Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovei K. R., ieškovės atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, išvadą byloje teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui A. V. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovės ieškiniu sutinka, jis pilnai atitinka nepilnamečio interesus, todėl siūlo ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, byloje esančiais ir ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. R. gimė 2010-06-21, tėvas vaiko gimimo liudijime nėra įrašytas, o motina nurodyta K. R. (b.l. 5).

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, kuri ratifikuota 1995-09-17 įstatymu Nr. 1519, buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 str. nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 str. nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi, tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 str. 1 d. kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). CK 3.148 str. 1 d. nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2–3 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo galimybės paskirti ekspertizės atsakovo ir vaiko giminystės ryšiui nustatyti, kadangi atsakovas vengė atvykti į teismo posėdžius ar pareikšti nuomonę dėl reikalavimo nustatyti tėvystę. Teismas pažymi, jog teismo nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška, po paieškos nustatyta atsakovo gyvenamoji vieta Didžiojoje Britanijoje. Atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųsti ir įteikti procesiniai dokumentai, be to, aplinkybę, jog atsakovas susipažinęs su procesiniais dokumentais patvirtino Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai 2013-11-29 rašte Nr. 30-10-S-816 (b.l. 59). Atsakovui procesiniuose dokumentuose buvo išaiškinta, jog jeigu užsienyje gyvenanti šalis nepaskyrė atstovo byloje, privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Jeigu užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo šios pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais. Minėtos pareigos atsakovas neįvykdė, todėl visi procesiniai dokumentai, skirti Didžiojoje Britanijoje esančiam atsakovui, liko byloje ir yra laikomi įteiktais.

Kaip minėta, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas, remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados, galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 str. 2 d. nurodytus teisinius padarinius). Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakė atlikti ekspertizę, kadangi atsakovas nepareiškė jokios nuomonės dėl ekspertizės skyrimo, nors jam įteiktuose dokumentuose (ieškinyje) buvo nurodytas ieškovės prašymas dėl ekspertizės skyrimo. Kaip minėta, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Nagrinėjamoje byloje atsakovo ir vaiko giminystės ryšį įrodo ne tik ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, bet ir ieškovės pateikti susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovo duomenys elektroninėje erdvėje 2010 – 2012 m., kurio metu šalys aptarinėjo ne tik tarpusavio santykius, bet ir atsakovo santykius su vaiku, teiktiną išlaikymą ir pan. (b.l. 44-54). Be to, teismo posėdžio metu liudytojos S. K., A. I. parodė, jog atsakovas bendravo su ieškove, juos siejo draugiški santykiai, atsakovas ne kartą buvo atvykęs pas ieškovę į darbovietę. Taip pat liudytojos parodė, jog girdėjo, kaip pokalbio metu ieškovė minėjo atsakovui, jog yra nėščia, atsakovas reagavo ramiai, neprieštaravo dėl teiginių apie jo tėvystę ir pan. Todėl teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, jog atsakovas atsisakė atlikti ekspertizę, daro išvadą, jog ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra pagrįstas, jį tenkina ir pripažįsta atsakovą A. V. vaiko R. R. tėvu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes CK 3.196 str. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. R. R. šiuo metu yra trys metai ir šeši mėnesiai. Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, ugdymo bei mokymo priemonės. Taip pat vaikas kartais serga, tačiau sveikatos būklė yra gera. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog vaiko išlaikymui reikia apie 800 - 1000 Lt per mėnesį. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais ieškovės teiginiais. Minėtos išlaidos atitinka vaikų amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovės šiuo metu nedirba (b.l. 40). Ieškovės vardu nėra registruota nei transporto priemonių, nei nekilnojamojo turto (b.l. 38-39). Atsakovo vardu taip pat nėra registruota nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje (b.l. 37), atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė – VW Gof, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pag. m. 1989 (b.l. 36). Pažymėtina, jog atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, minėtų duomenų nepavyko išreikalauti ir teismui. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi ne tik pajamų, bet ir išlaidų – mokesčiai už būstą, komunalines paslaugas, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, įvertinant tai, jog atsakovas dirba užsienyje, darytina išvada, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22). Atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 500 Lt kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t.y. nuo 2013-05-27, iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Taip pat pažymėtina, kad šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.). Jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Byloje taip pat nustatyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 390 Lt (b.l. 72). Todėl iš atsakovo priteistini 711 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai ((500 Lt × 12 mėnesių = 6000 Lt) × 3% = 180 Lt; 141 Lt už neturtinį ieškinio reikalavimą, t.y. tėvystės nustatymą; 390 Lt už antrinę teisinę pagalbą; 180 Lt + 141 Lt + 390 Lt = 711 Lt) (CPK 85 str. 3 d., 80 str. 1 d. 1. p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 260 str., 263 str. – 265 str., 392 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o R. R. yra atsakovo A. V. sūnus.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 500 Lt mokamomis kas mėnesį nuo 2013-05-27 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko R. R. išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. V. 711 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per apylinkės teismą.