Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2008-12-22 · Civilinė byla Nr. 2A-297-357/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-12-22
Bylos Nr.
2A-297-357/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė (pirm.), Jolanta Badaugienė, Petras Povilaitis
Ieškovas
R. T.
Atsakovas
L. G.
Advokatai
Drąsutis Narmontas, Violeta Savickienė
Kategorijos
  • 21.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R.Bartašienė NuorašasTeisėja J.Sedalienė Civilinė byla Nr.2A-297-357/2008 m.
Procesinio sprendimo kategorija 21.5;121.18; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 22d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,

kolegijos teisėjų: Jolantos Badaugienės, Petro Povilaičio,dalyvaujant ieškovei R. T. , jos atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

atsakovei L. G. , jos atstovei advokatei Violetai Savickienei

teismo posėdyje apeliacine žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo atsakovės L. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007m. liepos 5d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovei L. G. dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. T. pareiškė ieškinį Šiaulių rajono apylinkės teisme prašydama patvirtinti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą tarp ieškovės ir atsakovės, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei keturių kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), už 8900 JAV dolerių, o ieškovė įsipareigojo šį butą priimti ir už jį sumokėti 8900 JAV dolerių bei nustatyti, kad ieškovė už šį butą yra sumokėjusi atsakovei 12000 Lt, prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai ir patvirtino buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą tarp ieškovės R. T. ir atsakovės L. G. už 8900,00 JAV dolerių. Nustatė, kad ieškovė R. T. už šį butą yra sumokėjusi L. G. 10000,00 Lt, t.y. 2718,52 JAV dolerių. Priteisė iš atsakovės L. G. , a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 400,00 Lt žyminio mokesčio, 1416,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei R. T. . Priteisė iš atsakovės L. G. 34,90 Lt pašto išlaidų valstybei.

Sprendime teismas nurodė, kad aiškindamasis tikruosius šalių ketinimus sudarant 2001-08-01 sutartį, būtent atsakovė atsiliepė į ieškovės skelbimą pirkti butą išsimokėtinai, butas buvo apžiūrėtas, pakeistos durų spynos, ieškovė iš karto įsikėlė į butą gyventi. Atsakovė teismo posėdyje nurodė ir tai, kad 8900 JAV dolerių suma į 2001-07-27 raštelį įrašyta dėl to, kad buvo tariamasi ateityje parduoti butą išsimokėtinai. Teismo nuomone, atsakovės valia parduoti butą išsimokėtinai aiškiai išreikšta 2001-08-01 buto nuomos sutarties 5 punkte, o atsakovės sutuoktinis K. G. su tokia sutarties sąlyga sutiko. Teismas atmetė atsakovės teiginį, kad 500,00 Lt suma per mėnesį buvo tik nuomos mokestis, kadangi toks teiginys prieštarauja byloje esantiems duomenims apie butų nuomos kainas 2001 metais Šiaulių mieste. Teismas padarė išvadą, kad 2001-08-01 sutarties 3 punkte įvardinta nuomos mokesčio suma - „ne mažiau 500 Lt“ rodo, kad ieškovė su atsakove susitarė dėl buto kainos mokėjimo dalimis, o mėnesinė įmokos suma negalėjo būti mažesnė kaip 500,00 Lt. Teismo nuomone, tikroji šalių, t.y. ieškovės ir atsakovės valia, pasirašant 2001-08-01 sutartį su joje įrašytu 5-uoju punktu, buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimas – pardavimas išsimokėtinai. Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl 7500,00 Lt arba 2093,52 JAV dolerių, kuriuos atsakovei sumokėjo ieškovė. Ginčas kilo dėl pinigų, kuriuos, kaip nurodo ieškovė, atsakovei mokėjo ieškovės sūnus A. T. tuo metu, kai R. T. buvo išvykusi į Vokietiją. Atsižvelgdamas į liudytojų parodymus ir visas bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė yra sumokėjusi atsakovei ir 2500,00 Lt arba 625 JAV dolerius, ieškovės sūnui A. T. perduodant po 500,00 Lt grynais pinigais atsakovei L. G. kiekvieną mėnesį nuo 2001 metų spalio iki 2002 metų vasario mėn. Šią išvadą teismas grindė ir tuo, kad iškėlusi bylą Šiaulių miesto apylinkės teisme dėl R. T. iškeldinimo iš minimo buto bei nuomos mokesčio priteisimo, L. G. ieškinyje nurodė tik 800,00 Lt nuompinigių skolą, o pasirašydama taikos sutartį sutiko su 600,00 Lt skola už buto nuomą ir skaičiavo ją tik nuo 2004 m. gegužės mėnesio, bet visiškai nekalbėjo apie R. T. skolas už ankstesnius laikotarpius, tuo netiesiogiai patvirtindama, kad iki 2004 m. gegužės mėnesio jokių piniginių įsipareigojimų R. T. jai neturėjo (civ. byla Nr. 2-0021-207/2006, b.l. 2-3, 110). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad 2003 metų kovo mėnesį ieškovė jau buvo sumokėjusi atsakovei 10 000,00 Lt arba 2718,52 JAV dolerių, taigi visiškai įvykdžiusi 2001-08-01 sutarties 5 punkte numatytus reikalavimus. Teismas taip pat nurodė, kad 2003-10-01 nuomos sutartyje numatyta, jog nuomotoja L. G. , perdavė nuomininkei R. T. , nuomos teise naudotis keturių kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiui iki 2004-10-01, o nuomininkė įsipareigojo už nuomojamą butą kiekvieną mėnesį mokėti 100,00 Lt nuomos mokesčio, o šildymo sezono metu – tik už komunalines paslaugas.Visiškai neminima 2001-08-01 nuomos sutartis, nėra įrašyta jokia sąlyga apie šios sutarties nutraukimą arba pasibaigimą. Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos 2001-08-01 sutarties 7 punktas numatė, kad „nuomininkui nesumokėjus nuomos mokesčio už du mėnesius ši sutartis nutraukiama ir nuomininkas įsipareigoja išsikelti iš nuomojamo buto“. Teismas nurodė, kad ieškovė R. T. 2003m. kovo mėnesį jau buvo įvykdžiusi tos pačios sutarties 5 punkte numatytą sąlygą dėl 2500 JAV dolerių sumokėjimo, kad būtų galima įforminti buto pirkimą – pardavimą notarine tvarka, todėl taikyti šios sutarties 7 punktą 2003 m. spalio mėnesį nebebuvo teisinio pagrindo, nes būtent atsakovė nevykdė savo įsipareigojimo parduoti butą nuomininkui, sudarant pardavimo sutartį pagal galiojančius įstatymus. Be to, byloje nėra duomenų, kad L. G. prieš 30 dienų būtų pranešusi R. T. apie 2001-08-01 sutarties nutraukimą. Todėl, teismo nuomone, byloje esančios dvi sutartys tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos dėl skirtingo prievolės dalyko: 2001-08-01 sutartis - dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo išsimokėtinai, o 2003-10-01 sutartis – dėl to paties buto nuomos nuo 2003-10-01 ir ši sutartis sudaryta laikotarpiui iki 2004-10-01 bei 2006-04-26 taikos sutartimi nuomos santykiai pagal šią sutartį pratęsti iki 2006-08-01. Teismas konstatavo, kad 2001-08-01 sutartis nėra nei nutraukta, nei pasibaigusi, tik atsakovė L. G. vengia įforminti buto pirkimo – pardavimo sutartį notarine tvarka, todėl yra pakankamas pagrindas patvirtinti sutarties sudarymą LR CK 6.309 str. 3 d. numatytu pagrindu.Teismas pagal 2003-10-01 nuomos sutartį mokėtų nuompinigių nepripažino įmokomis pagal 2001-08-01 sutartį už buto pirkimą išsimokėtinai ir šį ieškinio reikalavimą tenkintino dalinai, nustatant, kad ieškovė R. T. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra sumokėjusi atsakovei R. G. 10 000,00 Lt arba 2718,52 JAV dolerių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. K. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad tikroji šalių valia pasirašant 2001-08-01 sutartį buvo buto pirkimas-pardavimas išsimokėtinai, nes ieškovė neturėjo pinigų buto pirkimui, o atsakovė nesutiko buto parduoti išsimokėtinai, bijodama apgaulės. Atsakovė sutiko butą išnuomoti, tačiau neatėmė galimybės butą nupirkti ateityje. Ieškovė sutiko mokėti didesnius nuompinigius vien dėl 5 sutarties punkte numatytos galimybės ateityje nusipirkti išnuomotą butą už žymiai mažesnę negu rinkos kainą.

2. Teismas nepagrįstai 2001-08-01 sutartį įvertino kaip nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį. 2001-08-01 sutarties 5 punktą reikia vertinti kaip preliminarinį susitarimą-sutartį, kadangi joje nurodyta sutarties dalykas ( nekilnojamas daiktas), jo kaina, atitinka visus preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties požymius.

3. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovė 2003 m. kovo mėnesį buvo sumokėjusi 10000 litų. Vertindamas įrodymus teismas pažeidė CPK 176-178, 185 straipsnių reikalavimus, įrodymus vertino tik ieškovei palankiu aspektu, nesiaiškino įrodymų patikimumo klausimo, neteisingai ir nepagrįstai suabejojo atsakovės nesąžiningumu.

4. Teismo išvada, kad 2003 m. pavasarį ieškovė ragino įforminti buto pirkimo- pardavimo sutartį nepagrįsta. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad 2003 m. vasarą ji turėjo reikiamą pinigų sumą buto pirkimui ir aktyviais veiksmais siekė buto pirkimo sutarties sudarymo. Priešingai, ji gera valia sutiko pakeisti buto nuomos sutartį, tuo pripažindama, jog atsisako pasinaudoti galimybe pirkti butą ir pripažįsta buto nuomos santykių tęstinumą.

5. Teismo išvada, kad 2001-08-01 sutartis yra nenutraukta, nes atsakovė jos nenutraukė, nepagrįsta. Minėta sutartis, sukūrusi tarp šalių nuomos santykius, nebuvo nutraukta, ji buvo pakeista abiejų šalių sutikimu ir 2001-08-01 sutarties galiojimas baigėsi pasirašius 2003-10-01 nuomos sutartį.

6.Teismas teisiškai neįvertino taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-0021-207/2006, kurioje ieškovė pripažino, kas butu naudojasi nuomos sutarties pagrindu, pripažino nuomos santykių tęstinumą pagal 2001-08-01 ir 2003-10-01 buto nuomos sutartis.

7. Jeigu 2003 m. kovo mėnesį ieškovė būtų įvykdžiusi sutarties 5 punkto sąlygas, tai pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, prievolė sudaryti tokią sutartį yra pasibaigusi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad teismas teisingai nustatė, kad tikroji šalių valia, pasirašant 2001-08-01 sutartį su 5 punktu, buvo buto pirkimas – pardavimas išsimokėtinai; apeliantei buvo sumokėtas 1000 litų avansas, sutartyje nurodyta minimali mėnesinė 500 litų įmoka; apeliantė nemokėjo fizinių asmenų pajamų mokesčio už gautas įmokas pagal sutartį, tai reiškia šių įmokų ji nelaikė nuomos mokesčiu; teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir teismo išvada dėl ginčijamų 2500 litų sumokėjimo yra pagrįsta; teismas teisingai konstatavo, kad apeliantė vengia įforminti buto pirkimo-pardavimo sutartį notarine tvarka, su apeliante dėl 2001-08-01 sutarties pakeitimo nebuvo tartasi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir byloje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas.

Bylos dokumentais nustatyta, kad šalys - atsakovė L. G. (nuomotoja) ir ieškovė R. T. (nuomininkė) 2001 m. rugpjūčio 1 d. sudarė sutartį, kurios 3 punkte nustatė, kad nuomininkas (ieškovė) už nuomojamą butą kiekvieną mėnesį įsipareigoja mokėti ne mažesnį kaip 500 Lt nuomos mokestį (125 JAV dolerius). Sutarties 5 punkte nustatė, kad nuomininkui sumokėjus už buto nuomą 2500 JAV dolerių (litais pagal mokėjimo dienos JAV dolerio ir lito santykį), nuomotojas (atsakovė) įsipareigoja nutraukti šią sutartį ir parduoti butą nuomininkei išsimokėtinai už 6400 JAV dolerių (litais pagal mokėjimo dienos JAV dolerio ir lito santykį), sudarant buto pardavimo sutartį pagal galiojančius įstatymus. Šalių civiliniams santykiams įvertinti svarbus ir Sutarties 7 punktas, kuriame šalys susitarė - nuomininkui nesumokėjus nuomos mokesčio už du mėnesius ši sutartis nutraukiama ir nuomininkas įsipareigoja išsikelti iš nuomojamo buto (b.l.11,1t.). Be to, byloje nustatyta, kad 2003 m. spalio 1d. šalys sudarė to paties buto nuomos sutartį ir susitarė dėl 100 litų nuomos mokesčio kiekvieną mėnesį (b.l. 12). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria R. T. įsipareigojo išsikelti iš nuomojamo buto iki 2006 m. balandžio 26d. (b.l.13).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad ieškovė 2001-07-27 atsakovei sumokėjo 1000 Lt ir raštelyje pažymėjo sumą „8900“ (b.l.16). Iš kasos pajamų orderių matyti, kad ieškovė (nuomininkė) yra sumokėjusi atsakovei (nuomotojai) po 500 Lt laikotarpiu 2001-07-27 iki 2003-03-19, viso 7500 Lt arba atitinkamai pagal kursą 2093,52 JAV dolerius (b.l.16- 23).

Byloje taip pat nenuginčytos ieškovės nurodomos aplinkybės, kad šalių sutartiniai santykiai atsirado 2001-07-13 paskelbus laikraštyje „Express kontaktas“ ir 2001-07-21 „Šiaulių naujienos“ apie buto pirkimą išsimokėtinai, o atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovė apsigyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) po susitarimo 2001-07-27 surašymo.

Nustatant šalių civilinius teisinius santykius kolegija vertina, kad 2001-07-27 susitarimu šalys susitarė ir sudarė dvi sutartis (susitarimus). Šalys susitarė dėl buto nuomos sąlygų ir sutarties 5 punktu sudarė preliminarų susitarimą (preliminarią sutartį) ateityje sudaryti kitą – pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. pasirašė ikisutartinį dokumentą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas teismų praktikoje yra suformavęs nuostatą, kad kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.165 str. nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo, t.y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.165 str. prasme. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 str. Kilus šalių ginčui, teismas nustato tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoja susitarimą teisės taikymo požiūriu: yra tai preliminarioji ar pagrindinė sutartis. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Iš CK 6.165 str. įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę, arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai. Šalių R. T. ir L. G. sudaryta sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, nes iš jos turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti buto – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo su mokėjimo atidėjimu sutartį, šiame susitarime iš anksto aptartomis sąlygomis.

Apie dviejų sutarčių - nuomos ir preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties buvimą tarp ieškovės R. T. ir atsakovės L. G. galima spręsti ir iš šalių elgesio vykdant šiuos susitarimus. Šalys abipusiu susitarimu pakeitė 2001-08-01 nuomos sutartį ir tęsė tik nuomos santykius (CK6.223 str.1 dalis). Tai patvirtina vėlesnės sutartys – 2003-10-01, 2006-04-26 dėl nuomos santykių pratęsimo iki 2006-08-01. Patvirtina ir ieškovės R. T. išreikšta pozicija civilinėje byloje Nr.2-0021-207(b.l.13), Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijai rašytame prašyme (b.l.147), kur teigiama tik apie buto nuomos santykius.

2001-08-01 sutarties 7 punkto turinys akivaizdžiai įrodo, kad tarp šalių buvo preliminarus susitarimas ir tam, kad sudaryti buto pirkimo sutartį ateityje, turėjo būti kelios sąlygos. Pirma, ieškovė (nuomotoja) turėjo apmokėti iki 10000 litų (2500 JAV dolerių) nuomą ir avansą per 18 (20) mėnesių ir nesulaikyti mokėjimo 2 mėnesius, o antra, atsakovė (nuomotoja) nenutraukti sutarties 7 punkto pagrindu. Tai reikštų, nuomininkei laiku neatsiskaitant, atsakovė turėjo teisę nutraukti tiek nuomos sutartį, tiek preliminarų susitarimą dėl buto pardavimo. Sutarties 7 punkto sąlyga įrodo, kad 5 punkto susitarimas dėl nuomininkės teisės nupirkti butą nėra besąlygiškas nuomotojos įsipareigojimas parduoti butą (ar pardavimas). Pasirašydamos 2001-08-01 sutartį šalys turėjo suprasti, kad atsiradus 7 punkto sąlygoms būsimas pardavimas negalimas ir nebetenka prasmės.

Kolegija vertina, kad preliminariame susitarimo 5 punkte šalys nenurodė termino kalendorine data iki kada turi sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau terminą apibrėžė kitomis sąlygomis – iki 2500 JAV dolerių sumos apmokėjimo ir be teisės sulaikyti mokėjimą 2 mėnesius. Tai reikštų, terminą nustatė įvykiu, kuris turėjo sueiti 2003m. sausio –kovo mėnesiais t.y. po 18-20 mėnesių, nes 1000 litų avanso apmokėta iš karto. Šią sutartinę valią pripažįsta abi šalys ir tai atitinka CK 1.117str.2 dalyje nustatytas terminų skaičiavimo taisykles. Tokiu būdu vertinant, kad šalys pagrindinės sutarties patvirtinimo terminą nukėlė, kolegija daro išvadą, kad suėjus šiam preliminariam terminui ir per protingą laiką šalims nesudarius papildomo buto pirkimo-pardavimo susitarimo bei per vienerius metus nesudarius pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties įstatymo nustatyta tvarka, sutarties 5 punkto susitarimas (sutartis) nebegalioja (CK 6.165 str.3d.,5d.). Tokią išvadą, kad šalys atsisakė buto pirkimo-pardavimo tolesnio susitarimo vykdymo patvirtina ir minėtas faktas, kad 2003 m. spalio 1 d. nuomos sutartimi pratęsė tik buto nuomos santykius.

Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad šalių susitarimo 5 punkte nurodyto preliminaraus susitarimo neįvykdžius, susitarimas pasibaigia, o ieškovei lieka teisė išsiieškoti avansą ar nuostolių atlyginimą jeigu toks yra. Įmokų, didesnių nei 100 litų įmokėjimą kolegija vertina kaip avansinius įnašus pagal preliminarų susitarimą, kurie būtų įskaitomi į buto kainą įvykdžius susitarimą, pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atveju. Ieškinyje ieškovė nereiškė reikalavimo dėl nuostolių išieškojimo ar grąžinimo, todėl kolegija šio klausimo nenagrinėja.

Kolegija panaikina Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmeta.

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos CPK 93 straipsnio pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nusprendžia:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. T. (a/k (duomenys neskelbtini) atsakovei L. G. (a/k (duomenys neskelbtini) ) 3.735.06 litus (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt penkis litus 06 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 12.31 litą pašto išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Jolanta BadaugienėPetras PovilaitisTikraTeisėja Rasa Bartašienė