- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-27
- Bylos Nr.
- eI-4403-342/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00522-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- Ž. V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui
- Kategorijos
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus atstovui Dariui Vasiliauskui,
2018 m. liepos 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Šilalės skyriaus direktoriaus 2018-04-17 įsakymą Nr. (2.2E)PV_PE-129 „Dėl Ž. V. tarnybinio nusižengimo” (toliau – ir ginčijamas įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Mano, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas, nes yra šiurkščiai pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, teisėtumo principai. Teigia, kad ginčijamą įsakymą pasirašė šališka ir neobjektyvi l. e. direktoriaus pareigas L. S., o tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko šališka ir neobjektyvi Komisija.
Teigia, kad informavo teisėsaugą apie tai, kad VSDFV Šilalės skyriuje 2016-01-20 vyko valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvadų registravimo ir pasirašymo Dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS), įrašų į Valstybės tarnautojų registrą apie valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo datą, pasiūlymų suteikti kvalifikacinę klasę, klastojimas. Pažymi, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) Šilalės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo M. S. 2018-02-27 nutarimu (toliau – ir 2018-02-27 nutarimas), buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo 2018-02-15 pareiškime nurodytų galimai nusikalstamų veikų. Pažymi, kad 2018-02-27 nutarime nurodyta, kad L. S., I. G., K. Z., I. Š., S. G., E. D. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių numatytų BK 300 str., tačiau tikslas nebuvo suklastoti dokumento, dokumento registracijos datos ir registracijos numerio, tarnybinės veiklos vertinimų išvadų turinys nebuvo suklastotas ar kitaip pakeistas, todėl tai nepadarė žalos, nesukėlė neigiamų, sunkių pasekmių, tokiais veiksmais yra padaryta priešinga teisei veikla, bet ji savo pavojingumu nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti ribas, ji nėra pavojinga BK prasme. Akcentuoja, kad pareiškėjo tiesioginė vadovė J. P. 2018-02-28, t. y. kitą dieną po 2018-02-27 nutarimo priėmimo, pateikė l. e. direktoriaus pareigas L. S. tarnybinį pranešimą Nr. PV_VD-79 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo”, o VSDFV Šilalės skyriaus l. e. direktoriaus pareigas L. S., VSDFV Šilalės skyriaus direktoriaus 2018-03-05 įsakymu Nr. 6V-45 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo”, sudarė galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją.
Mano, kad dėl anksčiau nurodytų aplinkybių l. e. direktoriaus pareigas L. S. yra šališka ir neobjektyvi pareiškėjo atžvilgiu. Teigia, kad Informacinių sistemų skyriaus vedėjas D. K., Teisės ir personalo skyriaus vedėjas E. D., Komisijos pirmininkė direktoriaus pavaduotoja V. K., dalyvaudami Komisijos darbe, žinojo apie tai, kad pareiškėjas informavo teisėsaugą apie galimai suklastotas tarnybinės veiklos vertinimo išvadas. Daro išvadą, kad V. K., kuri kaip Komisijos pirmininkė tyrė bei priėmė sprendimą siūlyti skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, taip pat pareiškėjo tiesioginė vadovė J. P., kuri inicijavo tyrimą dėl jo tarnybinio nusižengimo ir vėliau būdama Komisijos nare, tyrė bei priėmė sprendimą siūlyti skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, taip pat Komisijos nariai D. K. ir E. D., tirdami bei priimdami sprendimą siūlyti skirti tarnybinę nuobaudą, buvo šališki ir neobjektyvūs pareiškėjo atžvilgiu, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimas, o tuo pačiu ir įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, buvo atlikti bei priimti šališkai ir neobjektyviai, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintą objektyvumo principą.
Teigia, kad, kad VSDFV Šilalės skyriaus direktoriaus 2018-03-05 įsakymas Nr. 6V-45 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo”, 2018-04-17 įsakymas Nr. (2.2E) PV_PE-129 „Dėl Ž. V. tarnybinio nusižengimo” buvo parengti ir priimti žinant, kad jie yra neteisėti.
Akcentuoja, kad nei Komisija, nei l. e. direktoriaus pareigas L. S. neįvertino, kad J. P., būdama atsakinga už Klientų aptarnavimo skyriaus darbo koordinavimą ir jam pavestų funkcijų vykdymo kontrolę, žinodama, kad vėluoja jos rezoliucijos dėl prašymo persiuntimo VSDFV Panevėžio skyriui vykdymas, 2018-02-26 nenurodė pareiškėją pavaduojančiai D. I. persiųsti Z. S. prašymą VSDFV Panevėžio skyriui. Teigia, kad tokiais veiksmais prisidėjo prie to, kad jos rezoliucija buvo įvykdyta 2018-02-27, o ne 2018-02-26. Mano, kad sąžiningas vadovas, žinantis, kad vėluoja jo rezoliucija dėl kliento prašymo persiuntimo kompetentingai įstaigai, nedelsiant turėtų imtis priemonių, kad kliento prašymas būtų persiųstas. Mano, kad sprendimas dėl permokos grąžinimo buvo priimtas nepažeidus Draudėjų permokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių ir palūkanų grąžinimo tvarkos aprašo 14 punkte nustatyto termino, o pareiškėjo vieną darbo dieną pavėluotas l. e. direktoriaus pavaduotojos pareigas J. P. rezoliucijos įvykdymas neigiamų pasekmių nei klientui, nei VSDFV Panevėžio skyriui, nei VSDFV Šilalės skyriui, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesukėlė.
Argumentuoja, kad skundžiamame įsakyme nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas diskreditavo funkcinio skyriaus vadovo (Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo) autoritetą kitų VSDFV Šilalės skyriaus darbuotojų (tarp jų ir Klientų aptarnavimo skyriaus valstybės tarnautojų) atžvilgiu, bei užvilkino sprendimo dėl 2018-02-22 prašymo Nr. (4.7E) GSE-64 priėmimą. Akcentuoja, kad be pareiškėjo, Klientų aptarnavimo skyriuje, neįskaitant Tauragės, Jurbarko ir Raseinių skyrių, dirba 2 valstybės tarnautojai. Pažymi, kad DVS sistemos duomenimis laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-04-16 VSDFV Šilalės skyriuje buvo užfiksuotos 201 pavėluotai įvykdytos rezoliucijos. Minėtu laikotarpiu buvo pavėluotai įvykdyta 16 l. e. direktoriaus pareigas L. S. suteiktų rezoliucijų, 2 direktoriaus pavaduotojos V. K. suteiktos rezoliucijos, 5 l. e. direktoriaus pareigas J. P. suteiktos rezoliucijos, 6 Teisės ir personalo skyriaus vedėjo E. D. suteiktos rezoliucijos, 23 Informacinių sistemų skyriaus vedėjo D. K. suteiktos rezoliucijos. Minėtu laikotarpiu direktoriaus pavaduotoja V. K. pati pavėlavo įvykdyti 1 rezoliuciją, Teisės ir personalo skyriaus vedėjas E. D. pats pavėlavo įvykdyti 5 rezoliucijas. Minėtu laikotarpiu kitų funkcinių skyrių vedėjai (Finansų ir apskaitos, Įmokų išieškojimo, Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės, Ūkio skyrių) pavėlavo įvykdyti 12 rezoliucijų, tačiau jie nebuvo apkaltinti funkcinio skyriaus vadovo autoriteto diskreditavimu kitų VSDFV Šilalės skyriaus darbuotojų atžvilgiu. Pažymi, kad nei vienam VSDFV Šilalės skyriaus darbuotojui nuo 2012-01-01, kai VSDFV Tauragės, Jurbarko, Raseinių skyriai buvo prijungti prie VSDFV Šilalės skyriaus, nebuvo paskirta tarnybinė ar drausminė nuobauda už pavėluotą rezoliucijos įvykdymą. Mano, kad apie minėtas aplinkybes turėjo žinoti Komisijos nariai ir l. e. direktoriaus pareigas L. S. bei būdami sąžiningais tai įvertinti.
Nurodo, kad 2018-01-24 buvo komandiruotas į Vilnių. Teigia, kad jam kilo klausimų dėl komandiruotės laiko ir Darbo kodekso 107 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi, todėl kreipėsi į Teisės ir personalo skyriaus vedėją E. D., o 2018-01-25 Tarnybiniu pranešimu Nr. (3.95E) 9S-157 „Dėl darbo laiko trukmės” kreipėsi į l. e. direktoriaus pareigas L. S. dėl to, kad 2018-01-24 pareiškėjo darbo diena truko 12 valandų 38 minutes, o 2018-01-25 Tarnybiniu pranešimu Nr. (2.6E)PV_PR1-58 „Dėl poilsio laiko suteikimo” paprašė pridėti 2 valandų 53 minučių poilsio laiką prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbo užmokestį. Nurodo, kad minėtas prašymas dėl papildomo poilsio laiko pridėjimo prie kasmetinių atostogų buvo tenkintas. Pažymi, kad 2018-01-31 l. e. direktoriaus pareigas L. S. pateikė Tarnybinį pranešimą Nr. (2.6E) 9S-173 „Dėl komandiruotės išlaidų”, kuriuo prašė išmokėti dienpinigius už ilgiau kaip darbo dieną (pamainą) 2018-01-24 trukusią tarnybinę komandiruotę, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Apie sprendimo netenkinti minėtą prašymą teisinį pagrindą ir sprendimo apskundimo tvarką iki šiol nėra informuotas. Akcentuoja, kad 2018-02-26 Klientų aptarnavimo skyriaus patalpose išsakė priekaištus Šilalės socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui D. K., kad jis, žinodamas apie neteisėtą tarnybinių komandiruočių laiko, viršijančio darbo dienos trukmę, neįskaitymą į komandiruojamų darbuotojų darbo laiką, nesiima priemonių ginti teisėtus komandiruojamų darbuotojų interesus, kurie nedrįstą pareikalauti Darbo kodekse nustatytų komandiruojamiems darbuotojams garantijų.
Mano, kad l. e. direktoriaus pareigas L. S. ieškojo menkiausios dingsties pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl pareiškėjo pozicijos VSDFV Šilalės skyriuje toleruojamam dokumentų klastojimui, kitiems minėtiems teisės pažeidimams.
Mano, kad Tarnybinio patikrinimo išvada ir jos pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas, yra priimti siekiant atkeršyti už pareiškėjo poziciją VSDFV Šilalės skyriaus toleruojamam dokumentų klastojimui ir kitiems teisės aktų pažeidimams, pažeminti pareiškėją bendradarbių akyse ir pradėti teisinę reikšmę turinčius susidorojimo su pareiškėju veiksmus – tarnybinių nuobaudų už menkiausius nusižengimus skyrimą, t. y. siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytų tikslų. Mano, kad tokie neteisėti veiksmai šiurkščiai pažeidžia Viešojo administravimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus principus. Teigia, kad tokiais neteisėtais veiksmais yra padaryta didelė moralinė žala - buvo pažemintas pareiškėjo autoritetas bendradarbių tarpe, pakirstas pasitikėjimas valstybės tarnyba.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašo tenkinti skundą iš esmės jame išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu. Nurodo, kad negavo laiško, atitinkančio teisės aktus, jog jo darbo elektroninio pašto dėžutė yra užsipildžiusi. Akcentuoja, kad Komisija netyrė, koks buvo elektroninio pašto dėžutės užsipildymas. Pažymi, kad J. P. skambino jam dėl užsipildžiusios pašto dėžutės, tačiau apie rezoliuciją skambučio metu nepranešė. Teigia, kad apie vykdytinas 10 rezoliucijų gavo pranešimą kitą darbo dieną, tačiau tų rezoliucijų turinio nematė. Pripažįsta, kad nepastebėjo, jog minėta rezoliucija baigėsi tą pačią darbo dieną, todėl ją įvykdė kitą darbo dieną. Mano, kad Komisija buvo šališka ir neobjektyvi. Neskundė Komisijos sudėties dėl šališkumo, nes mano, kad Komisijos nariai, vadovaudamiesi teisės aktais, privalėjo patys nusišalinti. Teigia, kad Komisijos išvada, jog prašymas dėl permokos grąžinimo būtų išnagrinėtas greičiau, jei rezoliucija būtų išsiųsta laiku, yra tik prielaida. Nurodo, kad tarnyboje dirba apie 19 metų, per tą laikotarpį tarnybinių nuobaudų neturėjo. Mano, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis.
Atsakovas VSDFV Šilalės skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde nenurodo, jog tiriant tarnybinį nusižengimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai; pretenzijų dėl galimų procedūrinių pažeidimų pareiškėjas nekėlė ir tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, taip pat pareiškėjas nepasinaudojo teise Komisijai pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Pažymi, kad pareiškėjas neginčija ir Komisijos nustatyto tarnybinio nusižengimo fakto, t. y. neneigia nustatyto neveikimo ir skunde kelia klausimą tik dėl Komisijos išvadoje įvardintų tarnybinio nusižengimo pasekmių.
Teigia, kad Komisija sudaryta nepažeidžiant Taisyklių 5 bei 21 punktų nuostatų. Akcentuoja, kad pareiškėjas, vadovaujantis Tvarkos 7 punktu, 2018-03-08 pranešimu Nr. PV_VD-84 buvo informuotas apie tai, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Pranešime be kita ko buvo nurodytas įsakymas, kuriuo sudaryta Komisija bei detali Komisijos sudėtis. Argumentuoja, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjas, kuriam nuo tyrimo pradžios buvo žinoma Komisijos sudėtis, nušalinimo Komisijai (jos nariui (-iams)) nereiškė, Komisijos (jos nario (-ių)) veiksmų ar neveikimo neskundė, t. y. Komisijos šališkumo tiek jos sudėtyje, tiek darbe, neįžvelgė.
Mano, jo kadangi pareiškėjas Komisijos nustatytų tarnybinio nusižengimo aplinkybių neginčija, t. y. su nustatytomis nustatytų tarnybinio nusižengimo aplinkybėmis iš esmės sutinka, konstatuotina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas objektyviai bei nėra pagrindo teigti, kad Komisija, nustačiusi tokias tarnybinio nusižengimo aplinkybes, bei pasiūliusi Pareiškėjui skirti pačią švelniausią tarnybinę nuobaudą, buvo šališka. Teigia, kad Komisija, nustačiusi tarnybinio nusižengimo faktą, neturėjo kitos teisės, išskyrus Taisyklių 13 punkto 3 dalyje nustatytą reikalavimą siūlyti pareiškėjui skirti konkrečią tarnybinę nuobaudą.
Pažymi, kad Taisyklių 14 punktas apibrėžia valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens teisę pripažinti, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė, arba, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, bei tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Teigia, kad nagrinėjamu atveju, Komisijai 2018-04-17 išvadoje konstatavus, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą bei pasiūlius jam skirti švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo l. e. direktoriaus pareigas L. S. privalėjo pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą. Daro išvadą, kad L. S., priimdama skundžiamą įsakymą, nebuvo šališka.
Argumentuoja, kad skirtingai nei nurodo pareiškėjas, l. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas J. P. apie vėluojančią įvykdyti rezoliuciją elektroniniu paštu informuojama nebuvo. Elektroniniu paštu apie vėluojančią įvykdyti rezoliuciją buvo informuojamas pats pareiškėjas ir pavedimo vykdymą kontroliuojantis asmuo – Dokumentų tvarkymo skyriaus atsakingas darbuotojas.
Pažymi, kad minėtą tarnybinį pranešimą gavusi l. e. direktoriaus pareigas L. S. pavedė Teisės ir personalo skyriaus vedėjui įvertinti ir pateikti informaciją dėl tarnybiniame pranešime nurodyto galimo lygių galimybių pažeidimo. Teisės ir personalo skyriaus vedėjas 2018-02-09 tarnybiniu pranešimu l. e. direktoriaus pareigas L. S. informavo, jog Pareiškėjo nurodytoje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti lygių galimybių pažeidimo. Teigia, kad pareiškėjo darbo vieta Šilalėje yra grindžiama struktūriniais ir organizaciniais pagrindais, o ne diskriminaciniais motyvais.
Taip pat pažymi, kad 2015-09-30 panaikinus buvusias pareiškėjo pareigas (t. y. Tauragės skyriaus vedėjo pareigas), jam buvo pasiūlyta nuo 2015-10-01 užimti KAS skyriaus vedėjo pareigas, nustatant jo darbo vietą Šilalėje kiekvieną savaitės darbo dieną. Pareiškėjas raštu priėmė pateiktą pasiūlymą ir jokių prašymų ar pastabų dėl darbo sąlygų, KAS struktūros, skyrių/poskyrių vedėjų pobūdžio nepateikė.
Akcentuoja, kad be pareiškėjo nuolatinė darbo vieta Šilalės mieste yra nustatyta Tauragėje gyvenantiems specialistams – N. P. bei R. M.
Pažymi, kad l. e. direktoriaus pareigas L. S. neturėjo pagrindo tarnybinio pranešimo pateikti pareiškėjui, nes informacijos apie galimo lygių galimybių pažeidimo įvertinimo rezultatus pareiškėjas neprašė, o pareiga savo iniciatyva kiekvieną pranešėją informuoti apie jo iškeltu klausimu atlikto patikrinimo rezultatus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriui nenustatyta.
Akcentuoja, jog VSDFV Šilalės skyriaus Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo pareigas pareiškėjas eina nuo 2015-10-01; iki šiol jo atžvilgiu nebuvo inicijuotas nei vienas tarnybinis patikrinimas, neskirta nei viena tarnybinė nuobauda, o pareiškėjas nei karto nesiskundė dėl kitų darbuotojų neigiamo poveikio jo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašo atmesti skundą iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu. Nurodo, kad pareiškėjas skunde nenurodo jokių tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrinių pažeidimų, neneigia nusižengimo fakto, neneigia, kad buvo pažeisti norminiai teisės aktai, neginčija nuobaudos dydžio, o tik kelia klausimą dėl Komisijos ir nuobaudą paskyrusio asmens šališkumo ir bando kaltę perkelti J. P. Nesutinka, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis. Nurodo, kad rezoliucijose nustatytas terminas priklauso nuo teisės aktuose nustatytų terminų. Akcentuoja, kad pareiškėjas, gavęs pranešimą apie perpildytą pašto dėžutę, privalėjo įvertinti riziką, kad galėjo negauti tam tikrų laiškų, todėl turėjo papildomai pasitikrinti sistemoje, ar gavo ir kokius gavo laiškus. Dėl pareiškėjo pateiktos informacijos apie neįvykdytų rezoliucijų kiekį, teigia, kad tai tėra statistika, kuri nepatvirtina, jog toks kiekis rezoliucijų buvo įvykdytos pavėluotai. Negali atsakyti, ar buvo pavėluotai įvykdytų rezoliucijų. Nepamena, ar kas nors, be pareiškėjo, buvo baustas už pavėluotai įvykdytą rezoliuciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus direktoriaus 2018-04-17 įsakymo Nr. (2.2E)PV_PE-129 „Dėl Ž. V. tarnybinio nusižengimo”.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad patikrinimui aktualiu laikotarpiu, priimant ginčijamą įsakymą ir šiuo metu pareiškėjas eina VSDFV Šilalės skyriaus Klientų aptarnavimo skyriaus (toliau – ir KAS) vedėjo (A lygio 14 kategorija) karjeros valstybės tarnautojo pareigas.
Nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas VSDFV Šilalės skyriaus direktoriaus 2018-04-05 įsakymu, sudarant valstybės tarnautojo KAS vedėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją (minėta, toliau – ir Komisija), susidedančią iš Komisijos pirmininkės V. K. (direktoriaus pavaduotoja), ir narių: J. P. (l. e. direktoriaus pavaduotojos pareigas), E. D. (Teisės ir personalo skyriaus vedėjas), D. K. (Šilalės socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovas). Komisija 2018-04-17 pateikė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (2.22)PV_VD-131, kurioje, be kita ko, pasiūlė pripažinti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą ir skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą.
Ginčijamu 2018-04-17 įsakymu, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Siekiant nustatyti, ar ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina įvertinti, ar pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, ar skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, ir ar paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – atitinka padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį.
Teismas pažymi, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo, valstybės tarnautojui (žr., pvz., LVAT 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).
Dėl Komisijos narių ir nuobaudą skyrusio asmens šališkumo
Pareiškėjas teigia, kad Komisija bei nuobaudą skyręs asmuo buvo šališki ir neobjektyvūs.
Anksčiau minėta, jog Komisija sudaryta ir jos pirmininkas bei nariai paskirti VSDFV Šilalės skyriaus direktoriaus 2018-04-05 įsakymu.
Iš esmės pareiškėjas mano, kad Komisijos nariai ir L. S. dėl ankstesnių pareiškėjo veiksmų (nuomonės, raštų, užklausimų teikimo, ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pan.) turėjo išankstinę nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl Komisijos narių ir ginčijamą įsakymą priėmusio asmens šališkumo iš esmės grindžiamos subjektyviais argumentais ir samprotavimais. Iš pateiktų į bylą įrodymų (be kita ko ir tarnybinio patikrinimo išvados bei ginčijamo įsakymo) nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog tarnybinio patikrinimo komisija ir tarnybinę nuobaudą skyręs asmuo buvo šališki, nesiėmė priemonių objektyviai, visapusiškai ir nešališkai ištirti galimo nusižengimo aplinkybių, buvo suinteresuoti paskirti pareiškėjui nuobaudą.
Vadovaujantis Taisyklių 9 punktu valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Komisijai ar jos nariui (-iams)), įstatymų nustatyta tvarka apskųsti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Komisijos ar jos nario (-ių)) veiksmus ar neveikimą, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga.
Iš 2018-03-08 pranešimo „Apie tarnybinį nusižengimą” matyti, kad jį pasirašė visi Komisijos nariai, pareiškėjas pranešimą gavo 2018-03-09. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad nors pareiškėjas nuo 2018-03-09 žinojo apie Komisijos sudėtį, tačiau nei tarnybinio patikrinimo metu, nei priimant ginčijamą įsakymą nušalinimų Komisijai, jos nariams ar ginčijamą įsakymą priėmusiam asmeniui nereiškė. Įrodymų apie tai, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti teise reikšti nušalinimus, nėra. Teismas vertina, kad šiuo atveju pareiškėjas turėjo galimybę naudotis Taisyklių 9 punkte įtvirtintomis teisėmis, be kita ko, ir teise reikšti nušalinimą Komisijos nariams, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Apibendrinus anksčiau išdėstytą, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl Komisijos ir ginčijamą įsakymą priėmusio asmens šališkumo.
Dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo
Ginčijamu įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 30 straipsniu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Taisyklės) 14.1 puntu, atsižvelgiant į Išvadą, pripažinta, kad pareiškėjas, tinkamai netvarkydamas (t. y. neištrindamas ar nesuarchyvuodamas) savo tarnybinio elektroninio pašto dėžutėje esančių elektroninių laiškų bei pavėluotai įvykdydamas 2018-02-22 rezoliuciją, neatsargia kaltės forma pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, VSDFV direktoriaus 2010-01-19 įsakymu Nr. V-52 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų darbuotojų prieigos ir naudojimosi internetu bei elektroniniu paštu taisyklių (toliau – ir Naudojimosi taisyklės) 26 punktą, VSDFV direktoriaus 2015-06-04 įsakymu Nr. V-279 patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų dokumentų ir pavedimų valdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Valdymo tvarkos aprašas) 38 punktą, VSDFV Šilalės skyriaus direktoriaus 2017-11-17 įsakymu Nr. 6V-206 patvirtintų VSDFV Šilalės skyriaus vidaus darbo tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 40.1 – 40.3 punktus, VSDFV Šilalės skyriaus direktoriaus 2015-06-19 įsakymu Nr. 6V-182 patvirtinto pareiškėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.19 ir 7.39 punktus, dėl ko diskreditavo funkcinio skyriaus vadovo autoritetą kitų VSDFV Šilalės skyriaus darbuotojų atžvilgiu bei užvilkino sprendimo dėl 2018-02-22 prašymo priėmimą ir taip padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį skirta pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba.
Teismas, be kita ko, pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., 2010-12-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012-12-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012 ir kt.). Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (žr., pvz., LVAT 2012-03-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012). LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, jog tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui, todėl juo esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui drausminę atsakomybę (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2012-02-10 Nr. A756-156/2012, 2011-09-22 Nr. A62-2207/2011, 2011-02-17 Nr. A62-773/2011, 2009-09-21 Nr. A438-1112/2009 ir kt.).
VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas yra valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.
Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., LVAT 2016-02-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA314-492/2016, 2017-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA1530-438/2017 ir kt.). Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę.
Vadovaujantis VTĮ 15 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojai, be kita ko, privalo: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas).
Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs LVAT, tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., pvz., LVAT 2012-09-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA555-520/2018 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje sprendžiant analogiškus teisinius santykius yra konstatuota, kad iš tarnybinio nusižengimo sąvokos („valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės”) matyti, kad priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dvejomis formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų.
Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pažymėtina, kad pareiškėjui inkriminuotos veikos pagal padarymo būdą, atitinka neveikimo formą, kai priešinga teisei veika padaroma pasyviais veiksmais, tarnautojui neatliekant jam priskirtų pareigų.
Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių. Nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., administracines bylas Nr. A438-776/2010, Nr. A438-1340/2009, Nr. A438-1131/2009; Nr. A438-370/2011, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA555-520/2018 ir kt.). Sprendžiant, ar tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo objektyviai nustatytos visos aplinkybės, patvirtinančios pažeidimo padarymą, ar buvo pakankamas pagrindas skirti nuobaudą, bylos nagrinėjimo teisme metu turi būti akcentuojamas dėmesys ties tais faktais, kurie atsakovo Išvadoje nurodomi kaip tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas (žr., pvz., LVAT 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA82-492/2018).
Iš tarnybinio patikrinimo išvados ir ginčijamo įsakymo matyti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis: 1) 2018-02-22 nuo savo darbo pradžios tinkamai netvarkė savo elektroninio pašto dėžutės ir taip pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Naudojimosi taisyklių 26 punktą; 2) pavėluotai įvykdydamas l. e. direktoriaus pareigas J. P. 2018-02-22 15.45 val. rezoliuciją dėl 2018-02-22 prašymo persiuntimo pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, Valdymo tvarkos aprašo 38 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių 40.1 – 40.3 punktus, Pareigybės aprašymo 7.19 ir 7.39 punktus. Nurodyta, kad pareiškėjas minėtus pažeidimus padarė dėl neatsargumo, kai suvokė savo neteisėtos veikos pobūdį, numatė galimus žalingus padarinius, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas diskreditavo funkcinio skyriaus vadovo autoritetą kitų VSDFV Šilalės skyriaus darbuotojų atžvilgiu ir užvilkino sprendimo dėl 2018-02-22 prašymo priėmimą (pasekmės).
Pareigybės aprašymo 7.19 punkte numatyta, kad skyriaus vedėjas užtikrina Šilalės skyriaus klientų priimamuosiuose gautų prašymų ir kitų dokumentų persiuntimą pagal kompetenciją nagrinėti kitoms Valstybinio socialinio draudimo administravimo įstaigoms. Pagal Pareigybės aprašymo 7.39 punktą skyriaus vedėjas vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas bei kitus, su skyriaus funkcijomis susijusius, direktoriaus pavaduotojo pavedimus.
Vadovaujantis Valdymo tvarkos aprašo 38 punktu, gavę informaciją apie pavedimą, vykdytojai privalo nedelsdami susipažinti su pavedimo, taip pat su atitinkamo dokumento turiniu ir imtis priemonių, kad jis būtų laiku ir tinkamai įvykdytas.
Naudojimosi taisyklių 26 punkte numatyta, kad IS naudotojas, gavęs vieną iš pranešimų, nurodytų 25 punkte, privalo pašto dėžutėje ištrinti nereikalingus laiškus, o reikalingus laiškus perkelti į jo kompiuteryje sukurtą lokalų katalogą.
Apibendrinus nurodytus teisės aktus, darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas VSDFV Šilalės skyriaus KAS vedėjas, yra atsakingas už tai, kad tinkamai ir laiku būtų persiųsti gauti prašymai ir dokumentai. Minėtų funkcijų pareiškėjas iš esmės neginčijo. Be kita ko, pareiškėjas iš esmės neneigė, kad persiųsdamas J. P. 2018-02-22 rezoliuciją, praleido joje nustatytą terminą ir rezoliuciją persiuntė viena darbo diena vėliau, tačiau paaiškino, kad 2018-02-22 elektroninių laiškų su rezoliucijomis negavo, o 2018-02-23 sąraše su rezoliucijomis jų turinys nesimatė, todėl pareiškėjas neatkreipė dėmesio, kad J. P. rezoliucija turi būti įvykdyta 2018-02-23. Taip pat teigia, kad elektroniniu paštu gauto pranešimo apie užsipildžiusią pašto dėžutę turinys formaliai neatitiko Naudojimosi taisyklių 25 punkte nurodytų pranešimų turinio.
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dėl įtampos darbe nepastebėjo rezoliucijoje nustatyto jos persiuntimo termino, bei tai, kad pranešimas neatitiko Naudojimosi taisyklių 25 punkte numatytų pranešimų turinio, negali būti laikomos objektyviomis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas gavo pranešimą apie tai, kad pašto dėžutė yra užsipildžiusi. Be to, pareiškėjas neneigia, kad jam 2018-02-22 skambino J. P., kuri skambučio metu įspėjo pareiškėją apie tai, kad jo pašto dėžutė yra užsipildžiusi. Darytina išvada, kad pareiškėjas, užimdamas aukštas pareigas, iš nurodytų aplinkybių turėjo žinoti (suprasti), kad jo tarnybinio elektroninio pašto dėžutė yra užsipildžiusi, todėl privalėjo savo darbą organizuoti taip, kad gautų ir laiku įvykdytų visus jam adresuotus elektroninius laiškus (pavedimus). Šios bylos atveju pavėluotai persiųsta 2018-06-22 rezoliucija iš esmės patvirtina, kad pareiškėjas tinkamai nevykdė jam nustatytų pareigų. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, tarnybinio patikrinimo Išvadoje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimus. Tai, kad pagal pareiškėją dėl to jokių pasekmių nekilo, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas nesilaikė anksčiau aptartų teisės aktų reikalavimų, nes tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Kita vertus, pažeidimo pasekmių įvertinimas turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės laipsnio, nuobaudos proporcingumo.
Dėl pareiškėjo argumentų apie tai, kad J. P. rezoliuciją turėjo persiųsti kitam valstybės tarnautojui ar pokalbio telefonu metu pranešti apie išsiųstą rezoliuciją, pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, kadangi jos nepaneigia pareiškėjo kaltės, t. y. esminis dalykas yra tai, kad pareiškėjas tinkamai neįgyvendino anksčiau minėtuose aktuose nurodytų pareigų.
Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamos bylos atveju 2018-02-22 rezoliucija persiųstas prašymas dėl permokos skyrimo, buvo išnagrinėtas per teisės aktuose nustatytus terminus. Esant šioms aplinkybėms, Išvadoje nurodytas teiginys, jog pareiškėjas užvilkino sprendimo dėl 2018-02-22 prašymo priėmimą, yra nepagrįstas. Be to, atsakovas neteikia įrodymų dėl to, jog kokiu nors būdu buvo diskredituotas funkcinio skyriaus vadovo autoritetas (pvz., incidentas iškilo į viešumą, Šilalės skyriuje buvo aptarinėjamas ir pan.). Darytina išvada, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio ir nesukėlė neigiamų pasekmių atsakovui: rezoliucija buvo persiųsta kitą darbo dieną, o prašymas dėl permokos skyrimo buvo išspręstas per teisės aktuose nustatytus terminus. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad šis pareiškėjo neveikimas kokiu nors būdu sumenkino viešojo administravimo subjekto autoritetą, todėl atsakovės nurodomas neigiamas poveikis funkcinio skyriaus vadovo įvaizdžiui nevertintinas.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus apie tai, jog laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-04-16 VSDFV Šilalės skyriuje buvo užregistruota 201 pavėluotai įvykdyta rezoliucija, bei teigia, kad niekam iki šiol nebuvo paskirta drausminė ar tarnybinė nuobauda už tokį nusižengimą. Atsakovo atstovas iš esmės nei posėdžio metu, nei atsiliepime nepaneigė, kad pavėluotai įvykdytų rezoliucijų buvo, ir kad niekam iki šiol tarnybinės nuobaudos už pavėluotai įvykdytas rezoliucijas nebuvo skirtos. Išvadoje minėtos aplinkybės, vertinant tarnybinės atsakomybės laipsnį ir nuobaudos proporcingumą, nebuvo tiriamos.
Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo kaltė gali būti įvertinta tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nedidelį pareiškėjo kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą, pareiškėjo padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas ir nuobauda pareiškėjui apskritai neturėjo būti paskirta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamas įsakymas naikintinas ir pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui dėl įsakymo panaikinimo tenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus direktoriaus 2018-04-17 įsakymą Nr. (2.2E)PV_PE-129 „Dėl Ž. V. tarnybinio nusižengimo”, kuriuo pareiškėjui Ž. V. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.