- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-21
- Bylos Nr.
- 1-274-1139/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08647-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Kaltinamasis
- K. K.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaliningrade, Rusijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)., nevedęs, mokosi A. suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. K. K. kaltinamas tuo, kad 2021 m. kovo 21 d., apie 12.53 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0252, jam nustatytas 1.57 ‰ (promilių) neblaivumas.
2. Kaltinamasis K. K. teismo posėdžio metu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad buvo sekmadienio rytas. Jam paskambino T. ir pasiūlė išgerti alaus. Nuėjo į S., išgėrė 2 buteliukus alaus ir buvo dar vienas draugas. Kitas draugas tą dieną negėrė. Jam paskambino kitas draugas ir paprašė alkotesterio. Išgėręs 2 buteliukus alaus, jautėsi neapsvaigęs ir sugalvojo nuvažiuoti paimti alkotesterį. Važiuodami pamatė policiją, įsuko į kiemą, policija pasivijo ir sustabdė. Važiavo su BMW automobiliu. Kartu važiavo T. G., E. Š., M. D. ir L. Automobilis priklausė T. G.. Jis nevairavo, nes buvo išgėręs. L. su M. tą dieną negėrė. M. ir L. bijojo vairuoti. Jis iš vakaro gėrė su klasioku, o ryte išgėrė porą alaus. Pavažiavo apie 3 kilometrus. Neblaivumą tikrino du kartus. Antrą kartą tikrino maždaug po pusės valandos ir buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, pirmą kartą – nepamena kiek. Policijos pareigūnams iš karto pripažino, kad vairavo neblaivus. Anksčiau jokių nusižengimų nebuvo padaręs, administracine tvarka nebaustas. Niekur nedirba, tik mokosi. Išlaiko tėvai, gyvena S. pas tėtį. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Tikrai labai gailisi, kad padarė tokią klaidą. Tikrai daugiau taip nebedarys – pasimokė. Baudą dėl 2020 m. gruodžio mėn. padaryto administracinio nusižengimo dar nėra sumokėjęs, nes nedirba. Bauda – 300 eurų. Jokių vairavimo kursų nėra lankęs, vairuoti mokė bočius. Dabar gyvena ne su mama. Jis gyvena S., o mama M.. Ji dirba kirpykloje. Su mama susitinka 3-4 kartus per savaitę. Mama planuoja grįžti gyventi į S.. Mama gyvena M., nes kiekvieną dieną dirba ir reikia važiuoti į darbą Mažeikiuose. Į S. planuoja grįžti gegužės mėnesį, gal anksčiau. Santykiai su mama yra geri, atsižvelgia į jos nuomonę, klauso jos. Mokslus baigs birželio mėnesį, nes šie metai yra paskutiniai. Planuoja išvykti dirbti pas tėtį į Norvegiją. Su mama kalbėjosi ir padarė išvadas. Gali užtikrinti – dėti ranką prie širdies, kad pasimokė, daugiau taip nebedarys.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Motyvuojamoji dalis
3. Kaltinamojo K. K. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
3.1. 2021 m. kovo 21 d. bendras informaciniu pranešimu Nr. ROIK 0121000182146;
3.2. 2021 m. kovo 21 d. vyresniojo tyrėjo M. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2021 m. kovo 21 d. apie 12:53 val.., (duomenys neskelbtini), K. K., gim. (duomenys neskelbtini), neturintis tesiės vairuoti bei būdamas neblaivus (nustatytas 1,57 prom.) girtumas) vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9);
3.3. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta ir automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-18);
3.4. Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. kovo 21 d. K. K. nustatytas neblaivumas 1,68 prom. (12:59 val.), ir 1,57 prom. Alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesterio patikra galioja iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. (13:16 val.) (b. l. 19-21);
3.5. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 0121000182146, kuriame užfiksuota, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuvežtas saugojimui į UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 22);
3.6. VĮ Regitra duomenimis, kurie patvirtina, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. G. (b. l. 27). Automobilio vertė pagal „Emprekis“ duomenis yra 2250 Eur su PVM (b. l. 28);
3.7. 2021 m. kovo 21 d. vyriausiojo patrulio A. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad apie 12 val. 53 min. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas priekyje važiuojantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst., Nr. (duomenys neskelbtini), stabdant minėtą automobilį, vairuotojas staiga įsuko į (duomenys neskelbtini)namo kiemą. Iš sustojusio automobilio staiga išlipo vairuotojas, kuris bandė pasišalinti. Priėjus prie vairuotojo K. K., gim. 2002-04-30, šis paaiškino, kad išsigando policijos pareigūnų, nes neturi teisės vairuoti transporto priemones ir yra vartojęs alkoholinių gėrimų (b. l. 38-39);
3. Teismo posėdžio metu liudytojas, automobilio savininkas T. G., parodė, kad buvo šeštadienio vakaras, jis su draugais šventė draugo draugės teisių išlaikymą. Ryte pamatė praleistą K. skambutį. Jam perskambino, pakalbėjo ir jį pakvietė pas tą draugą atvykti. Pats buvo „gerai“ išgėręs, K. buvo išgėręs 2-3 buteliukus alaus, o M. iš ryto alkoholio nevartojo. Jis norėjo iš draugo pasiimti alkotesterį, kuris gyvena K. Norėjo eiti pėsčiomis, bet K. pasisiūlė pavairuoti jam priklausantį automobilį, o jis, būdamas „gerai“ išgėręs, sutiko. Kai nuvažiavo apie 500 metrų, pamatė nežymėtą policijos automobilį, pasuko į keliuką ir į artimiausią kiemą. Tada policija atvažiavo jiems iš paskos. Jis nevairavo, nes buvo stipriai išgėręs. K. buvo išgėręs, bet jis atrodė kaip blaivus. M. D. yra draugas, jis nevairavo, nes nežinojo ar yra pilnai „išpūtęs“ – neturi dviejų metų vairavimo stažo. Žinojo, kad K. moka vairuoti, bet neturi teisių. K. davė automobilį, nes buvo pats išgėręs ir nepagalvojo. Žino, kad gresia automobilio konfiskavimas. Automobilio vertė yra gal apie 700 Eur.
4. Teisiamojo posėdžio metu pretendentė į laiduotoja N. K. paaiškino, kad ji yra K. K. mama. K. jau 19 metų. Jis gimė Rusijoje, kai atvažiavo į Lietuvą, jam buvo 1,5 metų. Visada buvo su juo kartu, išmoko kartu lietuvių kalbą. Mano, kad nusikalstamą veiką padarė dėl draugų, paauglystės. Antrus metus dirba M., kirpėja, uždirba apie 800 eurų per mėnesį. Žiemą sunku važinėtis kiekvieną dieną į darbą, nes tamsu, slidūs keliai, todėl nuomojasi butą M.. K. dažnai atvažiuoja pas ją į darbą, į namus vakarais ir savaitgaliais. Jie nuolat bendrauja, palaiko artimą ryšį. Ji nėra teista, nebausta administracine tvarka. Nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį, priklausomybių ligų centre niekada nesigydė. Apie sūnaus padarytą nusikaltimą sužinojo kitą dieną. Jis jai paskambino ir pasakė, kad yra prisidirbęs ir nežino ką daryti. Jai buvo šokas. Susitiko ir pasikalbėjo. Mato, kad jis yra išsigandęs, suvokia, kad padarė didelę klaidą. Mano, kad jis iš tokios klaidos pasimokys ir jam bus pamoka. Stengiasi su juo dar daugiau bendrauti, jį suprasti. Jis su ja bendrauja. Planuoja grįžti gyventi atgal į S., kur gyvena ir sūnus. M. gyvena tik todėl, kad nereikėtų tamsiu metu važinėtis į darbą M.. Su K. tėvu yra santuokoje. Gali teismą užtikrinti, kad savo sūnui darysi tik teigiamą įtaką.
5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivymas.
6. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis K. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2021 m. kovo 21 d., apie 12.53 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0252, jam nustatytas 1.57 ‰ (promilių) neblaivumas.
III. Laidavimo instituto taikymas
7. Teisminio bylos nagrinėjimo metu N. K. prašė perduoti jos sūnų K. K. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.
8. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).
9. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau nėra teistas (b. l. 91), administracine tvarka nebaustas (b. l. 93). K. K. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
10. Kaltinamasis yra moksleivis, mokosi Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų asmenų švietimo centre, paskutinėje klasėje, niekur nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas, yra išlaikomas tėvų, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, baudų nėra sumokėjęs (b. l. 42-48). UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (b. l. 54). Kaltinamasis nurodė, kad baudų nesumokėjo, nes nedirba, kaip tik pradės dirbti, tai ir susimokės. Nustatyti duomenys rodo, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymas yra atsitiktinis, nėra anksčiau baustas už alkoholio vartojimą ar pan. Nors padaryti administraciniai nusižengimai, vairavimas be teisių (viena kartą 2020 m. gruodžio 12 d., kitą - nusikaltimo padarymo dieną) rodo, kad iš pirmo karti kaltinamasis nepasimokė, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia manyti, kad kaltinamasis nėra vertas teismo pasitikėjimo. Duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį, visuma rodo, kad juo yra pagrindas pasitikėti ir manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
11. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pateikusi N. K. yra kaltinamojo K. K. motina. N. K. neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti pagal nuolatinio gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla, darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 585 Eur, darbdavio charakterizuojama teigiamai. M. rajono savivaldybės administracijos M. seniūnija taip pat nurodo, kad dėl N. K. nusiskundimų nėra gavusi, darbo ir visuomeninės veiklos santykių nepalaiko (b. l. 90-98). N. K. teismo posėdyje palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad N. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui, kuris dar yra jauno amžiaus asmuo, moksleivis ir finansiškai priklausomas nuo tėvų, kaltinamajam K. K., su kuriuo palaiko artimą ryšį.
13. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį jo motinos N. K. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos N. K. asmenines savybes bei gaunamas pajamas, į tai, kad savo vardu nekilnojamojo turto neturi, į tai, kad prisideda prie pilnamečio sūnaus, kuris dar mokosi išlaikymo, turi nuomotis gyvenamąjį būstą (mokėti nuomą ir komunalinius mokesčius), skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti, o teismo įsitikinimu, laidavimas be užstato, leis įgyvendinti šią paskirtį.
14. Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu N. K. ir yra tas asmuo.
15. Teismas, darydamas išvadą, kad yra pagrindas taikyti laidavimo institutą, įvertina ne tik laiduotojos teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajai bet ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, pačio kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas daro išvadą, kad laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.
16. Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.
17. Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.
IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Dėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones
18. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).
19. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
20. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
21. Nustatyta, jog kaltinamasis K. K. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1.57 prom.). Be to, kaltinamasi vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį bei rodo jo neatsakingą požiūrį į tokio pobūdžio teisės pažeidimus, kuriais keliamas pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.
22. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad K. K. nėra teistas, tačiau yra baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo veiksmai vertintini labiau atsitiktiniais, labiau nulemti jaunatviško maksimalizmo, atlikti visa apimtimi nesuvokiant jų pavojingumo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – du metai (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Dėl turto konfiskavimo
23. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies, teismas gali asmeniui, atleistam pagal laidavimą, paskirti ir turo konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
24. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (1 punktas); šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (3 punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-500/2010).
25. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis T. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis) (b. l. 27). Bylos duomenimis nustatyta, jog K. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio (1,57 promilės etilo alkoholio) ir neturėdamas teisės vairuoto transporto priemones.
26. Nusikaltimas, kuriam buvo naudojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytas K. K. veikiant tiesiogine tyčia, t. y. K. K. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis. K. K., vairuodamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, su juo kartu važiuojant dar keturiems asmenims, ignoravo visuomenės interesą į saugų eismą ir visuomenės saugumą, kas rodo didesnį pavojingumą kitų eismo dalyvių saugumui ir, nepaisant to, kad jokios pasekmės nagrinėjamu atveju nekilo, tokiais veiksmais K. K. neabejotinai kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Todėl teismo vertinimu, taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę taip pat būtina.
26.1. Pažymėtina, kad šioje situacijoje visuomenės ir K. K. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei jam nebūtų taikoma ši baudžiamojo poveikio priemonė, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo bei sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
27. Automobilis, kurį vairavo kaltinamasis, priklauso kitam asmeniui, t. y. T. G., kuris kartu važiavo su kaltinamuoju. Jis pats davė automobilį vairuoti kaltinamajam, teismo posėdžio metu parodė, kad jam buvo žinoma, kad K. K. yra vartojęs alkoholio, kad jis neturi teisės vairuoti, tačiau, nepaisydamas šių aplinkybių, leido K. K. vairuoti jam priklausančią transporto priemonę. Paties automobilio savininko neblaivumas šiuo atveju nepaneigia fakto, kad jam buvo žinoma, jog jam priklausantį automobilį vairuos asmuo, kuris ne tik kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, bet dar buvo ir neblaivus ir pats davė K. K. vairuoti jam priklausantį automobilį. Taigi transporto priemonės savininkas žinojo, kad kaltinamasis jam priklausančiu automobiliu naudojasi neblaivus, jis leido tai daryti ir pats kartu su juo vartojo alkoholį bei važiavo, todėl nustatytų aplinkybių pagrindu automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra konfiskuojamas, kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė.
28. Esant išdėstytiems argumentams, konstatuotina, kad atleidus K. K. pagal laidavimą be užstato taikant minimalų terminą (vieneri metai), paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise daugiau nei įstatymo nustatytas minimalus terminas (2 metams (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir konfiskuojant automobilį, kurio vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 2 250 Eur su PVM (automobilio savininko nurodyta automobilio vertė – 700 Eur, nepagrįsta įrodymais) iš esmės atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą, K. K. asmenybę, jo materialinę padėtį, yra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinių tikslų ir atgrasyti K. K. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje, todėl dar taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nuo nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nėra pagrindo. Šios priemonės taikymas būtų perteklinis ir iš esmės suvaržytų K. K., kuris yra nedirbantis ir tik mokosi, padėtį. Teismo vertinimu, būtent dvi taikytos baudžiamojo poveikio priemonės K. K. atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nesuvaržys K. K. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
V. Proceso išlaidos ir kiti klausimai
29. Kaltinamajam K. K. vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu paskirtas gynėjas ir nustatytas būtinas jo dalyvavimas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidų. Joje nurodyta, kad Valstybė dėl K. K. gynimo patyrė 135 Eur ir 187,56 Eur išlaidų (b. l. 78-80, 99-101) ir prašo jas priteisti iš kaltinamojo K. K..
30. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.).
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, mokosi Akmenės suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre, jokio turto neturi, todėl neturi galimybės padengti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtas išlaidas dėl jo gynimo. Dėl nurodytų priežasčių valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos. Duomenų apie kitas patirtas galimas proceso išlaidas, byloje nėra.
32. Kaltinamajam 2021 m. kovo 22 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313,
nusprendžia:
K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant ją 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio valdytojas - savininkas T. G., gimęs (duomenys neskelbtini).
Baudžiamąją bylą nutraukti.
K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti K. K., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai N. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka