Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Akcentuoja, jog laikotarpiu nuo 1995 m. spalio 13 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d. galiojusioje Pensijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcijoje buvo nustatyta, jog apdraustojo asmens stažą sudaro laikas, per kurį šie asmenys gauna valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės ir bedarbio pašalpas. Bedarbio pašalpų gavimo laikas įskaitomas tik draustiems nuo nedarbo asmenims. Pabrėžia, jog VSDFV Klaipėdos skyrius neturi duomenų, kad laikotarpiu nuo 1996 m. kovo 11 d. iki 1996 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui buvo mokamos bedarbio/nedarbo draudimo išmokos. Kadangi iki 2017 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas neįgijo būtinojo 30 metų stažo, o laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. nebuvo draustas PSD, jis privalėjo mokėti PSD įmokas. Mano, jog ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl juos naikinti pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl prievolės mokėti PSD įmokas. Ginčydamas tiek VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (11.3)DV_S-1851 „Dėl 2018-12-11 prašymo“, tiek VSDFV 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3261 „Dėl pensijų draudimo stažo apskaičiavimo“ teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjas prašo vadovaujantis Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Šiaulių miesto 1-ojo skyriaus pažyma „Dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo 2019-02-06 Nr. P29-2019-23“ į jo stažą senatvės pensijai gauti įskaityti laikotarpį nuo 1996 m. kovo 1 d. iki 1996 m. rugpjūčio 31 d. ir jam grąžinti 270,90 Eur PSD įmoką, 2017 m. birželio 30 d. sumokėtą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d..

Nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių su prašymu (b.l. 72) jam grąžinti 270,90 Eur PSD įmoką 2017 m. birželio 30 d. sumokėtą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d..

VSDFV Klaipėdos skyrius 2019 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (11.3)DV_S-1851 „Dėl 2018-12-11 prašymo“ (b.l. 73-76) pareiškėjo prašymo netekino ir nurodė, jog iki 2017 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas neįgijo būtinojo 30 metų stažo senatvės pensijai gauti.

Nesutikdamas su VSDFV Klaipėdos skyrius 2019 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (11.3)DV_S-1851 „Dėl 2018-12-11 prašymo“, pareiškėjas skundu (b.l.28) kreipėsi į VSDFV, prašydamas peržiūrėti VSDFV Klaipėdos skyriui jo pateiktus dokumentus bei pateikti informaciją, koks yra jo stažas senatvės pensijai gauti iki 1993 m. gruodžio 31 d..

VSDFV 2019 m. gegužės 15 d. sprendime Nr. (6.5)I-3261 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo“ konstatavo, jog pagal iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymą pareiškėjas nebuvo įgijęs būtinojo 30 metų stažo senatvės pensijai gauti ir pateikė informaciją apie pareiškėjo stažą senatvės pensijai gauti iki 1993 m. gruodžio 31 d..

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – ir Sveikatos draudimo įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Socialinio draudimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, PSD yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 17 straipsnio 9 dalis), asmenys, nepriskiriami šio straipsnio 2-10 dalyse ir šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardintiems asmenims, kas mėnesį moka už save 9 procentų (PSD įmokų tarifas, galiojęs iki 2017 m. gruodžio 31 d.) minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas.

Viena iš Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniams skyriams nustatytų funkcijų, reglamentuotų Socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnyje 15 punkte, yra duomenų apie nesukakusių senatvės amžiaus asmenų įgytą valstybinio socialinio draudimo ir jam prilygintą stažą bei turėtas draudžiamąsias pajamas ir joms prilyginamas pajamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka kaupimas.

Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnis nustatė, jog apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įgyja įstatyme nurodyti asmenys, o šį stažą sudaro dviejų tipų laikas: 1) laikas, per kurį šie asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos įstatymo jiems nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos; 2) laikas, per kurį šie asmenys gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) arba profesinės reabilitacijos pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, ir nedarbo socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą taip pat įskaitomas bedarbio pašalpų, mokėtų draustiems nuo nedarbo asmenims pagal Bedarbių rėmimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2005 m. sausio 1 d., gavimo laikas.

Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose (galiojusiuose iki 2017 m. gruodžio 31 d.) nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, jog stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvę laikotarpiai, kai buvo mokamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos bei ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpų gavimo laikotarpiai. Minėti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Nuostatuose nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos (Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalis).

Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) IV skyrius reglamentuoja nuostatas dėl stažo nustatymo ir skaičiavimo. Pagal Nuostatų 23 punktą dokumentai, kuriais įrodomi stažui prilyginami laikotarpiai iki 1994 m. sausio 1 d. yra: darbo knygelės, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymai dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, darbas kolūkyje (šių Nuostatų 16 punktas) – kolūkiečių darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių darbas kolūkiuose – darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais ir kitais šiame punkte išvardytais dokumentais; darbo stažo pažymos, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotos remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti; valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymos, patvirtintos vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; atsiskaitomosios knygelės ir profesinių sąjungų narių bilietai, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, kai šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą ir pan.

Nuostatų 30 punkte nustatyta, kad draudžiamosios pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d., taip pat savarankiškai dirbusių asmenų (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kurie pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas mokėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas papildomai pensijos daliai gauti, draudžiamosios pajamos nuo 1991 m. sausio 1 d. ir Pensijų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų asmenų – nuo 1995 m. sausio 1 d. įrodomos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog nesutikdamas su VSDFV Klaipėdos skyrius 2019 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (11.3)DV_S-1851 „Dėl 2018-12-11 prašymo“, skunde VSDFV pareiškėjas dėl 2017 m. birželio 30 d. sumokėtos 270,90 Eur PSD įmokos grąžinimo nepasisakė ir Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Šiaulių miesto 1-ojo skyriaus pažymos „Dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo 2019-0N2-06 Nr. P29-2019-23“ nepateikė.

Ginčydamas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (11.3)DV_S-1851 „Dėl 2018-12-11 prašymo“ ir VSDFV 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3261 „Dėl pensijų draudimo stažo apskaičiavimo“, pareiškėjas iš esmės nesutinka tiek su VSDFV Klaipėdos skyriaus, tiek su VSDFV pateiktu jo stažo senatvės pensijai gauti skaičiavimu tiek, kiek į jo stažą senatvės pensijai gauti nebuvo įskaitytas laikotarpis nuo 1996 m. kovo 1 d. iki 1996 m. rugpjūčio 31 d., kada jis buvo registruotas Šiaulių darbo biržoje ir jam buvo mokama bedarbio pašalpa.

Jau minėta, kad nesutikdamas su VSDFV Klaipėdos skyrius 2019 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (11.3)DV_S-1851 „Dėl 2018-12-11 prašymo“, pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, prašydamas peržiūrėti VSDFV Klaipėdos skyriui jo pateiktus dokumentus bei pateikti informaciją, koks yra jo stažas senatvės pensijai gauti iki 1993 m. gruodžio 31 d..

Kadangi VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. (11.3)DV_S-1851 „Dėl 2018-12-11 prašymo“ nebuvo vertinamas PSD įmokų mokėjimo aspektu, teismas neturi pagrindo abejoti VSDFV 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3261 „Dėl pensijų draudimo stažo apskaičiavimo“, nes jis pagrįstas stažo senatvės pensijai skaičiavimą reglamentuojančiais teisės aktais – Pensijų įstatymu ir Nuostatais, t.y. atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pasisakęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-438/2019).

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.), o priėmus nagrinėti skundą – pagrindas skundą palikti nenagrinėtu (ABTĮ 105 straipsnio 1 punktas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimus).

LVAT savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Taip pat išaiškinta, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007, 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, o skundai VSDFV dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas.

Byloje nėra duomenų, jog ginčydamas VSDFV Klaipėdos skyrius 2019 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (11.3)DV_S-1851 „Dėl 2018-12-11 prašymo“ laikotarpio nuo 1996 m. kovo 1 d. iki 1996 m. rugpjūčio 31 d. įskaitymo į pareiškėjo stažą senatvės pensijai gauti aspektu, pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, todėl darytina išvada, jog kreipęsis į teismą, pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Įvertinus tai, jog ta tvarka dar galima pasinaudoti, skundas reikalavimų atsakovą VSDFV Klaipėdos skyrių įpareigoti vadovautis Šiaulių kliento aptarnavimo departamento Šiaulių miesto 1-ojo skyriaus pažyma „Dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo 2019-02-06 Nr. P29-2019-23“ ir į pareiškėjo darbo stažą įtraukti laikotarpį nuo 1996 m. kovo 1 d. iki 1996 m. rugpjūčio 31 d. ir jam grąžinti 270,90 Eur PSD įmoką, paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 105 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Skundą dalyje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3261 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Kitoje dalyje skundą palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.