socialinę paramą, jo nedarbas ir prisiregistravimas darbo biržoje buvo esminė sąlyga, dėl kurio atsakovas gavo piniginę socialinę paramą.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovui laiku nepranešus Socialinių išmokų skyriui apie registracijos darbo biržoje nutraukimą, ir Socialinių išmokų skyriui toliau mokant socialinę pašalpą, susidarė socialinės išmokos permoką, todėl Socialinių išmokų skyrius teisėtai ir pagrįstai 2013-05-23 sprendimu Nr. A737-2179-(2.11.4.1-SR7) nutraukė socialinės paramos mokėjimą, 2013-05-23 sprendimu Nr. 17-38/46 nustatė 350 Lt permoką, o 2014-01-20 raštu Nr. A740-386-(2.11.4.1-SR7) „Dėl neteisėtai išmokėtos socialinės pašalpos sumos grąžinimo“ informavo atsakovą apie neišskaičiuotos socialinės paramos dydį ir jos grąžinimo būdą. Atsižvelgiant į tai, kad Socialinių išmokų skyriui išskaičiavus socialinės išmokos permoką iš atsakovui mokėtinos socialinės pašalpos sumos, liko neišskaičiuota 40,55 Eur suma, ši suma iš atsakovo priteistina pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti.

Priteisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo I. M. (I. M.) 40,55 Eur (keturiasdešimt eurų ir penkiasdešimt penkis centus) socialinės išmokos permoką.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.