- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- 2-4-375/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Pareiškėjas
- Rimantui A
- Suinteresuotas asmuo
- G. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Irena Sabaitienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant pareiškėjui Rimantui A. L., jo atstovei advokatei Irenai Sabaitienei, suinteresuotam asmeniui G. L., nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Rimanto A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintu pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė po savo mamos A. L. mirties 2011-06-08, palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškimas grindžiamas tuo, kad 2011-06-08 mirė pareiškėjo mama, tėvas J. L. mirė 1987-04-22. Santuokos metu motina susilaukė dviejų vaikų: pareiškėjo ir šiuo metu mirusio Stanislovo. Brolis mirė po mamos mirties, t.y. 2012 m. Po mamos mirties jokio paveldimo turto nebuvo, todėl įstatymo nustatyta tvarka ir terminais į notarą nesikreipė. Mama testamento nebuvo sudariusi. Mama buvo kreipusis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau apie tai sužinojo tik po mamos mirties. Pareiškėjas nurodė, kad jis gyveno su motina visą laiką, vedė bendrą ūkį, motinos ligai paūmėjus ją slaugė jo sutuoktinė. Motinai mirus jis perėmė jos asmeninius daiktus, nuotraukas, knygas, baldus.
Suinteresuotas asmuo G. L. su pareiškimu sutinka.
Sutikimas grindžiamas tuo, kad dėdė gyvendamas su močiute iki jos mirties ją prižiūrėjo, ja rūpinosi, po jos mirties pradėjo naudoti jai priklausančius daiktus, todėl jis sutinka, kad pareiškėjas galėtų atkurti nuosavybės teisę į žemę. Nurodė, kad nei jo tėvas nepretendavo nei jis nepretenduoja į teisę atkurti nuosavybės teisę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų negauta. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad prašo teismo klausimą spręsti pagal nustatytas bylos aplinkybes (b.l.128-130).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Išnagrinėjus bylą, išklausius šalių paaiškinimų bei susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas Rimantas A. L. yra 2011-06-09 mirusios A. L. ir 1987-04-22 mirusio J. L. sūnus (b.l. 5-9). Suinteresuotas asmuo G. L. yra pareiškėjo Rimanto A. L. brolio S. L., mirusio 2012-12-17, sūnus (b.l. 114-116). Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Neveronių seniūnijos pažymų matyti, kad pareiškėjas, jo sutuoktinė ir mirusi motina A. L. buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu (b.l. 10-13). 2002-01-29 Panevėžio apskrities išvadoje nurodyta, kad A. L. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 7,36 ha žemės (b.l. 15). Po A. L. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos testamentų (b. l. 88).
Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo, suinteresuoto asmens ir liudytojų nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str.).
Suinteresuotas asmuo G. L. yra pareiškėjo Rimanto A. L. brolio S. L., mirusio 2012-12-17, sūnus, kuris paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų , kuris būtų buvęs įpėdinis (CK 5.12 str.), o pareiškėjas Rimantas A. L. – palikėjos sūnus, kuris paveldi kaip pirmosios eilės įpėdinis (CK 5.11 str.). Notaro pateikta pažyma patvirtina aplinkybę, kad dėl palikimo priėmimo po A. L. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo per CK 5.50 str. 5 d. nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau, pareiškėjas palikimą priėmė per šį terminą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą visą turtą, t.y. motinos kilnojamuosius asmeninius daiktus, knygas, nuotraukas, baldus. Tai patvirtina ne tik suinteresuoto asmens G. L. ir liudytojų A. M. B., I. A. ir L. L. paaiškinimai, tačiau ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 177 str., 185 str.). Pareiškėjas nepertraukiamai gyveno kartu su palikėja, ja rūpinosi, prižiūrėjo, po palikėjos mirties jos daiktus: spintą, veidrodį, lovą, nuotraukas perėmė sūnus- pareiškėjas. Pareiškėja kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, kadangi suinteresuotas asmuo G. L. visiškai sutinka su pareiškimu. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė po savo mamos A. L. mirties 2011-06-08, palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 42 str., 177 str., 185 str., 186 str., 290 str., 291str., 444 str. l d. 9 p., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Rimantas A. L., a.k(duomenys neskelbtini) priėmė po savo mamos A. L., a.k(duomenys neskelbtini) mirties 2011-06-08, palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą apeliaciniu skundu.