- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-23
- Bylos Nr.
- I-6127-583/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01303-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- R. A., V. J., V. P.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
2018 m. lapkričio 5 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. A., V. J. ir V. P. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės merui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. A., V. J. ir V. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į teismą prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotojo Klaipėdos apygardos skyriuje (toliau – ir Komisija) 2018 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 2R2-50 (4R2-66) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti komisijoje“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas). Pareiškėjai taip pat prašo įpareigoti Komisiją priimti nagrinėti iš esmės jų 2018 m. birželio 26 d. skundą.
Pareiškėjai nurodo, kad 2018 m. birželio 26 d. kreipėsi skundu į Komisiją prašydami:
1) panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės mero (toliau – ir atsakovas) 2018 m. sausio 8 d. potvarkį Nr. M-8 „Dėl pavedimo atstovauti“;
2) įpareigoti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės merą raštu jiems paaiškinti, kodėl jis priimtuose potvarkiuose nenurodė norminių teisės aktų, kuriais vadovaudamasis priėmė minėtą potvarkį;
3) įpareigoti atsakovą priimamuose potvarkiuose nurodyti norminius teisės aktus, kuriais remiantis jie yra priimami.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija skundžiamu sprendimu nusprendė atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjų 2018 m. birželio 26 d. skundą. Skundžiame sprendime teigiama, jog prašomas panaikinti atsakovo potvarkis yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka suteiktas įgaliojimas asmeniui, kuris neatitinka individualaus administracinio akto sąvokos. Pavedimas atstovauti tam tikram asmeniui kaip vidaus administravimo aktas nesukelia jokių teisių ar pareigų nei pareiškėjams, nei kitiems asmenims ir jis negali būti administracinio ginčo, nagrinėjamo Komisijoje, dalyku.
Pareiškėjų nuomone skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, prieštaraujantis teisės aktams ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Teigiama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjai teikia nuorodą į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuria konstatuojama, jog viešojo administravimo subjektų atsakymai į asmenų kreipimąsi apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pasiūlymus, kaip juos ištaisyti, informacija apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmenų teisėtų interesų ir teisių pažeidimu ir pan., priskirtini viešojo administravimo subjektų veiksmams, kurių teisėtumo tyrimas patenka į Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetenciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, jog atsakovas 2018 m. sausio 8 d. potvarkiu Nr. M-8 „Dėl pavedimo atstovauti“ pavedė jam tiesiogiai nepavaldžią Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyresniąją patarėją jį atstovauti jam nepavaldžioje institucijoje – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijoje. Pareiškėjai pabrėžia, kad minėti atsakovo veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymui, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos veiklos nuostatams.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai R. A., V. J. ir V. P. nurodė, kad palaiko skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu, prašo skundą tenkinti. Pareiškėjas Rimantas Astrauskas taip pat akcentavo, kad Komisija privalėjo vertinti ar atsakovo 2018 m. sausio 8 d. potvarkis sukelia jiems teisines pasekmes nagrinėdama skundą iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje. Laikosi nuomonės, jog yra pagrindas priimti atskirąją nutartį dėl galimai neteisėtų Komisijos pirmininko pavaduotojo Klaipėdos apygardos skyriuje veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės meras atsiliepimu į skundą nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad meras reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas), patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016-06-23 sprendimu Nr. T2-184, 20.1.5. punktas nustato, kad meras atstovauja savivaldybei arba raštu įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis be atskiro Tarybos įgaliojimo. Pažymėtina, kad Reglamento 15.4. p. nustato, kad savivaldybės tarybai teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis atstovauja meras arba mero įgaliotas asmuo. Savivaldybės tarybos komisijas sudaro savivaldybės taryba (Reglamento 17 p.) ir joms taikomos tos pačios atstovavimo taisyklės kaip pačiai savivaldybės tarybai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-12-09 įsakymu Nr. AD1-3100, 6.2.3 p. numatyta, kad viena iš skyriaus funkcijų yra atstovauti pagal įgaliojimą savivaldybei ir jos institucijoms teismuose, prokuratūroje, ikiteisminio tyrimo įstaigose, kitose valstybės institucijose, taip pat kartu su Finansų ir turto departamentu – skolininkų bankroto bylose (Nuostatai paskelbti viešai tinklalapyje www. klaipeda.lt).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018-01-08 įgaliojimas Nr. M-8 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ yra organizacinis vidaus dokumentas ir nesukuria teisių ar pareigų pareiškėjams, atsiliepimu į skundą prašoma bylą nutraukti arba pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotojo Klaipėdos apygardos skyriuje 2018 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 2R2-50 (4R2-66), kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti Komisijoje pareiškėjų V. J., V. P., R. A. 2018 m. birželio 26 d. skundą.
Kaip matyti iš byloje teikiamų įrodymų, 2018 m. gegužės 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Vieno langelio ir e. paslaugų poskyryje įregistruotas pareiškėjų prašymas, kuris adresuotas Klaipėdos miesto savivaldybės merui. Pareiškėjai teikiamu prašymu prašė Klaipėdos miesto savivaldybės merą nurodyti norminius teisės aktus, kuriais vadovaujantis priimtas 2018 m. sausio 8 d. potvarkis Nr. M-8 „Dėl pavedimo atstovauti“, bei prašė raštu paaiškinti kodėl priimtuose potvarkiuose nenurodyti norminiai teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas šis ir kiti panašūs potvarkiai.
2018 m. gegužės 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės meras raštu Nr. (31.1.)-RS2-500 „Dėl pavedimo atstovauti“, atsakydamas į pareiškėjų prašymą, nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Savivaldos įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Pagal Savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, meras reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T2-184 patvirtino Reglamentą, kurio 20.1.5. papunktyje numatyta, kad Klaipėdos miesto meras turi įgaliojimus atstovauti savivaldybei arba raštu įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis be atskiro Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos įgaliojimo. Reglamento 20.1 papunktyje numatyta, jog meras vykdydamas įgaliojimus, įtvirtintus Savivaldos įstatyme ir Reglamente, leidžia potvarkius. Cituojamame rašte taipogi akcentuojama, kad atstovavimas pagal pavedimą reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso nuostatų. Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atstovavimą, nurodo, jog atstovų įgaliojimai tvirtinami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teigiama, kad Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. sausio 8 d. potvarkis Nr. M-8 „Dėl pavedimo atstovauti“ priimtas vadovaujantis būtent Civilinio proceso kodekso normomis, todėl jam netaikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai.
Pareiškėjai 2018 m. birželio 26 d. skundu (Komisijoje įregistruotas gautu 2018 m. birželio 28 d.) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui nurodė, kad meras į jų prašymą, paaiškinti kodėl 2018 m. sausio 8 d. potvarkyje ir kituose priimamuose potvarkiuose nenurodomi norminiai teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimami potvarkiai, iš vis neatsakė, kas akivaizdžiai rodo, kad 2018 m. sausio 8 d. potvarkis Nr. M-8 „Dėl pavedimo atstovauti“, turi būti panaikintas. Taipogi teigiama, kad atsakyme tvirtinama, jog atstovavimas pagal pavedimą reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso, tačiau nenurodyta, kurie šio kodekso straipsniai ir ką nustato. Pareiškėjų teigimu tokie mero priimami potvarkiai yra ydingi juridinės technikos požiūriu ir kelia daug nereikalingų ginčų dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai šiais ir skunde išsamiau išdėstytais argumentais (b. l. 21 – 22) prašė Komisiją: įpareigoti atsakovą raštu paaiškinti kodėl jis priimamuose potvarkiuose nenurodė norminių teisės aktų, kuriais vadovaudamasis priėmė šį ir kitus panašius potvarkius; įpareigoti atsakovą išleidžiamuose potvarkiuose nurodyti norminius teisės aktus, kuriais vadovaudamasis jis priima juos; panaikinti 2018 m. sausio 8 d. potvarkį Nr. M-8 „Dėl pavedimo atstovauti“.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotojas Klaipėdos apygardos skyriuje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 19 straipsniu, 2018 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 2R2-50 (4R2-66) nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjų skundą, kadangi pareiškėjų skundžiamas 2018 m. sausio 8 d. potvarkis Nr. M-8 „Dėl pavedimo atstovauti“ yra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka suteiktas įgaliojimas asmeniui, kuris neatitinka individualaus administracinio akto sąvokos, nėra individualus administracinis aktas, skirtas pareiškėjams ar priimtas išnagrinėjus jų prašymą, skundą ar pranešimą. Pavedimas atstovauti tam tikram asmeniui kaip vidaus administravimo aktas nesukelia jokių teisių ar pareigų nei pareiškėjams, nei kitiems asmenims. Tai organizacinis – tvarkomasis dokumentas, kuris negali būti administracinio ginčo, nagrinėjamo Komisijoje, dalyku.
Ikiteisminio skundų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje administracinėje byloje, ginčas kilo dėl aplinkybės, ar Komisija, spręsdama skundo priėmimo klausimą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Šio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys.
Skundžiamu sprendimu konstatuota, jog pavedimas atstovauti tam tikram asmeniui kaip vidaus administravimo aktas nesukelia jokių teisių ar pareigų nei pareiškėjams, nei kitiems asmenims. Tai organizacinis – tvarkomasis dokumentas, kuris negali būti administracinio ginčo, nagrinėjamo Komisijoje, dalyku, todėl pareiškėjų skundą atsisakyta priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris numato, kad atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Iš pareiškėjų skundo Komisijai turinio ir reiškiamų reikalavimų apimties, akivaizdu, kad pareiškėjai skundu reiškė keletą reikalavimų, kuriais prašė Komisiją: įpareigoti atsakovą raštu paaiškinti kodėl jis priimamuose potvarkiuose nenurodė norminių teisės aktų, kuriais vadovaudamasis priėmė šį ir kitus panašius potvarkius; įpareigoti atsakovą išleidžiamuose potvarkiuose nurodyti norminius teisės aktus, kuriais vadovaudamasis jis priima juos; panaikinti 2018 m. sausio 8 d. potvarkį Nr. M-8 „Dėl pavedimo atstovauti“. Pareiškėjai skunde taip pat akcentavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2018 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-500 neatsakė į jų 2018 m. gegužės 10 d. įregistruoto prašymo klausimus, todėl skundu kreipėsi į komisiją, kad pastaroji įpareigotų šiuos veiksmus atlikti atsakovą. Taigi pareiškėjai skundu prašė ne tik panaikinti 2018 m. sausio 8 d. potvarkį Nr. M-8 „Dėl pavedimo atstovauti“ bet prašė Komisiją įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, skunde nurodė, kad atsakovas neatsakė į jų prašymą.
Įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuojama, jog priimant skundžiamą sprendimą nepagrįstai buvo susiaurinta pareiškėjų skundo reikalavimų apimtis ir pasisakyta tik dėl vieno iš skundo reikalavimų priimtinumo nagrinėti Komisijoje. Jei komisijai kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų skundo atitikties Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsniui dėl jame išdėstytų reikalavimų aiškumo, skundo reikalavimų apimties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, Komisija galėjo pasinaudoti jai suteikta diskrecija priimti sprendimą nustatyti pareiškėjams 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotojas Klaipėdos apygardos skyriuje spręsdamas pareiškėjų 2018 m. birželio 26 d. skundo priėmimo klausimą netinkamai taikė Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, neišsprendė ir nepasisakė dėl visų pareiškėjų skundo reikalavimų priimtinumo nagrinėti Komisijoje, todėl skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotojo Klaipėdos apygardos skyriuje 2018 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. 2R2-50 (4R2-66) pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.
Pažymėtina, jog administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir įpareigoja Komisiją atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y., pareigą iš naujo spręsti pareiškėjų 2018 m. birželio 26 d. skundo priėmimo klausimą.
Pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas skundas (prašymas) perduodamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui (komisijos pirmininko pavaduotojui teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo dienos išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą. Taigi skundo (prašymo), paduodamo Komisijai, priėmimo klausimo išsprendimas yra priskirtas išimtinei Komisijos kompetencijai. Įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad būtent Komisija, o ne teismas, turi išspręsti pareiškėjų skundo priimtinumo klausimą. Todėl pareiškėjų skundo reikalavimas - įpareigoti Komisiją pateiktąjį skundą nagrinėti iš esmės, yra nepagrįstas, todėl šioje dalyje atmestinas.
Dėl atskirosios nutarties priėmimo
Pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimu prašo teismą priimti atskirąją nutartį dėl skundžiamą sprendimą priėmusio Komisijos pirmininko pavaduotojo Klaipėdos skyriuje veiksmų, grąžinant 2018 m. birželio 26 d. skundą su priedais nepasibaigus sprendimo apskundimo terminui. Pareiškėjų teigimu tuo buvo vilkinamas teismo procesas, apsunkinamas pareiškėjų teisių į teisminę gynybą realizavimas.
ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad teisė priimti atskirąją nutartį yra išimtinė teismo diskrecija, nustačius teisės aktų pažeidimus.
Pirmiausia konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalis nedetalizuoja kokia tvarka yra grąžinamas skundas su priedais atsisakius priimti skundą. Antra, teismas rengdamasis bylai visą medžiagą išreikalavo pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, todėl tai neturėjo įtakos proceso ekonomiškumui.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad išnagrinėjus administracinę bylą teisinio pagrindo atskirosios nutarties priėmimui, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų R. A., V. J. ir V. P. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotojo Klaipėdos apygardos skyriuje 2018 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 2R2-50 (4R2-66) ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių iš naujo spręsti pareiškėjų 2018 m. birželio 26 d. skundo priėmimo klausimą.
Kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.