Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2022 m. liepos 27 d. išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti Y. Z. pavardę „Z.“ į pavardę „Z.“ bei išduoti naują santuokos liudijimą su pakeista pavarde bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini) tautybės (gimimo vieta – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu A. Z.. Registruojant santuoką (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigoje, pareiškėjos pavardė buvo pakeista į „Z.“. Susidūrus su nepatogumais, susijusiais su (duomenys neskelbtini) pavarde, pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių su 2022 m. liepos 26 d. prašymu dėl pavardės pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti jos pavardę iš „Z.“ į sutuoktinio pavardę „Z.“. Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius, atsakydamas į pareiškėjos pašymą, priėmė išvadą, kuria atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, savo sprendimą motyvuodamas Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 9.11 punkto, 4 punkto ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. N-2(87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ 2 punkto nuostatomis. Pareiškėja siekia pasirinkti pavardę „Z.“ išskirtinai šeimos privataus gyvenimo interesais bei aplinkybėmis, susijusiomis su jos tautybe. Toks siekis, nepadaro žalos lietuvių kalbos rašybai, nesudaro jokių nepatogumų valstybei, todėl Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius nepagrįstai ignoravo pareiškėjos pasirinkimą turėti vienodą su sutuoktiniu pavardę. Pareiškėja ir jos sutuoktinis turi skirtingas tautybes – atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl ko pareiškėjos ir jos šeimos privatus gyvenimas yra neatsiejamas nuo dviejų skirtingų šalių kultūrų – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pasirinko gyventi Lietuvoje, tačiau tuo pačiu metu ji neatsisako savo tėvynės – (duomenys neskelbtini), šios šalies kalbos ir kultūros, kurioje ištekėjusių moterų pavardes žyminčios priesagos pagal lietuvių kalbos taisykles yra nesuprantamos ir nepraktikuojamos. (duomenys neskelbtini) pavardė „Z.“ gali būti taikoma tiek vyrui, tiek moteriai, todėl pareiškėjai dėl to nekiltų nepatogumų keliaujant į šią šalį, tvarkant joje įvarius reikalus, nereikėtų įrodinėti, jog pareiškėja ir A. Z. yra tos pačios šeimos atstovai. Pareiškėja, siekdama išvengti painiavos dokumentuose, siekiant palengvinti keliavimą ir komunikaciją (duomenys neskelbtini), nori turėti pavardę „Z.“. Vienodos pavardės turėjimas pašalintų daugelį nepatogumų ir nesusipratimų keliaujant į šią šalį, bendraujant, tvarkant paramos, verslo bei asmeninius reikalus. Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui tenka daug keliauti šeimos sukurto UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo reikalais, vykdyti tarptautinius projektus, bendradarbiauti su pirkėjais ir tiekėjais, todėl pareiškėjai ne visada pavyksta įtikinti partnerius, kad ji yra A. Z. sutuoktinė, be to, pavardė „Z.“ ištariama sunkiau nei pavardė „Z.“. Sutuoktiniams tenka įrodinėti šeimos santykius, sutuoktinių ryšį, taip pat jų ryšį su dukra, kuri mokėsi (duomenys neskelbtini), o dabar studijuoja (duomenys neskelbtini), pareiškėjai nuolat kildavo nesklandumų dėl skirtingų jos, jos sutuoktinio bei dukros pavardžių, dėl sudėtingo jos tarimo. Pareiškėjai pasikeitus pavardę į sutuoktinio pavardę „Z.“, būtų išvengta nepatogumų sprendžiant privataus gyvenimo klausimus ir nereikėtų įrodinėti sutuoktinių bei dukros ryšių, aiškinant lietuviškas taisykles. Pažymėjo, kad pakeičiant pareiškėjos pavardę iš „Z.“ į „Z.“ nebūtų pažeidžiamas lietuviškas identitetas, išlaikytas proporcingumas pareiškėjos teisių, privataus gyvenimo atžvilgiu. Toks pakeitimas iš esmės dažnas, kada sutuoktiniai yra skirtingų tautybių ar pilietybių asmenys.