Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-17 · Administracinė byla Nr. I-600-428/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-17
Bylos Nr.
I-600-428/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-600-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02286-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 17 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Laurai Mukaitei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4-7).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpyje nuo 2015-03-27 iki 2015-05-19 kalint Alytaus pataisos namuose jam nebuvo išduota antklodė, o 2015-03-27 pareiškėjo nuosavą pledą atėmė. Todėl pareiškėjas buvo priverstas kentėti ir jausti nežmoniškus nepatogumus, šalo, naktimis miegojo su rūbais. Taip pat nurodė, jog serga odos liga ir nuo tokio elgesio patyrė ir sveikatos pablogėjimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, nuolat jaučia baimę ir apatiją.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12-15). Atsiliepime į skundą nurodė, jog vadovaujantis 2014-12-12 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštu Nr. (1.39)7R-8423 Dėl vienodo laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo užtikrinimo, kuris pateiktas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2014-11-20 raštą Nr. 4D-2013/1-1351/3D-3019 vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 172.16 papunkčiu pataisos įstaigoms buvo nustatytas neilgesnis kaip 6 mėnesių terminas per kurį nuteistųjų įsigytos antklodės, teisės aktų nustatyta tvarka būtų perduotos artimiesiems ar į įstaigos daiktų saugojimo sandėlį. Laikotarpyje nuo 2014-12-03 iki 2015-05-19 pareiškėjas naudojosi savo antklode, 2015-05-19 vadovaujantis minėtais raštais pareiškėjo asmeninė antklodė buvo paimta saugoti į sandėlį ir išduota pataisos namų antklodė, tai patvirtina aprūpinimo patalyne bei inventoriumi apskaitos kortelė, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau- Alytaus PN), dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią kildino iš to, jog laikotarpyje nuo 2015-03-27 iki 2015-05-19 nebuvo išduota antklodė.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su tuo, jog jam laikotarpiu nuo 2015-03-27 iki 2015-05-19 nebuvo suteikta antklodė.

Pareiškėjas neginčija fakto, kad jo asmeninė antklodė buvo paimta iš jo ir padėta saugoti į įstaigos daiktų saugojimo sandėlį, tačiau ginčija faktą, jog minėtu laikotarpiu nebuvo išduota antklodė, kuri skiriama teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas, patvirtintas Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, pataisos namuose vienam asmeniui turi būti skirta viena antklodė, kurios galiojimo terminas trys metai.

Atsakovas teismui pateikė nuteistojo D. S. aprūpinimo patalyne bei inventoriumi apskaitos kortelę (b.l. 19-23). Iš minėtų dokumentų matyti, jog pareiškėjui 2010-07-20 atvykus į Alytaus pataisos namus buvo išduota vienas antklodė. Alytaus pataisos namų 2015-04-29 rašte Nr. 8-6803 nurodyta, jog asmeninė antklodė iš pareiškėjo buvo paimta 2015-03-27 (b. l. 8). 2016-09-08 atsakovo rašte Nr. 363-1214 nurodyta, jog 2010-12-21 pareiškėjas parašė prašymą, kuriame prašė, kad leistų naudoti asmeninę antklodę, įstaigos vadovas šį prašymą patenkino ir nurodė, jog asmeninę antklodę naudojosi iki 2015-05-19 (b. l. 9). Minėtuose raštuose pateikta viena kitai prieštaraujanti informacija dėl asmeninės antklodės paėmimo datos. Tačiau pateiktoje atsakovo aprūpinimo patalyne bei inventoriumi apskaitos kortelėje matyti, kad pareiškėjui 2010-07-20 buvo išduota antklodė, o žymos apie jos grąžinimą nėra, todėl konstatuotina, kad visą tą laiką pareiškėjas išduotą antklodę turėjo, tačiau nuo 2010-12-21 naudojo savo asmeninę antklodę. 2015-05-19 nuteistajam buvo išduota nauja antklodė (b. l. 19-23). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo įstaigos išduotą antklodę ir ja galėjo naudotis. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl negautos antklodės, todėl nėra pagrindo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, o pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl antklodės nepateikimo atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti, o tai reiškia, kad neįrodyta esminė viešosios atsakomybės (CK 6.271 str.) sąlyga. Konstatavus, kad valdžios institucijos neteisėti veiksmai nenustatyti nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį, kitų civilinės atsakomybės sąlygų aptarinėjimas neturi teisinės prasmės. Kaip jau buvo minėta, nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.271 straipsnyje, sąlygos, viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Medvedevienė