- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- 2-2657-214/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-03103-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Bružienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- G. Š.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui G. Š. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno rajono apylinkės teisme 2012 m. gruodžio 31 d. gautas ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, ieškinys atsakovui G. Š. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovo G. Š. 6500,00 Lt Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai. Prašo ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje 2009 m. liepos 28 d. buvo gautas A. M. prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, atsiradusią dėl pareiškėjo sunkaus sveikatos sutrikdymo. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensaciją avansu turi nukentėję asmenys, kuriems padaryti smurtiniai nusikaltimai. To paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala avansu kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau nebuvo pareikštas ieškinys dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar ieškinys paliktas nenagrinėtas, arba nustatyta Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio t dalies 3, 4 ar 7 punkte nurodyta aplinkybė; 2) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 3) už žalą atsakingas asmuo savanoriškai neatlygino turtinės žalos arba atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio; 4) nėra nustatyta šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių.
Išnagrinėjus gautus dokumentus buvo konstatuota, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 22 d. neįsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad G. Š. A. M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą ir priteisė 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, smurtinis nusikaltimas padarytas Kauno mieste, duomenų, kad pareiškėjai būtų atlyginta ir (ar) kompensuota likusi turtinė ir (ar) neturtinė žala iš už žalą atsakingo asmens, valstybės ar savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų asmenų ar užsienio valstybių kompetentingų institucijų, nebuvo gauta, aplinkybių, dėl kurių teisė į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu neatsiranda, taip pat nebuvo nenustatyta, todėl Teisingumo ministerija 2009 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-7500, kuriuo paskyrė A. M. 6500 Lt kompensaciją.
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcijos 14 straipsnyje reglamentuota, kad įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Analogiška nuostata yra numatyta Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 punkte: atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 22 d. nuosprendžiu konstatavo, kad už žalą, atsiradusią dėl A. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra atsakingas atsakovas. Kadangi valstybė atlygino dalį jo padarytos žalos (6500 Lt) pareiškėjui, valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, įgijo teise reikalauti nurodyto dydžio žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka.
Civilinė atsakomybė, kylanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, padarymo, yra vadinama deliktine civiline atsakomybe. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tada, jei yra visos tam būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei tuos veiksmus padariusio asmens kaltė. Minėtu nuosprendžiu yra konstatuota, kad atsakovas atliko kaltus neteisėtus veiksmus – padarė nusikaltimą, dėl kurio, esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui, atsirado žala. Nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas, ieškinys yra tenkintinas ir iš G. Š. Lietuvos Respublikai priteistina reikalaujama suma – 6500 Lt.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 98,00 Lt žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 424-429 str., 441 str., teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 6500,00 Lt Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilnius, Gedimino pr. 30/1, kodas 188604955, naudai.
Priteisti iš atsakovo G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 98,00 Lt (devyniasdešimt aštuonis litus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Reikalavimas atsakovui: per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus;
Nurodyti: kad, jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui bus išduotas vykdomasis raštas;
Informuoti atsakovą: apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.
Jeigu atsakovas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.
Preliminarus sprendimas įsiteisėja, jeigu atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo jam dienos raštu nepateikia Kauno apylinkės teismui motyvuotų prieštaravimų.
Preliminarus sprendimas apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas.