Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-745-593/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-14
Bylos Nr.
1S-745-593/2020
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-00273-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-745-593/2020Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00273-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) (duomenys neskelbtini) d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo (duomenys neskelbtini) d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendis pakeistas ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, V. J. paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. balandžio 26 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 22 d. Komisijos nutarimo priėmimo dieną, tai yra (duomenys neskelbtini) d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 8 mėnesiai 5 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos (duomenys neskelbtini) d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi šį institucijos nutarimą patvirtinti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad šiuo metu jo pažanga pataisos proceso metu dar nėra akivaizdi ir nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals,

4. Nuteistasis V. J. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Komisijos nariai nebe pirmą kartą vienbalsiai balsavo už jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pareigūnai, tiesiogiai bendraujantys su juo pataisos įstaigoje, yra visapusiškai susipažinę su juo, išanalizavę jo elgesį bei surinktus duomenis. Skirtingai nei teismas, Komisija mano, kad jis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

4.2. Pasak nuteistojo, iš apylinkės teismo nutarties nėra aišku, ką dar jis turėtų padaryti ir kaip turėtų elgtis, kad galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas nepagrįstai nebe pirmą kartą akcentuoja tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, sumažino jam paskirtą bausmę.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, yra išsamiai argumentuota, priimta laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, joje tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

9. Bylos duomenimis, V. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. V. J. bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, buvo septynis kartus paskatintas, nebaustas drausminėmis nuobaudomis. Nuteistasis laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą su motina, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, tęsia darbinę veiklą ir darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai. Be to, jis iš gaunamo darbo užmokesčio dengia turimus finansinius įsipareigojimus, pagal galimybes prisideda prie mažametės dukters išlaikymo, bendrauja su ja trumpalaikių išvykų metu. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

10. Kaip minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Vertinamu atveju iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 55 balai, t. y. rizika priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo atveju ją vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių svertinių taškų skaičius (30 balų) ir juos nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ne tik statiniai (ankstesni teisės pažeidimai), tačiau ir kintantys veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos, mąstymas bei elgesys. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis, kaltės nepripažinęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, ir šiuo metu vis dar yra linkęs atsakomybę už įvykdytus nusikaltimus perkelti kitiems asmenims, aplinkybėms ar situacijai. Tvirtindamas, kad jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo netinkamų draugų pasirinkimas, šiuo metu yra vis dar linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai, o su pataisos įstaigos darbuotojais, rengusiais socialinio tyrimo išvadą, jis yra tik selektyviai atviras. Šios aplinkybės, nepaisant teigiamai nuteistojo elgesį bei keliamus ateities tikslus apibūdinančių veiksnių, vis dar sudaro prielaidas nuteistajam įsitraukti į teisei priešingą elgesį, be kita ko, ir tam jį paskatinus išoriniams veiksniams. Dėl šios priežasties šiuo metu dar negalima teigti, kad nuteistojo lankytos socialinės reabilitacijos programos, pozityvaus užimtumo priemonės yra pakankamos manyti, kad nuteistasis, būdamas nestuktūruotoje aplinkoje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis bausmę pataisos įstaigoje atlieka nebe pirmą kartą. Ankstesnių teistumų metu jam jau buvo taikyta probacija (be kita ko, ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos), tačiau šios priemonės nebuvo pakankamos užtikrinti, kad nuteistasis ateityje savo tikslų siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl pažymėtina, kad nors ankstesni teisės pažeidimai priskiriami statiniams riziką nusikalsti didinantiems veiksniams, tačiau aptartos aplinkybės neabejotinai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu bei jo galimybes nebenusikalsti ateityje.

11. Atmetant nuteistojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tik formaliai įvertino materialiąsias sąlygas lygtiniam paleidimui taikyti, tuo pačiu pažymėtina, kad paties nuteistojo teigimu, be kitų aplinkybių, įtakos jo teisei priešingam elgesiui turėjo alkoholio vartojimas. Tačiau iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų negalima daryti išvados apie nuteistajam taikytas trunkamojo pobūdžio socialinės reabilitacijos programas, kurios užtikrintų, jog nuteistasis įsisąmonino žalingo alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo įtaką jo elgesiui. Tuo tarpu nuteistojo subjektyviai nurodomos aplinkybės, kad šiuo metu alkoholio vartojimas nėra faktorius, sudarantis prielaidas jam nusikalsti ateityje, nepagrindžiamos jokiais objektyviais duomenimis.

12. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad neabejotinai stebimi tam tikri teigiami V. J. elgesio bei mąstymo pokyčiai, tačiau šiuo metu jo pažanga dar nėra akivaizdi ir pakankama, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Priešingai nei tvirtinama skunde, vien tai, kad Komisija vienbalsiai pakartotinai sprendė, jog nuteistojo elgesys jau šiuo metu gali būti koreguojamas jo neizoliavus nuo visuomenės, teismo, tvirtinančio pataisos įstaigos komisijos nutarimą, nesaisto. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. Priešingai nei tvirtinama skunde, įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti tiek į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o nuteistojo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

14. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus V. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama ir akivaizdi pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką. Kaip minėta, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. J. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė