- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-07-08
- Bylos Nr.
- 1A-286-332-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Irena Ivanovienė, Boleslovas Kalainis
- Nukentėjusysis
- G. L.
- Nuteistasis
- D. L.
- Advokatai
- Modestas Švažas, Rolandas Tamašauskas
- Kategorijos
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-332/2011
Teisėjas: Alfredas Vilbikas Teisminio proceso Nr. 1-07-3-00063-2010-3
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2011 m. liepos 8 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-19 nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 1 dalį (už 2008-07-06 1 val. ir 9 val. padarytą veiką) ir jam paskirti viešieji darbai 2 mėnesiams, neatlygintinai dirbant 15 valandų per mėnesį visuomenės labui;
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (už 2008-07-07 17 val. padarytą veiką) ir jam paskirti viešieji darbai 3 mėnesiams, neatlygintinai dirbant 15 valandų per mėnesį visuomenės labui;
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (už 2008-11-30 23 val. padarytą veiką) ir jam paskirti viešieji darbai 4 mėnesiams, neatlygintinai dirbant 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir D. L. galutinė bausmė paskirta viešieji darbai 6 mėnesiams, neatlygintinai dirbant 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.
D. L., kaltintam pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalį (už 2008-07-06 1 val. padarytą veiką), 155 straipsnio 2 dalį (už 2008-07-07 17 val. padarytą veiką), 155 straipsnio 2 dalį (už 2008-11-30 23 val. padarytą veiką), byla nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui ir esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnyje (2003 m. redakcija).
Iš D. L. nukentėjusiajai G. L. priteista 3000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. nuteistas už tai, kad jis 2008-07-06 apie 1.00 val. bei 9.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 49-29, Šiaulių m., nukentėjusiajai G. L. sudavė keletą kartų ranka į veidą, išplūdo necenzūriniais žodžiais.
Be to, D. L. nuteistas už tai, kad jis 2008-07-07 apie 17.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 49-21, Šiaulių m., grįžęs į namus vadino G. L. necenzūriniais žodžiais, trenkė delnu į veidą.
Be to, D. L. nuteistas už tai, kad jis 2008-11-30 apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 49-21, Šiaulių mieste, būdamas neblaivus, plūdo G. L. necenzūriniais žodžiais mažamečio sūnaus S., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, apie dešimt kartų iš rankos delno sudavė nukentėjusiajai į galvą, paėmęs už chalato apykaklės suspaudė kaklą ir nuo užtrauktuko ant kaklo liko žymės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-19 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliaciniame skunde D. L. nurodo, kad, jo nuomone, bylą išnagrinėjo ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmė šališkas teismas. Teigia, kad teismas, 2011-01-18 priimdamas nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, išsprendė klausimą ir dėl kardomosios priemonės, t. y. paskyrė jam kardomąją priemonę 3 kartus per savaitę periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kardomąją priemonę teismas jam paskyrė motyvuodamas tuo, kad jis neatvyko į 2011-01-07 surengtą taikinamąjį posėdį. D. L. teigia, kad jam apie bylos egzistavimą ir apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą nebuvo žinoma, nes jam nebuvo įteikti nei procesiniai dokumentai, nei teismo šaukimas. Nurodo, kad 2011-01-18 buvo surengtas kitas taikinamasis teismo posėdis, tačiau jis į šį posėdį taip pat neatvyko, nes negavo teismo šaukimo. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto nuomone, teismas neteisėtai jam paskyrė kardomąja priemonę. Nurodo, kad jis nesislapstė nuo teismo, į pirmąjį teismo posėdį neatvyko, nes jam nebuvo įteiktas teismo šaukimas, į antrą posėdį neatvyko dėl ligos. Taip pat nurodo, kad jis ir nukentėjusioji gyvena atskirai, nuo byloje nagrinėjamų įvykių yra praėję daugiau kaip 2 metai ir per tą laikotarpį jokių konfliktų su nukentėjusiąja nebuvo. Jis dalyvavo teismo posėdžiuose. Tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, paliko kardomąją priemonę galioti, nors kardomosios priemonės taikymo pagrindų, apelianto nuomone, nėra. Minėtos aplinkybės rodo, jog teismas, neturėdamas teisinio pagrindo ir paskirdamas man griežtą kardomąją priemonę, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties.
Taip pat apeliaciniame skunde D. L. nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl jo 2008-07-06 padarytos veikos, rėmėsi Šiaulių miesto apylinkės teismo priimtu nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad jis trenkė nukentėjusiajai per veidą, ją stumdė, keikė necenzūriniais žodžiais matant jų nepilnamečiam sūnui. Nors nukentėjusiosios pareiškime – protokole nurodyta ir pati nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nurodė, kad šio įvykio vaikas nematė. Apeliantas nurodo, kad dėl 2008-07-07 17 val. padarytos veikos teismas jį pripažino kaltu, nors remiantis Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato antrojo policijos komisariato viešosios policijos pietinės nuovados tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad „D. L. vakare konfliktavo su savo žmona G. L., su ja apsižodžiavo, tačiau jos nemušė“, apelianto nuomone, toks teismo įrodymų vertinimas yra neteisingas. Vien tai, kad nukentėjusioji kreipėsi į policiją, dar nerodo, jog jis padarė nusikalstamą veiką. D. L. nurodo, kad dėl 2008-11-30 padarytos veikos teismas jį pripažino kaltu analogiškai vertindamas byloje surinktus įrodymus, t. y. rėmėsi 2008-12-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad „D. L. prisipažino konfliktavęs su žmona mažamečio sūnaus akivaizdoje, tačiau neigė ją mušęs“. Apelianto nuomone, Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendyje nėra vertinami byloje esantys kiti įrodymai, o nutarimas administracinėje byloje priimamas kaip prejudicinę reikšmę turintis dokumentas, nors administracinėje byloje priimti nutarimai neturi prejudicinės galios baudžiamojoje byloje.
Apelianto nuomone, teismo nuosprendis iš esmės yra pagrįstas tik nukentėjusiosios parodymais ir daugiau jokių kitų jo kaltę patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Liudytojos V. A. parodymai vertintini kritiškai, nes ji nei vieno iš G. L. nurodytų įvykių nėra mačiusis, sumuštos G. L. taip pat nėra mačiusi ir, jos teigimu, apie tai žino tik iš pačios nukentėjusiosios parodymų. Pažymėtina, jog ši liudytoja davė parodymus tik apie vieną atvejį, tačiau teismas šiais parodymais vadovavosi nuteisdamas jį visais trimis atvejais. Be to, ji yra nukentėjusiosios draugė, todėl galimai yra šališka, suinteresuota ir neobjektyvi. D. L. nurodo, kad eksperto Henriko Daujoto išvada neįrodo jo kaltės, nes ekspertas nurodė, jog išvadą padarė tik iš nukentėjusiosios parodymų. Liudytojų A. M. ir A. B. parodymai taip neįrodo jo kaltės, nes jos nepatvirtino nukentėjusiosios teiginių dėl jos sumušimo.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad, jo nuomone, įvykiai 2008-07-06 turėjo būti kvalifikuoti ne pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, o pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalį, nes neviešas žmogaus įžeidimas, pavyzdžiui, antausis niekam nematant, yra ne nusikaltimas, o baudžiamasis nusižengimas. Jokių skausmo sukėlimo įrodymų baudžiamojoje byloje dėl 2008-07-06 veikų nėra.
D. L. manymu, jam paskirtos bausmės yra nepagrįstai griežtos. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog jam inkriminuota veika priskiriama prie vienų iš mažiausiai pavojingų veikų, jis nėra padaręs jokių smurtinio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų, baudžiamųjų nusižengimų ar nusikaltimų. Teigia, kad nors jam paskirta viena iš švelniausių bausmių, jis mano, jog nustatytas viešųjų darbų terminas ir laikas per mėnesį yra nepagrįstai dideli. Nurodo, kad jam sudėtinga atlikti teismo paskirtą bausmę, nes yra dirbantis, darbo vieta ne Šiauliuose. Mano, kad apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, galėtų pakeisti šią bausmę į baudą.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas galėjo bylą nutraukti suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminams dėl Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų, tačiau negalėjo konstatuoti faktų, jog neva šios veikos buvo padarytos. Byloje nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus privačios kaltintojos parodymus. Teismas sprendime taip pat jų nenurodė. Taip pat teismas nuosprendyje net nekonstatavo, kokie įžeidimai buvo, t. y. nenurodė, kokiais žodžiais ar veiksmais konkrečiai privati kaltintoja neva buvo įžeista. Todėl teismas galėjo arba nutraukti bylą, nekonstatavęs nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalyje, buvimo arba nutraukti bylą, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminams, tačiau nekonstatuojant nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo.
D. L. skunde nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, priteisė nukentėjusiajai iš jo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau, apelianto nuomone, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas, atsižvelgiant į tai, kad teismų praktika formuojama tokia, kad 3000 Lt suma priteisiama, padarius apysunkius nusikaltimus.
Teismo posėdyje nuteistasis D. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusioji G. L. ir jos atstovas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-19 nuosprendis dalyje, kurioje D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (už 2008-07-06 1 val. ir 9 val., už 2008-07-07 17 val. padarytas veikas), panaikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.), nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.), dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo D. L. apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-19 nuosprendis dalyje dėl D. L. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (už 2008-07-06 1 val. ir 9 val., už 2008-07-07 17 val. padarytas veikas), yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kadangi kolegija daro išvadą, jog baudžiamojoje byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių D. L. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (už 2008-07-06 1 val. ir 9 val., už 2008-07-07 17 val. padarytas veikas).
Dėl D. L. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (už 2008-07-06 1 val. ir 9 val., už 2008-07-07 17 val., už 2008-11-30 23 val. padarytas veikas)
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas – tai mušant ar kitaip smurtaujant žmogui sukeltas fizinis skausmas arba nežymus jo sužalojimas ar trumpas susargdinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalyje, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų.
Pirmosios instancijos teisme apklaustas D. L. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už 2008-07-06 1 val. ir 9 val., už 2008-07-07 17 val., už 2008-11-30 23 val. padarytas veikas) nepripažino ir parodė, kad neprisipažino ir parodė, kad 2008-07-06 apie 1 valandą nakties, jis, jo žmona ir sūnus buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g., Šiauliuose. Jis su žmona susibarė, įvyko konfliktas, tačiau jis fizinio ir psichologinio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo. Po to, jie nuėjo miegoti. Ryte 9 val. Nieko neįvyko, jis tik žmonos kažko paklausė, ji neatsakė. Vaikas tiek 1 val. nakties, tiek 9 val. ryto, buvo kitame kambaryje ir miegojo. Dėl šio konflikto buvo iškviesta policija ir jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vėliau teisme, už tai jam buvo paskirtas įspėjimas. Kur buvo 2008-07-07 17.00 val., jis nepamena, nukentėjusiajai smūgio nesudavė. Dėl tos dienos jo į policiją nekvietė. Pamena, kad jis 2008-11-30 dirbo automobilių remonte pas draugą ir draugas vakare jį parvežė namo. Jis buvo blaivus ir su žmona kalbėjosi iki 4 val. ryto. Kalbėjo apie turto dalybas, skyrybas. Jis klausė, žmonos, kas jai skambina, kas rašo žinutes, bet atsakymo nesulaukė. Pokalbis vyko iki 4 val. ryto, tačiau bute yra trys kambariai, vaikas miegojo ir negalėjo girdėti, nereagavo, nes durys buvo uždarytos. Jokio smurto vaiko akivaizdoje nebuvo. Jis pokalbio metu sėdėjo ant sofos, o G. L. prie stalo. Jis jai nesudavė. Bendravimo tonas tarp jų buvo ir ramus, ir pakeltas. Kaimynai nebuvo atėję dėl triukšmo. Vėliau teisme, už tai jam buvo skirta nuobauda – piniginė bauda (89, 90 b. l.).
Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji G. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2008-07-05 ji grįžo apie 23.30 val. iš savo draugės J.. Vaikas miegojo namuose. Ji kaltinamajam skambino, kad įsileistų, tačiau šis ją plūdo, sakė eiti ten, kur buvo. Tuomet ji susirašinėjo telefonu su drauge J., kuri pasiūlė jai grįžti pas ją nakvoti. Ji taip pat rašė kitai draugei, bet ši buvo išvykusi. Vėliau apie 1 val., D. L. ją įsileido ir ėmė trankyti per veidą. Sūnus miegojo, todėl ji nėra tikra, kad jis šį konfliktą girdėjo. Ji nuėjo miegoti į vaiko kambarį. D. L. žiūrėjo jos telefoną ir po to, atėjęs į kambarį ją tampė, trankė. 2009-07-06 ryte 9.00 val., virtuvėje D. L. vėl jai trenkė, vaikas buvo virtuvėje ir girdėjo kaip vyras vadino ją „šliundra“, „kurva“. Ji prašė D. L. nešaukti prie vaiko. Po to D. L. paėmė jos telefoną ir išėjo kartu su vaiku. Ji buvo išsigandusi, nusipirko kitą kortelę ir skambino draugei V. A., ši jai patarė kreiptis į policiją ir į ekspertus. 2008-07-07 17.00 val. D. L., grįžęs į namus, vėl plūdo ją necenzūriniais žodžiais, trenkė vieną kartą delnu per veidą. Triukšmą namuose girdėjo kaimynė, tačiau ši liudyti atsisakė, nes nenori nemalonumų. 2008-07-07 ji kreipėsi į policiją, ten jai pasiūlė kelti baudžiamąją bylą, tačiau ji į teismą nesikreipė, nes bijojo kaltinamojo. 2008-11-30 ji gulėjo su vaiku lovoje. Nuteistasis apie 22 val. grįžo iš pirties išgėręs, įsiveržė į miegamąjį, išsitempė ją iš lovos, pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Vaikas buvo šalia, lovoje. Ji prašė pasigailėti vaiko. Tada nuteistasis liepė vaikui užsikloti galvą, kad jis negirdėtų ir nematytų. Vaikas užsiklojo galvą, bet iš baimės po to buvo apsišlapinęs. Ji išėjo į svetainę. Ten vėl nuteistasis ją plūdo, stūmė į stalą ir sutrenkė jai koją. Trenkė jai apie 10 kartų į galvą, veidą, skruostą, į visas veido puses. Nuteistasis buvo agresyvus Tiek smūgių sudavė per visą konflikto eigą. Ji vilkėjo chalatą, kuris buvo su metaliniu užtrauktuku ir aukštu kaklu ir D. L. juo suspaudė jos kaklą. Po šio įvykio jai sutriko sveikata, atsirado širdies sutrikimai, nemiga (90, 91 b. l.).
Liudytoja V. A. teisme parodė, kad nukentėjusioji G. L. yra jos draugė ir bendradarbė. 2008-07-07 ji buvo išvykusi į kaimą, jai verkdama paskambino nukentėjusioji G. L. ir pasakojo, kad vyras ją sumušė, trenkė ranka, tąsė, stumdė, neįleido į namus. Toks atvejis buvo ne vienintelis. G. L. bijodavo, kai vyras jai paskambindavo, nes šis rėkdavo, šaukdavo. Yra buvęs toks atvejis, kai nukentėjusiajai grįžus į namus, vyras sūnų įsileido, o šios ne. Kadangi ji tuo metu buvo kaime, jos kalbėjo telefonu, todėl ji nukentėjusiosios sužalojimų nematė, ir G. L. neminėjo, kas jai yra sužalota, tačiau ji jai liepė kreiptis dėl ekspertizės. Darydama masažą, ji yra mačiusi pas G. L. ant kojų „mėlynes“, bet nežino, nuo ko jos atsirado (90 b. l.).
Liudytojas S. L. teisme parodė, kad kai jo tėvai kartais pasibardavo, gyvendami kartu, tačiau nežino, kodėl. Gal prieš 3 – 4 metus jis yra matęs, kad tėtis pastūmė mamą, nuo to pastūmimo, mama nebuvo nuvirtusi. Matė, kad tėtis mamą pastūmė, tačiau tada jis nematė, kad mama būtų susižalojusi. Jis nepamena tokio įvykio, kad tėtis mamą būtų tempęs iš lovos (143 b. l.).
Liudytoja A. B., teisme parodė, kad ji yra Šiaulių apskrities VPK Pietinės policijos nuovados tyrėja. Kaltinamąjį matė vieną kartą, kai 2011 m. sausio mėnesį asmeniškai įteikė jam teismo atsiųstą nutartį. Nukentėjusiosios ji nepažįsta ir nežino, kas vyksta šeimoje. 2008 minėtoje šeimoje buvo įvykis, tačiau jį tyrė atsakinga kolegė A. M.. 2008-12-02 ji parašė tarnybinį pranešimą, nes bendravo su D. L. telefonu. Ji tarnybiniame pranešime surašė tiesą, apie tai, jog D. L. neneigė to, kad sudavė G. L., kad ją išplūdo vaiko akivaizdoje (103 b. l.).
Liudytoja A. M. teisme parodė, kad kaltinamąjį yra mačiusi tik pagal darbo pobūdį. Su nukentėjusiąja bendrauti neteko. Ji medžiagoje priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes buvo gautas G. L. pareiškimas, kad kaltinamasis D. L. jai sudavė 10 smūgių į galvos sritį, smaugė ją chalatu ir visą tai darė vaiko akivaizdoje. Kadangi pareiškėja G. L. buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą, pranešimą, todėl jos pareiškimu tikėjo. Ji nežino, ar G. L. atvyko sumušta, tai turi spręsti ekspertai. Nukentėjusiajai buvo pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka. ATP protokolas buvo perduotas į teismą dėl D. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams. Jei ji surašė ATP protokolą, ji turėjo D. L. išsikviesti į nuovadą ir su juo bendrauti, nes pagal savo darbo pobūdį privalo pravesti tokį pokalbį, kad iš jo būtų kokia nors nauda smurtaujančiam vyrui, tačiau ji to pokalbio nepamena ir negali pasakyti kokia buvo D. L. pozicija, nes tokių atvejų būna daug. Pokalbiu turi padaryti poveikį tokiam asmeniui (103 b. l.).
Liudytoja K. Č. teisme parodė, kad D. ir G. L. yra jos kaimynai, su jais sutarė, bendraudavo. 2008-11-30, 2008-07-06, 2008-07-07 datos jai nieko nereiškia. Ji gyvena po jų butu, vienu aukštu žemiau. Ji žino, kad L. šeimoje vyksta skyrybų procesas ir, kad daugiau metai, kaip jie kartu nebegyvena. Kartais girdėdavo triukšmą, tačiau ji gyvena savo gyvenimą ir į kitų reikalus nesikiša, nesiklauso, visose šeimose būna visko. Abu L. su vaiku bendrauja šiltai, jį prižiūri ir yra puikūs tėvai. Kažkurią vasarą, kai ji atostogavo Palangoje, vėlai vakare jai paskambino nukentėjusioji ir sakė, kad negali įeiti į savo namus (104 b. l.).
Specialistas Henrikas Daujotas teisme parodė, kad nukentėjusiai padaryti sužalojimai abiejuose kaklo pusėse, galėjo būti padaryti grandinėle, jei ji tuo metu ją buvo užsidėjusi, užtrauktuku, chalatu, t.y. sužalojimai abiejuose kaklo pusėse, juostiniai, ilgi, siauros linijos. Daug priklauso ir nuo to, koks buvo nukentėjusiosios chalatas. Violetinės spalvos kraujosruvos, kokios buvo rastos pas nukentėjusiąją, išsilaiko apie dvi paras. Sužalojimų laikas ir apžiūros laikas sutampa su dviejų parų laikotarpiu. Atvykusi G. L. jam nurodė, kad vyras, paėmęs už chalato, sužalojo jos kaklą, o jis aptiko juostinės – linijinės formos sužalojimus. Sužalojimai, buvę blauzdos priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti tiek atsitrenkiant į stalą, tiek jį pastumiant, priklauso ir nuo to, kokio aukščio buvo tas stalas (142-143 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 2008-12-02 G. L. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje krūtinės ląstos pusėje, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejuose kaklo pusėse, buvo padaryti kietais bukais daiktais, galimai tiriamosios nurodytu laiku ir aplinkybėse (t.y. 2008-11-30 apie 23 val. namuose sumušė vyras, bei paėmęs už chalato sužalojo kaklą, pastūmus stalą susižalojo koją), vertintinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (24-25 b. l.).
Kaip matyti, nuteistasis D. L. tai, kad jis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios ir nagrinėjant ją, kategoriškai neigia. Nukentėjusioji G. L. tvirtina priešingai.
Liudytoja V. A. teisme parodė, kad 2008-07-07 jai verkdama paskambino nukentėjusioji G. L. ir pasakojo, kad vyras ją sumušė, tačiau ji nukentėjusiosios sužalojimų nematė, ir G. L. neminėjo, kas jai yra sužalota. Liudytojas S. L. teisme parodė, kad kai jo tėvai kartais pasibardavo, tačiau jis tik vieną kartą, gal prieš 3 – 4 metus, matė, kaip tėtis pastūmė mamą. Jis nepamena tokio įvykio, kad tėtis mamą būtų tempęs iš lovos. Liudytoja A. B. teisme parodė, kad ji nukentėjusiosios nepažįsta ir nežino, kas vyksta šeimoje. Nurodė, kad 2008 minėtoje šeimoje buvo įvykis ir ji tarnybiniame pranešime surašė tiesą, apie tai, jog D. L. neneigė to, kad sudavė G. L., kad ją išplūdo vaiko akivaizdoje. Liudytoja A. M. teisme parodė, kad ji priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes buvo gautas G. L. pareiškimas, kad kaltinamasis D. L. jai sudavė 10 smūgių į galvos sritį, smaugė ją chalatu ir visą tai darė vaiko akivaizdoje. Kadangi pareiškėja G. L. buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą, pranešimą, todėl jos pareiškimu tikėjo. Analizuojant liudytojų V. A., S. L., A. B., A. M., K. Č. parodymus, matyti, kad šie liudytojų parodymai nepatvirtina privataus kaltinime nurodytų aplinkybių dėl nuteistajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (už 2008-07-06 1 val. ir 9 val., už 2008-07-07 17 val. padarytas veikas) padarymo.
Kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, kad D. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (2008-07-06 1 val. ir 9 val. ir 2008-07-07 17 val. padaryta veika).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas minėtoje kaltinimo dalyje apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais nukentėjusiosios parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys.
Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus principas in dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis įtvirtintas ir minėto Senato nutarimo 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Akivaizdu, kad minėto principo nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu.
Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad D. L. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (2008-07-06 1 val. ir 9 val., ir 2008-07-07 17 val. padarytas veikas), todėl nuteistojo D. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).
Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai D. L. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už 2008-11-30 23 val. padarytą veiką). Nors nuteistasis neigia savo kaltę, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios G. L. parodymais, kad 2008-11-30 22 val. išgėręs nuteistasis, įsiveržė į miegamąjį, išsitempė ją iš lovos, pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, trenkė apie 10 kartų į galvą, veidą, skruostą, į abi veido puses, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad kietais bukais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis jai buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje krūtinės ląstos pusėje, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejose kaklo pusėse ir taip jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (24, 25 b. l.), specialisto paaiškinimais teismo posėdžio metu, kuriame jis nurodė, kad atvykusi G. L. jam nurodė, kad vyras, paėmęs už chalato, sužalojo jos kaklą, o jis atlikdamas tyrimą aptiko juostinės – linijinės formos sužalojimus ant jos kaklo, blauzdos priekiniame paviršiuje, nutarimu administracinėje byloje, kuriame nurodyta, kad 2008-11-30 23 val. D. L. necenzūriniais žodžiais savo žmoną G. L., sudavė jai mažamečio sūnaus S. L. akivaizdoje. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje paliktinas nepakeistu.
Dėl D. L. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalį (už 2008-07-06 1 val., už 2008-07-07 17 val., už 2008-11-30 23 val. padarytas veikas)
Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-09-12 nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2008-07-06 1 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g., sudavė žmonai G. L. per veidą, ją stumdė, keikė necenzūriniais žodžiais matant sūnui S. L. (139 b. l.), kitu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-09-12 nutarimu D. L. nubaustas už tai, kad jis 2008-07-06 9 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g., sudavė žmonai G. L. per veidą, keikė necenzūriniais žodžiais, matant sūnui S. L. (140 b. l.), Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-12-17 D. L. nubaustas už tai, kad jis 2008-11-30 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g., Šiauliuose, plūdo necenzūriniais žodžiais savo žmoną G. L., sudavė jai mažamečio sūnaus S. L. akivaizdoje (141 b. l.). Minėti teismo nutarimai įsiteisėję, jie patvirtina nukentėjusiosios G. L. parodymus, kad D. L. 2008-07-06 1 val. ir 9 val., 2008-07-07, 2008-11-30 23 val. neviešai įžeidė nukentėjusiąją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalyje (2008-07-06 1 val., 2008-07-07 17 val., 2008-11-30 23 val. padarytos veikos) ir bylą šioje dalyje, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui, nutraukė. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje paliktinas nepakeistu.
Dėl kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neturėdamas teisinio pagrindo ir paskirdamas jam griežtą kardomąją priemonę pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir turėjo išankstinę nuomonę apie bylos baigtį. Kolegija pažymi, kad šie apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs, jų nepatvirtina baudžiamosios bylos medžiaga, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. nesutinka su iš jo nukentėjusiajai G. L. apylinkės teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigdamas, kad neturtinės žalos suma turėtų būti sumažinta.
Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, G. L. patirtos ir jai priteistos neturtinės žalos dydis įvertintas 3000 Lt suma. Įvertinusi tai, kad D. L. už 2008-11-30 23 val. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, G. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (24, 25 b. l.), byloje nėra duomenų, kad minėtas sužalojimas turėtų kokių nors liekamųjų reiškinių G. L. sveikatai, kolegija mano, kad nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2000 Lt, todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).
Dėl paskirtos bausmės nuteistajam
Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirtos bausmės yra per griežtos, jam sudėtinga atlikti teismo paskirtą viešųjų darbų bausmę, nes jis yra dirbantis, darbo vieta ne Šiauliuose ir prašo pakeisti šią bausmę į baudą. Atsižvelgiant į tai, kad D. L. teisiamas pirmą kartą (60 b. l.), padarė vieną nusikaltimą, kurie yra priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, baustas administracinėmis nuobaudomis (63-65 b. l.), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai (61 b. l.), pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė jam sukelia nepatogumų, kolegija daro išvadą, kad Lietuvos respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskirtą viešųjų darbų bausmę pakeičiant į baudą, todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.)
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-19 nuosprendžio dalį, kuria D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (už 2008-07-06 1 val. ir 9 val., už 2008-07-07 17 val. padarytas veikas) panaikinti ir šioje dalyje D. L. išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis padarė šias nusikalstamas veikas.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-19 nuosprendį pakeisti:
D. L., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (už 2008-11-30 23 val. padarytą veiką), paskirtą viešųjų darbų keturiems mėnesiams, neatlygintinai dirbant 15 valandų per mėnesį visuomenės labui bausmę pakeisti 10 MGL (1300 Lt) bauda ją sumokant į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
G. L. iš D. L. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 2000 litų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.