Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Indrės Pukanasytės–Biekšės,

atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas M. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2022 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. (21/20)-160-692 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Tadžikistano Respublikos piliečiui M. D.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodo, kad atvyko dirbti UAB „A“ tarptautinio krovinių vežimo vairuotoju, tačiau dėl ligos negalėjo pradėti dirbti, apie tai informavo darbdavį, bet darbdavys nepagrįstai pranešė VSAT, kad pareiškėjas neatvyko į darbą. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka faktinių aplinkybių, todėl turėtų būti panaikintas.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Paaiškino, kad pareiškėjas sirgo, gydėsi savarankiškai, todėl negalėjo atvykti pas darbdavį. Pareiškėjas nurodė, kad į gydymo įstaigas nesikreipė, nes, gydymas būtų mokamas. Prašė skundą tenkinti.

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas M. D. 2022 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui Almatoje (Kazachstano Respublikoje) pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kadangi ketina atvykti ir įsidarbinti UAB „A‘. Pareiškėjui 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo išduota nacionalinė viza Nr. 004489879, laikotarpiui nuo 2022 m. rugsėjo 17 d iki 2023 m. rugsėjo 16 d.

5. Nurodo, kad VSAT Migracijos skyriaus pareigūnams vykdant migracijos procesų stebėseną ir kontrolę Vilniaus pasienio rinktinės priskirtoje teritorijoje, 2022 m. spalio 26 d. adresu Sodų g. 22, Vilnius, buvo patikrintas Tadžikistano Respublikos pilietis M. D.. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jam yra išduota nacionalinė viza Nr. 004489879, tačiau atlikus patikrinimus centrinėse duomenų bazėse buvo nustatyta, kad pareiškėjas UAB „A“ nedirba. Patikrinus M. D. sienos kirtimus per Polis-VSATIS, buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2022 m. rugsėjo 19 d. UAB „A“ vadovas VSAT informavo, kad pareiškėjas neatvyko įsidarbinti į UAB „A“, taip pat papildomai nurodė, kad M. D. atvykęs į Lietuvos Respubliką nepranešė apie savo atvykimą, todėl įdarbintas nebus.

6. Atsakovė nurodo, kad 2022 m. spalio 26 d. VSAT Migracijos skyrius priėmė Sprendimą Nr. (21/20)-160-692, panaikinti daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004489879. VSAT Migracijos skyrius tą pačią dieną, vadovaudamasis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punktu priėmė sprendimą Nr. 22S144880 „Dėl Tadžikistano Respublikos piliečio M. D. grąžinimo į Tadžikistano Respubliką“ (toliau – Sprendimas dėl grąžinimo). Pažymi, kad atliekant pareiškėjo M. D. apklausą, pareiškėjas nurodė, kad jis gali kalbėti, rašyti ir skaityti rusų kalba. Migracijos skyriui priėmus Sprendimą Nr. (21/20)-160-692 ir Sprendimą dėl grąžinimo Nr. 22S144880, minėti sprendimai pareiškėjui buvo išversti į jam žinomą, suprantamą rusų kalbą. Atsakovės teigimu, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

7. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktus argumentus. Prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. (21/20)-160-692 teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas Tadžikistano Respublikos pilietis M. D. ir UAB „A“ 2022 m. gegužės 24 d. sudarė darbo sutartį Nr. 2022052403, kuria pareiškėjas buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju. Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti gavęs nacionalinę vizą (D) arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Tadžikistano Respublikos pilietis M. D. atvyko į Lietuvos Respubliką 2022 m. rugsėjo 19 d., turėdamas galiojantį Tadžikistano Respublikos piliečio pasą Nr. 403925880 su jame esančia nacionaline viza Nr. 403925880, galiojančią nuo 2022 m. rugsėjo 17 d. iki 2023 m. rugsėjo 16 d., išduotą pagal Vizų tvarkos aprašo 70.13 p.

10. Byloje pateiktas 2022 m. spalio 26 d. UAB „A“ pranešimas VSAT Departamentui, kuriame nurodyta, kad M. D. dirba pas kitą darbdavį, o į darbą UAB „A“ neatvyko. Byloje nustatyta, kad VSAT Migracijos skyriaus pareigūnams vykdant migracijos procesų stebėseną ir kontrolę Vilniaus pasienio rinktinės priskirtoje teritorijoje, 2022 m. spalio 26 d. adresu (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas Tadžikistano Respublikos pilietis M. D. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjui M. D. yra išduota nacionalinė viza Nr. 004489879, galiojanti nuo 2022 m. rugsėjo 17 d. iki 2023 m. rugsėjo 16 d., dirbti UAB „A“. Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) išrašo matyti, kad pareiškėjas UAB „A“ nebuvo įdarbintas. Byloje pateikti 2022 m. spalio 12 d. ir 2022 m. spalio 15 d. UAB „Eurovaistinė“ kvitai 10,53 Eur ir 20,01 Eur sumai.

11. VSAT Migracijos skyrius 2022 m. spalio 26 d. Sprendimu Nr. (21/20)-160-692, panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004489879. VSAT Migracijos skyriaus 2022 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 22S144880, nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti jį savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (iki 2022 m. lapkričio 12 d.), kadangi pareiškėjui panaikinta viza.

12. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymo „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – Įsakymas), Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. Reglamento (ES) Nr.2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno kodeksas).

13. Šengeno kodekso 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiai (t. y. asmenys, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai ir asmenys, kurie nesinaudoja laisvo judėjimo teise pagal Europos Sąjungos teisę) siekdami atvykti į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją privalo pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir tai, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

14. UTPĮ numato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, nuostatomis (1 straipsnio 2 dalis).

15. Pagal UTPĮ 6 straipsnio 1 dalį atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru (6 straipsnio 3 dalis). Pagal UTPĮ 11 straipsnio 1 dalį užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus nuostatos. Įstatymo 12 straipsnis nustato dviejų rūšių vizas: 1) Šengeno vizą, 2) nacionalinę vizą.

16. Pažymėtina, kad pagal UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.

17. UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio UTPĮ 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

18. Įsakymo 94 punktas numato, kad UTPĮ 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos valstybės tarnautojas, turėdamas informacijos, gavęs užsieniečio ar priimančio asmens prašymą arba teikimą dėl nacionalinės vizos panaikinimo, arba gavęs UTPĮ 21¹ straipsnyje nurodytą pranešimą ir nustatęs, kad turima informacija ar minėtame prašyme, pranešime ar teikime nurodytos aplinkybės yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti ar atšaukti nacionalinę vizą, priima nustatytais faktais ir teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti ar atšaukti nacionalinę vizą.

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza Nr. 004489879, galiojusi 2022 m. rugsėjo 17 d. iki 2023 m. rugsėjo 16 d. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje buvo išduotas suteikiant jam galimybę dirbti UAB „A“. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „A“ nebuvo įdarbintas. Pažymėtina, kad pareiškėjui leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje buvo išduotas būtent darbui UAB „A“ ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį turėjo būti įdarbintas. Pažymėtina ir tai, kad su šiuo leidimu (viza) pareiškėjas Lietuvos Respublikoje negali dirbti kitose bendrovėse. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis negalėjo dirbti dėl ligos nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, o vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai ir pateikti du kvitai (2022 m. spalio 12 d. ir 2022 m. spalio 15 d. praėjus beveik mėnesiui po atvykimo į Lietuvą) iš vaistinės nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas neatvyko į darbovietę dėl pateisinamų priežasčių. Pareiškėjas nurodė, kad į gydymo įstaigas nesikreipė, nes, jo teigimu, gydymas būtų mokamas. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, jog pareiškėjas bandė kreiptis į gydymo įstaigas, tikslu gauti oficialią pažymą dėl savo susirgimo sunkumo, kas galėtų pateisinti jo neatvykimą į darbą. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų iš pareiškėjo kilmės šalies apie jo susirgimo pobūdį. Tokiu būdu, byloje neįrodyta aplinkybė, jog pareiškėjas susirgo sunkia liga užkirtusią kelią jam vykti ir įsidarbinti UAB „A“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2022 m. rugsėjo 19 d. tačiau pas darbdavį nenuvyko, apie savo atvykimą jo neinformavo, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad viza jam panaikinta nepagrįstai. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog egzistuoja UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas, dėl kurio užsieniečiui panaikinta išduota viza.

20. Teismo vertinimu, VSAT Migracijos skyrius įvertinęs patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei iš informacinių sistemų surinktus duomenis pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų. VSAT, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, surinko ir išsamiai ištyrė ginčui aktualią informaciją ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Teismas nenustatė kitų ginčijamo Spendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjo skundo, remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujos vizos išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks UTPĮ įtvirtintus vizų išdavimo pagrindus ir sąlygas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. D. (M. D.) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.