Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-563-468/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-10
Bylos Nr.
AN2-563-468/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03807-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Pažeidėjas
D. U.
Advokatai
Viktoras Dovidaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-563-468/2019Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-03807-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMA SNUTARTIS2019 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. U. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 nutarimo, kuriuo D. U. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 5 500 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. U., būdamas individualios veiklos vykdytoju, esant darbo sutarties požymiams, Ukrainos Respublikos piliečiams M. D., R. B., A. D., D. B., A. P. ir E. K. nuo 2019-05-14 iki 2019-05-20 leido dirbti, atlikti paruošiamuosius grindų betonavimo ir betonavimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Taip D. U. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 nutarimu D. U. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 5 500 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto D. U. atstovas advokatas V.Dovidaitis prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą 2019-10-22 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. U. atžvilgiu nutraukti.

3.1. Pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, reikia nustatyti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Atstovo manymu, šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nei vieno patikimo ir abejonių nekeliančio D. U. kaltę įrodančio duomens.

3.2. Nurodo, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai vertino D. U. parodymus kaip prieštaringus. Nuo pat bylos aplinkybių tyrimo pradžios D. U. aiškino, kad jokie ukrainiečiai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nedirbo ir kad jie nieko bendro neturi su šiame bute atliktais darbais. Ši jo pozicija nepasikeitė ir teisminio nagrinėjimo metu. Jis taip pat aiškino, kad pagrindinę dalį paruošiamųjų grindų betonavimo ir betonavimo darbų minimame objekte atliko su G. M., kuris taip pat turi ir dirba pagal individualios veiklos pažymą, o T. G. padėjo jiems dirbti tik epizodiškai, kai į objektą atvežė betoną ir reikėjo jį nešioti į butą. Jis taip pat teisme paaiškino, kodėl savo paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai nenurodė T. G., nes pastarasis šiame objekte dirbo labai trumpai, o pagrindinius darbus jie atliko dviese, todėl jo tiesiog nenurodė. Šiuos D. U. parodymus laikyti nenuosekliais, gynėjo nuomone, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo.

3.3. Be to, gynėjo manymu, D. U. aiškinimui, kad jokie ukrainiečiai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nedirbo ir kad jie neturi nieko bendro su šiame bute atliktais darbais neprieštarauja liudytojos L. J. parodymai. Liudytoja L. J. teigė, kad visi Ukrainos piliečiai dirbo bute, tačiau vertinant šiuos jos parodymus reikia atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, jog ji šių asmenų dirbančių nematė. Be to, nėra aišku, kokiais požymiais remiantis, ji padarė išvadą, kad ukrainiečiai ten dirbo. Ta aplinkybė, kad jų rūbai buvo purvini, dar nereiškia, jog jie tokiais tapo dėl darbo bute. Nors savo tarnybiniame pranešime liudytoja nurodė, kad visi asmenys prisipažino, kad atlieka remonto darbus, šių aplinkybių ji nepatvirtino teismo posėdžio metu, tik paaiškino, jog matėsi, kad žmonės dirbę. Tačiau teisme liudytoja taip pat pasakė, jog aiškinantis dėl kito buto užliejimo, tie patys asmenys pasakė, kad mes čia šiandien nieko nedarėme.

3.4. Nurodo, jog apylinkės teismas nutarime konstatavo, kad nelegalus darbas bute vyko nuo 2019-05-14 iki 2019-05-20. Tai reiškia, kad liudytoja L. J. su kitu pareigūnu, kuris nebuvo apklaustas teisme, į butą pagal iškvietimą atvyko 2019-05-14, t. y. darbų dėl kurių buto šeimininkė susitarė su D. U., atlikimo pirma diena. Taigi, tą dieną bute galėjo vykti tik parengiamieji grindų betonavimo darbai, tačiau kokie konkrečiai darbai galėjo vykti ir ar buvo vykdomi bute 2019-05-14 byloje nėra jokių duomenų.

3.5. Byloje surinkti duomenys rodo, kad minėti asmenys bute buvo vienintelį kartą, kai į jį buvo atvykę policijos pareigūnai, tai yra 2019-05-14. Daugiau nei vienas byloje apklaustas asmuo, nei vienas dokumentas nepatvirtina, kad D. U. leido Ukrainos Respublikos piliečiams M. D., R. B., A. D., D. B., A. P. ir E. K. nuo 2019-05-14 iki 2019-05-20 dirbti, atlikti paruošiamuosius grindų betonavimo ir betonavimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini).

3.6. Atstovo nuomone, visiškai nepagrįstai apylinkės teismas laiko D. U. kaltės įrodymu liudytojo R. P. parodymus. Pažymi, jog visų pirma, šis liudytojas inicijavo policijos pareigūnų atvykimą į butą, todėl jo parodymai negali būti laikomi visiškai objektyviu informacijos šaltiniu, ir todėl jau vien dėl to galima abejoti jo parodymų patikimumu. Jo parodymai taip pat nelaikytini iš esmės prieštaraujančiais D. U. parodymams apie tai, kiek asmenų dirbo bute. Šis liudytojas paaiškino, kad matė 3 asmenis, nešiojančius betoną į butą, matė D. U.. Būtent tokį pat kiekį dirbančių bute ir nurodė D. U.. Jis aiškino, kad bute darbus atlikinėjo jis ir G. M., ir tik betonui sunešti į butą jiems padėjo trečias asmuo T. G.. Nėra aišku, kokiu momentu į butą buvo įėjęs liudytojas R. P. (su policijos pareigūnais ar prieš jų atvykimą), kai neva matė ten dirbančius 6 žmones, ir ar iš viso jis buvo įėjęs į butą. Savo 2019-08-28 paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai jis nenurodė, kad buvo įėjęs į butą, tik teigė, kad matė purvinais rūbais apsirengusius žmonės ir, kaip jam pasirodė, dirbančius. Tačiau jis nepaaiškino, kokius darbus jie dirba ir ar visi dirbo, ar dirbo tik dalis jų ir kokia dalis. Teisminio nagrinėjimo metu jis nenurodė, kada jis buvo užėjęs į butą, bet jau teigė, kad 3 žmonės nešiojo betoną, o kiti dirbo viduje. Nepaisant šių akivaizdžių prieštaravimų, šio liudytojo parodymus apylinkės teismas laikė patikimais, pagrindžiančiais D. U. kaltę.

3.7. Teigia, kad D. U. parodymus patvirtina susirašinėjimas, vykęs su buto šeimininke, ir, priešingai negu teigia teismas, šis susirašinėjimas tik patvirtina, o nepaneigia D. U. parodymus. Iš susirašinėjimo turinio matyti, kad D. U. ir buto šeimininkė tarėsi dėl buto grindų betonavimo darbų, kad darbai vyko nuo 2019-05-14 iki 2019-05-20 ir, kad D. U. šiuos darbus atliko ne vienas. Tačiau, atstovo manymu, susirašinėjimas jokiais būdais nepatvirtina, kad darbaus atliko D. U. samdyti nutarime nurodyti asmenys iš Ukrainos.

3.8. Atstovo manymu, ukrainiečių būvimą bute aiškiai ir išsamiai paaiškino juos ten atvežęs liudytojas D. A.. Byloje nėra jokių duomenų paneigiančių jo parodymus dėl to, kokiomis aplinkybėmis šie asmenys atvyko į butą.

3.9. Esant šioms aplinkybėms, atstovo nuomone, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, apylinkės teismas turėjo padaryti vienintelę teisingą išvadą, kad bylos duomenimis nėra nustatytas nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvusis požymis, tai yra tai, kad nutarime nurodyti Ukrainos Respublikos piliečiai pradėjo dirbti realiai. Pažymi, kad pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Tačiau šioje byloje nėra nei vieno iš nutarime nurodytų Ukrainos Respublikos piliečio tiriamų aplinkybių paaiškinimo.

3.10. Taigi, atstovo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad D. U. ir neva nelegalių darbuotojų iš Ukrainos santykiai turėjo darbo sutarties požymius.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 nutarimą palikti nepakeistą. Institucija sutinka su apylinkės teismo argumentais ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad Ukrainos Respublikos piliečiai ar D. U. nurodomi G. M. ar T. G. būtų derinę darbus, jų kainą su savininke L. K.. Priešingai L. K. tyrimo metu nurodė, kad dėl darbų kalbėjo ir buto raktus atidavė D. U., kas atliko darbus ji nežino. Kad D. U. ir kartu darbus atlikusius asmenis siejo civiliniai santykiai, nei tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu duomenų nepateikta. VDI tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad įvykio metu užfiksuoti Ukrainos piliečiai būtų turėję individualios veiklos pažymas ar verslo liudijimus. Taip pat užsieniečiai neįdarbinti UAB „V(duomenys neskelbtini)“, kaip teigė radęs jiems darbą D. A.. Kad Ukrainos piliečiai dirbo nesavarankiškai iš dalies patvirtina ir R. K. paaiškinimas, kur nurodoma, kad už ukrainiečių apgyvendinimą liko skolingas D. A.. Esant šioms aplinkybėms, galima teigti, kad Ukrainos Respublikos piliečiai neveikė savarankiškai nedengė išlaidų, susijusių su veikla, nemokėjo mokesčių ir patys nesprendė su savo veikla susijusių klausimų.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kaip apylinkės teismas skundžiamame sprendime vertino įrodymus ir padarė išvadą, jog D. U. kaltė, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra įrodyta.

7. ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pakartotinai padarytas nusižengimas, susijęs su nelegaliu darbu, užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 5 000 iki 6 000 Eur.

8. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, minėtos teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.

9. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

10. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

12. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad tarp D. U. ir Ukrainos Respublikos piliečių M. D., R. B., A. D., D. B., A. P. ir E. K. darbo sutartis sudaryta nebuvo, kaip ir nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie minėtų asmenų priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai.

13. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. U. bei jo atstovas su inkriminuotu nusižengimu nesutinka, nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019-05-14 iki 2019-05-20 bute dirbo ne Ukrainos Respublikos piliečiai, tačiau pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kartu su G. M. ir T. G.. Teisėjų kolegija tokį D. U. aiškinimą vertina kaip jo gynybinę poziciją, kurios nepatvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

14. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė L. J. paaiškino, kad dėl užlieto buto pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą, matėsi, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), vyko darbai: buvo 6 darbininkai, kurie kalbėjo tik rusų kalba bei juos prižiūrintis asmuo D. A.. D. U. į butą atvyko vėliau. Pastarojo paklausus, kurioje įmonėje darbininkai yra įdarbinti, D. U. teigė, kad šiuos duomenis patikslins, tačiau to nepadarė. Buvo surašyti visų asmenų duomenys (b. l. 47-48). Tokie liudytojos parodymai paneigia D. U. aiškinimą, kad visus darbus su kitais dviem asmenimis (G. M. ir T. G.) atliko būtent jis. Tokios aplinkybės, kad bute buvo rasti ten darbus atliekantys asmenys, tačiau su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys, o atvykus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pastarasis teigė, kad darbo sutartys yra sudarytos, tačiau jų pateikti nėra galimybės, nurodytos ir įvykio dieną surašytame vyriausiosios patrulės L. J. 2019-05-14 tarnybiniame pranešime (b. l. 5). Iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. P., kuris aiškino, kad iš prie laiptinės supiltos sauso betono krūvos ir garsų, sklindančių iš buto, suprato, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta darbai. 20.10 val. žmona pastebėjo, kad užlieta jų vonia, būtent dėl to liudytojas nusprendė nueiti į aukščiau esantį butą pasikalbėti su darbus vykdančiais asmenimis, tačiau niekas iš jame esančių darbininkų nekalbėjo lietuviškai, teigė, kad jie nieko neužpylė. Liudytojas matė, jog darbus vykdo nemažiau 6 asmenys: 3 dirbo viduje, o 3 nešiojo betoną. Darbininkams nepripažinus kaltės dėl užpylimo, liudytojas R. P. nusprendė iškviesti policijos pareigūnus ir UAB „M(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus. Vėliau atvyko ir D. U., kuris taip pat nepripažino buto užliejimo fakto. R. P. iš pastarojo aprangos bei to, kaip darbininkai jo klausė, suprato, kad D. U. yra minėtų asmenų vadovas (b. l. 48-49). Nors apeliaciniame skunde akcentuojamas liudytojo R. P. parodymų nepatikimumas, teigiant, kad jis D. U. galimai apkalba, tačiau nenurodoma jokių objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą minėto liudytojo parodymais nesivadovauti. Nors liudytojas R. P. teigė, kad iki įvykio D. U. buvo keletą kartų matęs prie namo, tačiau tarp jų iki 2019-05-14 nebuvo jokių konfliktinių situacijų, asmenys nebendravo, administracinėn atsakomybėn patrauktas D. U. nėra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl nėra jokio pagrindo spręsti apie galimą R. P. naudą ir/ar suinteresuotumą nepagrįstai D. U. apkalbėti. Tai, kad nėra jokių priežasčių dėl ko galėtų apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas R. P. (b. l. 49).

15. Taigi, priešingai nei aiškino D. U., tiek liudytojui R. P. nuėjus į butą pasiteirauti dėl užliejimo, tiek atvykus policijos pareigūnams, nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nei pastarojo nurodytų neva darbus vykdžiusių asmenų: G. M. ir T. G. bute nebuvo. Bute dirbo rusų kalba kalbantys 6 asmenys, kurie, kaip nustatyta 2019-08-29 nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0801-1364, yra: M. D., gyvenantis (duomenys neskelbtini), R. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), A. D., gyvenantis (duomenys neskelbtini), D. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), A. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir E. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-4), su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys bei apie kurių priėmimą į darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai.

16. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad aplinkybę, jog minėti asmenys bute nurodytu laiku nedirbo patvirtina nuoseklūs liudytojo D. A. parodymai, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojo nurodomos aplinkybės kito priklausomai nuo proceso eigos. Kaip jau minėta, vyriausiosios patrulės L. J. 2019-05-14 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Ukrainos Respublikos piliečiai kaip savo darbdavį įvardino įvykio vietoje buvusį D. A., kuris šį faktą paneigė, teigdamas, kad jis tik prižiūri darbininkus, o pastaruosius įdarbino D. U. (b. l. 5). 2019-06-05 rašytiniame paaiškinime D. A. minėtame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes paneigė ir pažymėjo, kad jis, paprašytas draugų iš Ukrainos, 4 ukrainiečius paėmė iš autobusų stoties, kuriuos turėjo nuvežti apgyvendinti, adresu (duomenys neskelbtini). Į butą, esantį (duomenys neskelbtini), užsuko D. U. prašymu, kad padėtų išsiaiškinti kažkokį su buto kaimynais kilusį konfliktą. Atsivežti 4 Ukrainos piliečiai minėtame bute nedirbo, tiesiog nuėjo kartu pasižiūrėti vykusio konflikto (b. l. 13). Tuo tarpu teismo posėdžio metu jis aiškino, kad iš stoties pasiėmęs Ukrainos Respublikos piliečius ir, pastaruosius veždamas į jų gyvenamąją vietą, užsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes buvo susitaręs susitikti su D. U., tačiau susitikimas su minėtų asmenų įdarbinimu susijęs nebuvo. Ukrainos Respublikos piliečiai į butą užėjo, nes jiems buvo įdomu, kaip vyksta darbai. Atsakydamas į teisėjo klausimus, liudytojas A. A. patvirtino ir tą versiją, kad D. U. jam skambino ir informavo apie vykstantį konfliktą, prašė pastarojo atvažiuoti ne vienam, nes kaimynai naudojo jėgą (b. l. 60-61). Tačiau byloje tokių duomenų, kad minėtu adresu 2019-05-14 būtų fiksuotas įvykis, susijęs su jėgos naudojimu kurio nors asmens atžvilgiu, nėra. Tokių aplinkybių, kad, atvykus į įvykio vietą, būtų gavusi kokių nors skundų dėl smurto naudojimo, nenurodė ir liudytoja pareigūnė L. J.. Liudytoja parodė, kad įvyko vietoje buvo D. A., kuris dėl su kaimynais kilusio konflikto paaiškino, kad nieko blogo neįvyko (b. l. 48). Teismo posėdžio metu D. A. kaip dar vieną iš jo buvimo, adresu (duomenys neskelbtini), priežasčių nurodė atvykimą pasikalbėti su D. U. dėl minėtu adresu buvusio betono gabalo, kurį norėjo pasiimti į sodybą kaip gražų dekoratyvinį akmenį (b. l. 60-61). Taigi D. A. nurodė net kelias atvykimo adresu (duomenys neskelbtini) versijas, kurių nepatvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad tuo metu, kai pareigūnai įvykio vietoje bendravo su D. A., D. U. minėtoje vietoje nebuvo. Nors liudytojas aiškino, kad jis Ukrainos Respublikos piliečius paėmė iš stoties ir juos vežė į jų apgyvendinimo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nustatyta, kad trys Ukrainos piliečiai gyveno kitu adresu ((duomenys neskelbtini)). Tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) D. A. gegužės pradžioje atvežė 3 Ukrainos Respublikos piliečius, iš kurių vieno asmens vardas buvo E., o kito A., nurodyta 2019-07-10 R. K. rašytiniame paaiškinime, kuris minėtu adresu nuomojo patalpas apgyvendinimui (b. l. 20). Liudytojo D. A. aiškinimui, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvę Ukrainos Respublikos piliečiai buvo ką tik paimti iš stoties, prieštarauja liudytojos L. J. parodymai, jog iš bute buvusių asmenų aprangos matėsi, kad pastarieji dirbo, nes jų rūbai buvo purvini (b. l. 48). Tai, kad minėti asmenys buvo be specialių rūbų, tačiau su išteptais drabužiais, kuriuos dėvėdami dirbo, nurodyta ir R. P. 2019-08-28 rašytiniame paaiškinime (b. l. 21). Apylinkės teismas, vertindamas liudytojo D. A. parodymus, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad jis yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pažįstamas, būtent kuris galimai buvo atsakingas už Ukrainos Respublikos piliečių pristatymą į darbo vietą, taigi galėjo būti suinteresuotas duoti D. U. palankius parodymus, todėl minėto liudytojo parodymais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

17. Iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkės L. K. paaiškinimo matyti, kad dėl jame vykdomų betonavimo darbų, ji tarėsi būtent su D. U., jam perdavė buto raktą, ir su juo bendravo viso remonto metu (b. l. 10). Šias aplinkybes patvirtina L. K. pateiktas susirašinėjimas su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, iš kurio matyti, kad buto savininkė darbų kainą ir eigą derino būtent su D. U.. Iš pateikto susirašinėjimo turinio matyti, kad grindis betonavo daugiau žmonių, su kuriais buvo atsiskaityta, dėl minėtų darbų D. U. turėjo nemalonumų su Darbo inspekcija (b. l. 11-12). Kaip jau minėta, iš to, kaip bute buvę darbininkai klausė D. U., liudytojas R. P. sprendė, kad tai būtent jis yra pastarųjų vadovas. Pažymėtina, jog byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad D. U. ir kartu darbus atlikusius asmenis siejo civiliniai santykiai ar minėti asmenys būtų turėję individualios veiklos pažymas ar verslo liudijimus arba būtų įdarbinti kitoje įmonėje. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad darbus, adresu (duomenys neskelbtini), atlikę Ukrainos Respublikos piliečiai, dirbo pagal išankstinį susitarimą, su D. U. suderinę darbų eigą ir planą bei būdami aprūpinti darbams reikalingomis medžiagomis. Iš byloje esančio susirašinėjimo taip pat matyti, kad su bute dirbusiais darbuotojais buvo atsiskaityta pinigais. Taigi, esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog už grindų betonavimo darbų organizavimą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atsakingas būtent individualią veiklą vykdantis D. U., kuris, leisdamas minėtiems asmenims dirbti, t. y. atlikti paruošiamuosius grindų betonavimo ir betonavimo darbus, privalėjo užtikrinti ne tik tai, kad atlikto darbo kokybė ir terminas tenkintų užsakovą, bet ir tai, kad darbuotojai į darbą būtų priimti ir atleisti iš jo laikantis įstatymuose numatytos tvarkos.

18. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismo nustatyto Ukrainos Respublikos piliečių nelegalaus darbo laiko, t. y. nuo 2019-05-14 iki 2019-05-20, nepatvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Iš tiesų kaip matyti iš D. U. bei L. K. susirašinėjimo, darbai minėtame bute buvo užbaigti 2019-05-20 atlikus baigiamuosius grindų glaistymo darbus (b. l. 12). Tačiau tokių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2019-05-15 iki 2019-05-20 būtų atliktas patikrinimas, siekiant nustatyti, ar darbus minėtu adresu tęsia būtent Ukrainos Respublikos piliečiai M. D., R. B., A. D., D. B., A. P. ir E. K., nėra. Aplinkybės, jog būtent tie patys asmenys minėtame bute tęsė darbus ir po to, kai įvykis buvo užfiksuotas, nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Todėl, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėti asmenys darbus bute atliko ir po 2019-05-14, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 nutarimo nustatomoji dalis tikslintina, nurodant, kad D. U., būdamas individualios veiklos vykdytoju, esant darbo sutarties požymiams, Ukrainos Respublikos piliečiams M. D., R. B., A. D., D. B., A. P. ir E. K., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, leido dirbti 2019-05-14.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog Ukrainos Respublikos piliečiai M. D., R. B., A. D., D. B., A. P. bei E. K. 2019-05-14, adresu (duomenys neskelbtini), realiai atliko darbines funkcijas – atliko paruošiamuosius grindų betonavimo ir grindų betonavimo darbus. Akivaizdu, jog Ukrainos piliečiai darbą dirbo su D. U. žinia, susitarus dėl darbo vietos, laiko bei užmokesčio, darbuotojus aprūpinus reikalingomis medžiagomis. Taigi D. U. privalėjo organizuoti atliekamus statybos darbus taip, kad pirmiausiai būtų išspręstas minėtų asmenų įdarbinimo klausimas, sudarant darbo sutartis ir pranešant apie jų priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tačiau to nepadarė.

20. Kaip jau minėta, D. U. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, užtraukiantį atsakomybę už pakartotinį nusižengimo padarymą.

21. ANK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų pakartotinumas yra laikomas tuomet, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.

22. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad D. U. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-03-10 nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1 000 Eur bauda. Bauda nesumokėta (b. l. 27-30). Taigi jis nusižengė neįvykdęs paskirtos nuobaudos už pirmesnį pažeidimą, susijusį su darbo sutarties nesudarymu ir nepranešimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie asmenų priėmimą į darbą. Todėl D. U. pagrįstai administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį.

23. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs D. U. padaryto nusižengimo pobūdį, tai, kad nėra jo atsakomybė sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybė traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad jam apylinkės teismo paskirta lygi vidurkiui, numatytam įstatymo sankcijoje – 5 500 Eur dydžio bauda, nėra per griežta, yra protinga, proporcinga padarytam nusižengimui bei atitinkanti administracinės nuobaudos tikslus.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. U. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 nutarimo aprašomąją dalį, nurodant, kad D. U., būdamas individualios veiklos vykdytoju, esant darbo sutarties požymiams, Ukrainos Respublikos piliečiams M. D., R. B., A. D., D. B., A. P. ir E. K. 2019-05-14 leido dirbti, atlikti paruošiamuosius grindų betonavimo ir betonavimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė