Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Šiuo metu besiribojančiame žemės sklype vykdomos daugiabučio gyvenamojo namo statybos, kurioms 2021-06-03 buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Dėl statybos darbų nuolat pažeidžiama pareiškėjos teisė netrukdomai naudotis administraciniu aktu nustatytu ir įregistruotu servitutu. Servitutinis privažiavimo kelias yra nuolat užstatomas įvairia statybine technika, sunkvežimiais bei automobiliais. Tuo tarpu viešpataujančio daikto savininko teisė (šiuo atveju pareiškėjos) netrukdomai naudotis Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įregistruotu kelio servitutu gali būti ribojama tik teismo sprendimu arba įstatymu. Pareiškėja nėra ir niekada nebuvo sudariusi jokių sandorių su statybos darbus organizuojančiais gretimo sklypo savininkais dėl teisės į servitutą ribojimų ar naudojimosi juo tvarkos nustatymo. Todėl statybos darbai besiribojančiame žemės sklype yra vykdomi pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, o statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas nepateikus visų būtinų dokumentų ir/arba pateikus dokumentus, kurių pagrindu toks leidimas negalėjo būti išduodamas.

Atsakovė ginčijamu 2022-07-14 sprendimu Nr. 2D-12910 pareiškėją informavo, kad jokių esminių pažeidimų nenustatyta, atsakovei nepriskirtais kompetencijos klausimais pareiškėjos skundas persiųstas atitinkamoms institucijoms, o pareiškėjos prašymas dėl 2021-06-03 statybą leidžiančio dokumento (Infostatyba pranešimas Nr. LSNS-21-210603-00358) pateikimo nebuvo tenkintas, kadangi minėtas dokumentas yra viešas.

Atsakovė taip pat pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies (valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) normas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, prašė skundą patenkinti.

Atlikus patikrinimą sklype 2022-06-30 buvo surašytas ir 2022-07-12 užregistruotas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. BIPA-20-220712-00063 (toliau – ir patikrinimo aktas).

Patikrinimo aktu nustatyta, kad sklype statomas gyvenamasis namas, kuriam 2021-06-03 Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-210603-00358 (toliau – ir statybos leidimas) pagal 2019 metais parengtą projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas“. Atlikus patikrinimą vietoje, nustatyta, kad sklype turint statybos leidimą ir projektą įrenginėjami daugiabučio gyvenamojo namo pamatai ir rūsio patalpos. Nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių nenustatyta. Patikrinimo metu buvo vykdomi tik požeminės statinio dalies įrengimo darbai. Patikrinimo aktu taip pat nustatyta, kad pagal pateiktas kontrolines polių ir pamatų nuotraukas nukrypimai statybos taisyklių normų ribose.

Pareiškėja savo neva pažeistas teises kildina iš to, kad tariamai jos naudai (viešpataujantis daiktas) sklype yra nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas), tačiau išnagrinėjus Nekilnojamojo turto registro duomenis akivaizdu, kad sklype yra nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas) teisė važiuoti transporto priemonėmis iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kai pareiškėjai nuosavybės teise priklauso sklypas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nuosavybės teise valdomame žemės sklype taip pat yra įregistruotas servitutas ir taip pat tik tarnaujantis daiktas, o ne viešpataujantis – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Skundžiamame atsakyme pareiškėjai buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai, o CK 4.138 straipsnyje nustatyta, kad jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ar valdytojas trukdo servituto turėtojui įgyvendinti servituto suteikiamas teises, tai servituto turėtojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl trukdymo atsiradusius nuostolius. Šioje dalyje pareiškėjos 2022-06-14 skundas persiųstas tirti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Kita vertus, pareiškėjos sklypo adreso pasikeitimas reiškia priklausymą kitai gatvei ir patekimas į jos sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

Pareiškėja savo skundą grindžia dar ir tuo, kad neva yra neišlaikomi norminiai atstumai iki jos nuosavybės teise valdomo sklypo ribos. Tačiau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pastatyta tik požeminė statinio dalis ir nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių nenustatyta. Patikrinus projektinę dokumentaciją nustatyta, kad norminiai atstumai iki gretimo žemės sklypo, vertinant pastato aukštį bei konstrukcijas, yra išlaikyti.

Skundo dalį dėl statybos darbų saugumo reikalavimų atsakovė persiuntė Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad duomenys apie statybą leidžiančius dokumentus, kurių išdavimo procedūros pradėtos nuo 2019-01-01, yra vieši.

Pareiškėja nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė, joks kitas pareiškėjai nuosavybės ar kitokia daiktine teise pareiškėjos valdomas žemės sklypas statybos metu nėra naudojamas ir nėra užstatomas, todėl nebuvo pagrindo statytojui gauti jos sutikimus ar susitarimus.

Be to, pareiškėjos argumentai dėl trukdymo naudotis kelio servituto teisėmis bei apribojimu patekti iki jos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti. Projekte, pagal kurį yra vykdomi statybos darbai, buvo numatytos visos priemonės, užtikrinančios saugų ir pa­kankamą kelio servituto funkcionavimą, kad pareiškėja galėtų juo naudotis ir patekti iki savo žemės sklypo. Kelio servituto vietoje yra įrengta laikina danga ir apsauginis stogelis, nėra jokių stacionarių kliūčių, trukdančių pravažiuoti iki pareiškėjos žemės sklypo kelio servituto ribose. Tai, kad statybų metu laikinai ir tik epizodiškai, atsiradus poreikiui statybos metu, būna pastatomos tam tikros transporto priemonės ties įvažiavimu iš V. Putvinskio gatvės, kurios nedelsiant būna pašalinamos (pvz., iškrovus tam tikras statybines medžiagas ir pan.), nereiškia, kad yra apribotos pareiškėjos naudojimosi kelio servitutu teisės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą atmesti.

Pareiškėja 2022-06-14 pateikė skundą atsakovei „Dėl kompleksinio tyrimo, siekiant įvertinti vykdomų statybos darbų teisėtumą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), bei šių darbų neigiamą poveikį bei pavojų aplinkinių namų gyventojams ir neteisėto teisės į netrukdomą naudojimąsi servitutu ribojimo bei šios teisės pažeidimų“, kuriuo prašė atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti kompleksinį atliekamų statybos darbų teisėtumo, atitikimo imperatyviems teritorijų planavimo ir norminiams reikalavimams, atitikimo projektiniams ir statybą leidžiantiems dokumentams, o taip pat ir atliekamų statybos darbų neigiamo poveikio aplinkinių namų gyventojams (t. y. vibracijos, triukšmas, dulkės ir oro kokybė, darbų saugos, priešgaisrinės saugos, higienos normų reikalavimų atitikimas) patikrinimą; kompetencijos ribose nustatyti kaltus asmens, inicijuoti administracinių nusižengimų teisenos procedūras ir įpareigoti pašalinti N. N. teisės į netrukdomą tarnaujančio kelio servituto – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudojimosi pažeidimus; pateikti 2021-06-03 statybą leidžiantį dokumentą.

Atlikus patikrinimą sklype 2022-06-30 buvo surašytas ir 2022-07-12 užregistruotas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. BIPA-20-220712-00063.

Ginčijamu 2022-07-14 sprendimu Nr. 2D-12910 pareiškėja informuota apie patikrinimo metu nustatytas aplinkybes.

Kaip jau minėta, 2022-06-14 skundu pareiškėja prašė atlikti sklype atliekamų statybos darbų teisėtumo, atitikimo imperatyviems teritorijų planavimo ir norminiams reikalavimams, atitikimo projektiniams ir statybą leidžiantiems dokumentams patikrinimą, bet ne statybos leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą. Pareiškėja nurodė, kad statybos leidimas išduotas neturint sutikimo, susitarimo ar sutarties su žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju, jeigu statybos darbai bus atliekami ribojant (arba laikinai ribojant) šio savininko teises (tarp jų ir teisę į netrukdomą naudojimąsi servitutu).

Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas numato, jog statytojas su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi pateikti žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis akivaizdu, kad žemės sklype yra nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas) teisė važiuoti transporto priemonėmis iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kai pareiškėjai nuosavybės teise priklauso sklypas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nuosavybės teise valdomame žemės sklype taip pat yra įregistruotas servitutas ir taip pat tik tarnaujantis daiktas, o ne viešpataujantis – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2022-07-14 sprendime nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, žemės servitutas yra teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai, o CK 4.138 straipsnyje nustatyta, kad jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ar valdytojas trukdo servituto turėtojui įgyvendinti servituto suteikiamas teises, tai servituto turėtojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl trukdymo atsiradusius nuostolius. Šioje dalyje skundas pagal kompetenciją pagrįstai persiųstas tirti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.