- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-02
- Bylos Nr.
- 1S-320-175/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, kuriuo už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta (su 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu) 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi subendrintos 2009 m. gegužės 11 d. ir 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. sausio 3 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 31 d. Komisijos 2018 m. vasario 15 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Nutarime padaryta išvada, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą konstatavęs, kad nuteistojo pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, todėl taikyti lygtinį paleidimą pagrindo nėra. Nuteistasis R. K. prašo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą ir paskirti šiame nutarime nustatytus įpareigojimus. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas tą aplinkybę, kad jis buvo baustas, vertino netinkamai, neatsižvelgė į BVK 70 straipsnio nuostatas. R. K. pabrėžia, kad atsisakė gyventi paskirtame būryje, nes ten grėsė pavojus sveikatai ir gyvybei. Pataisos namai atsisakymo gyventi paskirtame būryje netraktuoja kaip nuobaudų, nes jie neužtikrina nuteistojo saugumo. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad yra nebaustas nuo 2011 m. Skatintas septynis kartus. Lankė įvairias socialinės reabilitacijos programas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos namų administracija prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo tenkina jau antrą kartą. R. K. prašo atkreipti dėmesį į jo nepriekaištingą elgesį, sumažėjusią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Dėl lygtinio paleidimo taikymo svarstomas jau ne primą kartą, tačiau visais atvejais teismas savo atsisakymą tvirtinti K omisijos nutarimą motyvuoja su praeitimi susijusiomis aplinkybėmis ir nevertina elgesio bausmės atlikimo metu. Nuteistasis pažymi kad išėjęs iš pataisos įstaigos turės gyvenamąją vietą, įsidarbins. Likusi bausmės dalis, priešingai, negu teigia prokuroras, nėra didelė.Atsiliepimų į skundą negauta.Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Nuteistojo R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė – 75 balai. Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo redakcija)). Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje R. K., nors ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys, susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiu. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarstant probacijos galimybę svarbu tai, kiek nuteistasis deda pastangų mažinti minėtų veiksnių įtaką savo neteisėtam elgesiui. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nuteistasis lankė anoniminių alkoholikų susirinkimus, tačiau tai reikšmingos įtakos nusikalstamo elgesio riziką didinančio veiksnio eliminavimui neturėjo. Be to, nuteistasis 1 kartą buvo pastebėtas vartojantis alkoholinius gėrimus.Vertinant nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo pakankamumą svarbu tai, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai veiksniai. R. K. yra nustatyti 25 statiniai ir 50 dinaminių balų. Tokia pati rizika nustatyta ir ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo metu, t. y. rizika išliko nepakitusi. Esant tokioms aplinkybėms konstatuoti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, negalima. Pagal smurtinio rizikos vertinimo metodiką HCR-20 taip pat nustatyta vidutinė smurtinio nusikaltimo rizika.Nuteistasis R. K. skatintas septynis kartus, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama jo elgesį vertinti kaip nepriekaištingą. R. K. bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos reikalavimų pažeidimus baustas devynis kartus. Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau jos nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nesilaikyti nustatytų reikalavimų ir taisyklių asmenį. Ši aplinkybė, taip pat tai, kad nuteistajam praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas, sudaro pagrindą abejoti lygtinio paleidimo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nuteistasis skunde teigia, kad pataisos namai jo turimų baustumų netraktuoja kaip nuobaudų, ir tokį savo manymą grindžia BVK 70 straipsnio nuostatomis. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad R. K. skirtos nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių, nėra tapačios BVK 70 straipsnyje reglamentuotam nuteisto asmens atskyrimui arba izoliuotam laikymui pataisos įstaigoje, kurio tikslas nėra asmens drausminimas dėl padarytų pažeidimų (BVK 70 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje faktinės aplinkybės, reikšmingos lygtinio paleidimo taikymui, buvo įvertintos tinkamai, teismo išvados dėl lygtinio paleidimo netaikymo motyvuotos ir pagrįstos. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai apylinkės teismo padarytų išvadų teisingumo nepaneigia. Procesinių pažeidimų tikrinant Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą padaryta nebuvo. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (skatintas 7 kartus, palaiko socialinius ryšius, neturi diskriminacinių nuostatų) nepakanka daryti išvadai, kad R. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.