- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-08-23
- Bylos Nr.
- A15.-1302-1113/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00547-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė
- Pažeidėjas
- M. P.
- Nukentėjusysis
- L. B., S. B.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7.2Kiti klausimai susiję su nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), neteisto, bausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. 2019 m. gegužės 12 d. 18.19 val. ties (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., vairuodamas automobilį „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui nesulėtino greičio ar visiškai nesustabdė transporto priemonės, ir sukėlė pavojų kitiems dalyviams - dešinės pusės priekiniu sparnu kliudė dviračiu važiavusios nepilnametės S. B. galinį dviračio ratą, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvykio metu apgadintas automobilis ir du dviračiai. Tuo M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 128 punktų reikalavimus.
M. P. teismo posėdžio savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, jog 2019 m. gegužės 12 d. vakaro laiku, galėjo būti apie 18 val., jis vairavo transporto priemonę keliu iš Šiaulių į (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini), buvo blaivus, kartu važiavo brolio draugė A. Č. Šiuo keliu anksčiau važiavęs nebuvo. Oro sąlygos buvo geros, nelijo, šviesus paros metas. (duomenys neskelbtini), važiuojant asfaltuotu keliu 40 – 50 km/h greičiu, pravažiavus kelių susikirtimą, likus 5 – 10 sekundžių iki įvykio, iš už debesies išlindo saulė ir jį apakino. Anksčiau važiuojant tą dieną saulė užšvietusi nebuvo. Apakinus saulei jis atvertė vairuotojo apsaugą nuo saulės, po truputį mažino transporto priemonės greitį. Kai pamatė dviratininkus, jo vairuojama transporto priemonė važiavo 40 – 45 km/h greičiu, dviratininkai buvo 10 - 15 metrų atstumu nuo jo vairuojamo automobilio, viduryje jo važiuojamosios dalies, 1,5 – 2 metrų atstumu nuo kelio krašto – pirma važiavo mergina, už jos – vaikinas, dviratininkai važiavo priešinga kryptimi nei jis. Pamatęs dviratininkus, jis staigiai stabdė ir automobilį suko į kairę pusę. Dviratininkai traukėsi į dešinį (jo važiavimo kryptimi) kelio kraštą. Jis transporto priemonės sustabdyti nesuspėjo – automobilio dešinės pusės priekiniu sparnu kliudė dviračių galinius ratus (tekinius). Po susidūrimo automobilį jis sustabdė per 2 – 3 sekundes. Išlipęs pamatė dviratininkus gulinčius šalikelėje, ant žolyno, vaikinui buvo nubrozdintas rankos pirštas, merginai buvo sumušta čiurna. Dviračiai gulėjo ant važiuojamosios dalies. Jis ir jo automobilio keleivė A. Č. nenukentėjo. Greitąją pagalbą ir policiją iškvietė praeiviai. Vairuodamas jis telefono rankose neturėjo, jį laikė A. Č. Likus maždaug 5 sekundėms iki įvykio kažkas paskambino, jis pasakė A. Č. paspausti atsiliepimo mygtuką, kalbėjo naudodamasis garsiakalbiu, spėjo tik pasisveikinti, kai nutiko įvykis. Mano, kad įvykio kilimui įtakos turėjo tai, kad dviratininkai važiavo jo eismo juosta priešinga transporto priemonių judėjimo krypčiai važiavimo kryptimi.
Nukentėjusioji S. B. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną su draugu L. B. dviračiais išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, važiavo kairiąją kelio (judviejų važiavimo krypčiai) puse, maždaug 1 – 1,5 metro atstumu nuo kairiojo kelio krašto borto, kai maždaug už 200 metrų pastebėjo atvažiuojantį automobilį, tuo metu ji su draugu buvo apie 20 metrų atstumu iki sankryžos. Automobilis važiavo maždaug 55 km/h greičiu, prieš sankryžą sustojęs nebuvo, tačiau sankryžoje pristabdė ir vėl atleido stabdį, po to susimėtė – pasuko vairą į kairę, po to vėl į dešinę. Draugas pradėjo šaukti, kad ji trauktųsi. Ji, privažiavusi prie borto, sustojusi bandė užsikelti dviratį, tačiau tuo metu jos dviračio galinį ratą kliudė minėtas automobilis, ji krito su visu dviračiu. Po susidūrimo, automobilis sustojo už 3 – 5 metrų nuo įvykio vietos. Ji įvykio vietoje girdėjo, kaip transporto priemonės vairuotojas policijos pareigūnams sakė, kad įvykio metu naudojosi telefonu. Po įvykio jai buvo patinusios kojos, mėlynė šlaunies vidinėje pusėje, įtempti kaklo raumenys, draugui buvo nubrozdintos kojos, sužalotas pirštas.
Nukentėjusysis L. B. teisme paaiškino, kad 2019 m. gegužės 12 d. jis su drauge S. buvo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, apie 5 – 6 val. vakaro susiruošė dviračiais važiuoti namo, link Šiaulių. Šviesą atspindinčių liemenių nevilkėjo, degė dviračių žibintai. Išvažiavę iš aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, jis su drauge važiavo kairiąja kelio puse (jų važiavimo krypčiai), priekyje važiavo jo draugė S. arčiau kairiojo borto, jis važiavo iš paskos - arčiau kelio vidurio, maždaug 2 metrų atstumu nuo kairiojo kelio borto. Kairiąja kelio puse važiavo, nes iš šios kelio pusės buvo arčiau privažiuoti prie dviračių tako. Automobilį jis pastebėjo, kai iki jo galėjo būti iki 200 metrų, likus maždaug 10 sekundžių iki įvykio. Mano, kad automobilis važiavo apie 70 km/h greičiu. Jis sušuko draugei, kad trauktųsi. Mano, kad automobilio vairuotojas jį su drauge pamatė tik sankryžoje, tada automobilis susimėtė, sucypė padangos ir pradėjo stabdyti. Tuomet iki jų buvo likę 5 – 10 metrų, iki įvykio buvo likusios maždaug 5 sekundės. Automobilis pirmiausia kliudė su sparnu jo draugės dviračio galinį ratą, o jis buvo kliudytas automobilio priekiniu bamperiu. Automobilį vairuotojas sustabdė už poros metrų nuo susidūrimo vietos. Eismo įvykio metu jam buvo sužalotas pirštas, nubrozdinti abu keliai, draugei S. buvo sužalotos kojos. Į medikus dėl sužalojimų jis nesikreipė. Jis girdėjo, kaip įvykio vietoje automobilio vairuotojas policijos pareigūnams nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad jam kažkas paskambino ir jis trims sekundėms pažiūrėjo į telefoną bei nepastebėjo kelio ženklo, nurodančio pagrindinio kelio krypties pasikeitimą į kairę. Įvykio metu apgadinti abu dviračiai.
Liudytoja S. J. teisme paaiškino, kad dirba Šiaulių apskrities VPK patrule, tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2019 m. gegužės 12 d., dirbant buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį. Nuvykus į vietą išsiaiškino, kad nukentėjusieji – vaikinas ir mergina – dviračiais važiavo kairiąją kelio puse (jų važiavimo kryptimi) nuo (duomenys neskelbtini) tvenkinio į kalną, o automobilio vairuotojas nurodė, kad yra nevietinis, važiuodamas keliu nepastebėjo posūkio, per vėlai susivokė, kad sankryžoje jam reikėjo suktis, tada stabdė ir atsitrenkė į dviratininkus. Atvykus, mergina gulėjo ant pievos, skundėsi kojos skausmais. Nukentėjęs vaikinas buvo apsibrozdinęs. Atvykus vienas dviratis gulėjo ant pievos, kitas važiuojamojoje dalyje netoli kelio borto.
Liudytojas M. K. teisme parodė, kad eismo įvykio aplinkybių dėl eismo įvykių gausos neprisimena, prašo remtis jo tarnybiniame pranešime nurodytais paaiškinimais.
Liudytojas V. L. teisme paaiškino, kad jis dalyvavo registruojant eismo įvykį, kuriame dalyvavo automobilis ir du dviratininkai, įvykusį (duomenys neskelbtini), tačiau tiksliau įvykio detalių neprisimena.
Liudytoja A. Č. teisme paaiškino, kad tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti 2019 m. gegužės 12 d., apie 18 val., ji ir M. P. važiavo iš Šiaulių į (duomenys neskelbtini), vairavo M. P., ji sėdėjo šalia vairuotojo. Eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), už sankryžos link (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Į sankryžą įvažiavo maždaug 40 km/h greičiu. Važiuojant ties sankryža į akis užšvietė saulė. Anksčiau tą dieną saulė jau buvo užšvietusi vieną kartą – ties Šiauliais. Tuo keliu važiavo pirmą kartą, todėl nepastebėjo, kad jiems reikia sukti, dviratininkus pastebėjo jau būnant sankryžoje, tada vairuotojas pradėjo stabdyti, automobilį suko į kairę pusę. Važiuojant, iki įvykio likus maždaug dešimt minučių vairuotojui paskambino bendradarbis, pokalbio metu telefoną rankose laikė ji, vairuotojas kalbėjo įjungęs garsiakalbį, įvykus įvykiui ji telefoną metė ir bėgo padėti nukentėjusiesiems.
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. gegužės 12 d. 18.49 val., dirbant kartu su vyr. patruliu V. L., buvo gautas pranešimas, kad Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė dviratininkę. Nuvykus į eismo įvykio vietą jį ir kolegą V. L. pasitiko jau sureagavęs ekipažas „S1709“, kuris alkotesterio pagalba nustatė, jog eismo įvykio dalyviai yra blaivūs, paaiškino, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas M. P. važiuodamas rajoniniu keliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) jūros, kirsdamas (duomenys neskelbtini), nepastebėjo priešais, nuo (duomenys neskelbtini) važiuojančių dviejų dviratininkų ir juos kliudė. Dviratininkė S. B. po susidūrimo buvo išvežta GMP brigados į gydymo įstaigą apžiūrai, kitas dviratininkas L. B. nenukentėjo, tačiau abu dviračiai, automobilis „Volvo“ eismo įvykio metu apgadinti. Vairuotojas M. P. paaiškino, kad: 2019 m. gegužės 12 d. apie 18.19 val. vairuodamas automobilį „Volvo“ Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) kelio link (duomenys neskelbtini) g. nepastebėjo priešais, nuo (duomenys neskelbtini) važiuojančių dviejų dviratininkų ir juos kliudė; Eismo įvykio metu buvo blaivus, nenukentėjo; Mano, kad dėl eismo įvykio kalti yra dviratininkai, kadangi važiavo prieš eismą, taip sukeldami avarinę situaciją; kartu su M. P. važiavo keleivė A. Č., kuri eismo įvykio metu nenukentėjo. Dviračių vairuotojai L. B. (vairavo dviratį „Trek“) ir S. B. (vairavo dviratį „Good Bike“) paaiškino, kad: 2019 m. gegužės 12 d. 18.19 val. važiuojant dviračiais Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link kelio (duomenys neskelbtini), buvo blaivūs, ryškiaspalvės, šviesą atspindinčios liemenės nebuvo užsidėję, S. B. dviračiui degė priekinis ir galinis žibintai, L. B. tik galinis; Abu matė priešais atvažiuojantį automobilį „Volvo“, L. B. spėjo pasitraukti, dėl ko eismo įvykio metu išvengė sužalojimų, S. B. „Volvo“ automobilis kliudė į galinį ratą, kuris buvo apgadintas, o mergina sužalota, GMP išvežta į gydymo įstaigą apžiūrai. 2019 m. gegužės 12 d. 19.35 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gautas slaugytojos pranešimas, kad dėl dešinės kojos paviršinių sužalojimų 19.05 val. GMP ekipažo atvežta S. B. gydoma ambulatoriškai (b. l. 6 – 7).
Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-kuopos 1-būrio vyriausiosios patrulės S. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. gegužės 12 d. apie 18.19 val., patruliuojant maršrute šaukiniu „S1709“ kartu su vyriausiuoju patruliu G. Ž., gavus pranešimą, kad Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), prie tvenkinio paplūdimio automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė merginą, mergina sąmoninga, apie 18.20 val. atvykus į įvykio vietą, automobilio vairuotojas M. P. paaiškino, kad važiuodamas rajoniniu keliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), kirsdamas (duomenys neskelbtini) nepastebėjo priešais nuo (duomenys neskelbtini) privažiavimo atvažiuojančių dviejų dviratininkų ir juos kliudė. Po susidūrimo paaiškėjo, kad S. B. buvo sužalota dešinė koja. Visi eismo dalyviai patikrinus alkotesteriu buvo blaivūs. L. B. aiškino, kad jis su drauge S. B. dviračiais važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), kai staiga priešais pastebėjo atvažiuojantį automobilį, kuris juos pamatęs pradėjo stabdyti, tačiau nespėjęs sustoti partrenkė juos abu. Po smūgio abu dviračiai nuvirto. Į įvykio vietą atvykę GMP darbuotojai S. B. išsivežė į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai (b. l. 8).
Iš eismo įvykio vietos plano matyti, jog eismo įvykio vieta yra už Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtos, link (duomenys neskelbtini), 12,1 m atstumu nuo kelių sankirtos; eismo juostos, kurioje pavaizduotas automobilis „Volvo XC70“, valstybinis Nr. LBK (duomenys neskelbtini), plotis 5,0 m, transporto priemonė stovi 1,6 m atstumu nuo dešinio kelio krašto (jos važiavimo kryptimi), 3,4 m atstumu nuo dviračio „Good Bike“, kuris guli ties kelio pakraščiu (priekinis ratas kelio ribose, galinis ratas – į dešinę pusę už kelio pakraščio); dviratis „Trek“ guli dešinėje kelio pusėje 2,2 m (galinis ratas) – 3,5 m (priekinis ratas) atstumu už kelio ribos; pažymėtos transporto priemonių judėjimo kryptys – automobilio nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), dviratininkų nuo (duomenys neskelbtini) link kelių sankirtos (b. l. 10).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį ir transporto priemonių apžiūros protokolų matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadinti: dviračio „Good Bike“, priklausančio S. B., galinis ratas, dviračio „Trek“, priklausančio L. B., galinis dviračio žibintas, automobilio „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis bamperis (b. l. 11, 12, 13, 14).
2019 m. gegužės 12 d. rašytame A. Č. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 12 d. 18 – 19 val. važiavo apie 50 km/h greičiu, pastebėjo priešpriešais važiuojančius dviratininkus, atstumas tarp automobilio apie 10 m. Dviratininkai nedėvėjo šviesą atspindinčių liemenių, važiavo prieš eismą. Vairuotojas staigiai stabdė, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Iš karto sustoję bėgo prie nukentėjusiųjų (b. l. 15).
2019 m. gegužės 12 d. rašytame M. P. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 12 d. jis, būdamas blaivus, vairavo automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuodamas apie 50 km/h greičiu pamatė priešpriešais važiuojančius du dviratininkus. Atstumas tarp jo vairuojamo automobilio ir dviratininkų buvo apie 5 – 7 m, dviratininkai važiavo priešpriešais jo judėjimo kryptį, prie dešinio krašto jo važiavimo kryptimi. Pamatęs dviratininkus, jis, siekdamas išvengti susidūrimo, staigiai stabdė ir suko vairą kiek galima kairiau, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko - automobilis kliudė dviratininkus. Po susidūrimo iš karto sustojo. Jis ir jo keleivė nesusižalojo, tik buvo sugadintos visos transporto priemonės, buvo sužeista viena dviratininkė. Dviratininkai ryškiaspalvių liemenių nedėvėjo. Jis nepastebėjo, ar dviračiams degė žibintai. Jis yra įsitikinęs, kad eismo įvykis įvyko dėl dviratininkų kaltės, nes jie grubiai pažeidė KET. Jis yra įsitikinęs, kad KET nepažeidė (b. l. 16).
2019 m. gegužės 12 d. rašytame S. B. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 12 d. apie 18.15 val. ji važiavo dviračiu Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje nuo (duomenys neskelbtini) link kelio (duomenys neskelbtini), buvo blaivi. Ji ryškiaspalvės liemenės nedėvėjo, degė žibintai, važiavo kelio kairės pusės kraštu. Jai iš galo važiavo dviračiu jos draugas. Ji matė priešais atvažiuojantį automobilį. Buvo įtarimas, nes nesistabdė. Draugas sušuko trauktis į šoną, ji skubiai kėlė dviratį ant borto. Ji nebuvo visiškai nulipusi nuo dviračio. Automobilis kliudė jos dviračio galą, ji griuvo ir susižalojo. Žmogus, matęs įvykį, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją (b. l. 17).
2019 m. gegužės 12 d. rašytame L. B. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 12 d. apie 18.19 val. jis važiavo su dviračiu „Trek“ Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), nuo vandens saugyklos (duomenys neskelbtini) link kelio (duomenys neskelbtini), buvo blaivus. Dviratis buvo techniškai tvarkingas, degė baltos spalvos žibintas. Ryškiaspalvės liemenės nevilkėjo. Važiavo kaire kelio puse, prieš transporto priemonių judėjimo kryptį. Jis važiavo arčiau kelio vidurio prie ištisinės linijos. Priekyje jo dviračiu važiavo jo draugė S. B., kuri važiavo arčiau kairio krašto. Važiuodamas jis pamatė priešpriešais atvažiuojantį automobilį. Jis savo draugei sušuko, kad suktų ant bortelio. Jis suko į kairę link krašto, tačiau sukdamas buvo kliudytas automobilio. Automobilis pirma kliudė priekyje važiavusios draugės dviratį. Jis ir jo draugė po susidūrimo su automobiliu nugriuvo. Jo draugė S. susižalojo koją. Medikus iškvietė eismo įvykį matę žmonės. Jis susidūrimo su automobiliu metu susižalojo nestipriai, į medikus nesikreips (b. l. 18 – 19).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 734/2019(04) matyti, jog S. B. nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje. VšĮ GMP 2019 m. gegužės 12 d. S. B. nustatytas kojos lūžis sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė nėra patvirtinta gydytojo radialogo objektyvaus radiologinio ištyrimo duomenimis. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2019 m. gegužės 12 d. S. B. nustatytas dešinės šlaunies sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais simptomais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais, o žodis „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimo pobūdį (kraujosruva, nubrozdinimas, žaizda ir pan.). S. B. VšĮ Šiaulių centro poliklinikoje 2019 m. gegužės 13 d. nustatytas kaklo patempimas, kaklo sąnarių išnirimas ir raiščių patempimas ir VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2019 m. gegužės 13 d. nustatytas kairės pusės kaklo raumenų patempimas, kaklo raumenų ir sausgyslių sužalojimas, sužalojimais nevertinami, kadangi diagnozės paremtos subjektyviais simptomais, tačiau nėra pagrįstos objektyviais traumavimo požymiais. S. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ar paviršiumi. S. B. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, šie kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei laiku (b. l. 23 – 24).
Kompaktinėje plokštelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta, automobilio ir dviračių apgadinimai (b. l. 26).
Remiantis ANK 423 straipsnio 2 dalimi, administracinė atsakomybė kyla už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį KET pažeidimą. Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį atsako tas, kas pažeidė Kelių eismo taisykles.
Pažymėtina, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (padaryto pažeidimo) ir kilusių padarinių. Priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos KET, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą. Tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir įstatyme numatytų padarinių atsiradimo. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET reikalavimų, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, jog KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais.
Pagal KET 9 punktą (2019 m. gegužės 1 d. redakcija) eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 127 punktą (2019 m. gegužės 1 d. redakcija) vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pagal KET 128 punktą (2019 m. gegužės 1 d. redakcija) jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Teismas, nešališkai ir išsamiai ištyręs bylos medžiagą, sprendžia, jog šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog M. P. padaryti KET 9, 127 ir 128 punktų pažeidimai buvo būtinoji ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytų padarinių atsiradimo sąlyga. M. P. vairuodamas transporto priemonę, kaip didesnio pavojaus šaltinį, esant geram matomumui (šviesus paros metas) ir geroms kelio sąlygoms (sausa asfalto kelio danga), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių - važiuodamas jam nežinomu keliu nebuvo pakankamai atidus ir susikaupęs - vairuodamas kalbėjosi telefonu (nors pats rankose ir nelaikė telefono aparato), būdamas apakintas iš už debesies išlindusios saulės, transporto priemonės nedelsiant nesustabdė, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui galėtų sustabdyti transporto priemonę, kad nebūtų padaryta žala kitiems eismo dalyviams, ir būtent šie jo veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą bei įstatyme nurodytų pasekmių atsiradimą. Teismas daro išvadą, jog M. P. veiksmai negali būti vertinami kaip atidaus ir rūpestingo eismo dalyvio, kuris laikosi visų būtinų atsargumo priemonių, kaip to reikalauja KET 9, 127 ir 128 punktai. Nors byloje nustatyta, kad M. P. neviršijo tame kelyje nustatyto leistino greičio, tačiau pažymėtina, kad KET 9 bei 127 punktai vairuotojus įpareigoja važiuoti pasirenkant tokį važiavimo greitį, kuris yra saugus atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad būtų galima sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Taigi vairuotojas, nepaisant to, kad jis neviršija nustatyto leistino greičio, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju kitų eismo dalyvių (dviratininkų) galimai padaryti KET pažeidimai (važiavimas kairiąja eismo juosta/ šviesą atspindinčių liemenių nevilkėjimas), buvo šalutiniame (teisiškai nereikšmingame) eismo įvykio kilimo priežastiniame ryšyje. Teismas sprendžia, jog administracinis nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo – M. P. nenumatė, kad dėl jo tokio veikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant administracines nuobaudas už administracinius nusižengimus, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. P. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, kartu pažeidėją charakterizuojančius duomenis – turi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus (b. l. 27 - 29), dirba, turi pastovias pajamas, teismo vertinimu, M. P. turi potencialo padaryti teigiamas išvadas ir pasitaisyti, todėl atsižvelgdamas į straipsnio sankcijose numatytus nuobaudų pakankamai nemažus dydžius, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas M. P. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiria sankcijose numatytas administracines nuobaudas – baudas, nustatant jų dydžius žemiau atitinkamų straipsnių sankcijose numatyto baudų vidurkio, tikint, kad tai bus pakankama, jog nuobaudų tikslai būtų pasiekti (ANK 22 straipsnis). Galutinė nuobauda skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 str. 2 d.).
Už nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą M. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurį numato ANK 423 straipsnio 4 dalis, šiuo atveju netaikytinas, kadangi, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, M. P. iki tol nebuvo padaręs itin grubių administracinių nusižengimų Kelių eismo srityje, už tokio nusižengimo padarymą baudžiama pirmą kartą, nusižengimas padarytas nepiktybiškai. Be to, paskirta bauda yra pakankamai griežta ir proporcinga priemonė tam, kad būtų pasiekti administracinių nuobaudų tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalimi, 423 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą 10 Eur (dešimties eurų) baudą.
M. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir nustatyti galutinę nuobaudą – 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) AB, SWIFT kodas (duomenys neskelbtini), arba Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Bank AB Lietuvos skyrius, SWIFT kodas (duomenys neskelbtini), arba Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A/S Lietuvos filialas, SWIFT kodas (duomenys neskelbtini), arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) bankas, SWIFT kodas (duomenys neskelbtini), arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) bankas, SWIFT kodas (duomenys neskelbtini), arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) bankas, SWIFT kodas (duomenys neskelbtini), arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) bankas, SWIFT kodas (duomenys neskelbtini), arba Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) bankas, SWIFT kodas (duomenys neskelbtini), nurodant pavedime ROIK numerį 19102638913, ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, prašymą pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.