- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-07
- Bylos Nr.
- N-575-2701-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Prevencijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarties J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2009 m. gegužės 14 d. nutarimu J. P. paskirta administracinė nuobauda (pistoleto „Sig Sauer“ ir 30 šovinių „Luger“ su dviem apkabom konfiskavimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 194 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2007 m. rugpjūčio 15 d., apie 6 val., būdamas neblaivus (2,51 promilės), nešiojo pistoletą „Sig Sauer“ ir 30 šovinių „Luger“ dviejose apkabose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi J. P. skundą tenkino iš dalies, panaikino Institucijos 2009 m. gegužės 14 d. nutarimą, o administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Institucijai tam, kad paskyrus ekspertizę būtų nustatyta, ar J. P. ginklo nešiojimo metu 2007 m. rugpjūčio 15 d. nuo 0 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. buvo neblaivus (jeigu taip, tai kokio dydžio buvo neblaivumas), taip pat ar J. P. nurodytu metu buvo pakaltinamumo / nepakaltinamumo būsenos. Teismas nurodė, kad J. P. pripažįsta, jog protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nešiojo su savimi pistoletą ir 30 šovinių. Todėl byloje svarbu nustatyti tai, ar J. P., nešiodamasis ginklą, buvo neblaivus. Teismas pažymėjo, kad įrodymai turi būti ne tik objektyvūs, visapusiški, pilnutinai surinkti, bet ir surinkti leistinai ir teisėtai, t. y. pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą tvarką ir reikalavimus. Apibendrindamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme (18 str. 1 d. 8 p., 19 str. 5 p.), ATPK (270¹ str.) ir Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatyme (14 str.) nustatytą teisinį reguliavimą teismas konstatavo, kad policija dėl neblaivumo gali tikrinti tik asmenis, kurie vairuoja transporto priemones. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtinos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 101.7 punkte nustatyta, jog policijos pareigūnas gali atlikti tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu, jeigu yra tikrinamojo asmens – ne vairuotojo sutikimas, nors tai įstatymais nenumatyta. J. P. neblaivumą nustatė policijos pareigūnai alkotesteriu. Remdamasis Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-400 (toliau – ir Aktas Nr. 78TPK-400) bei Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 82TPK-37 (toliau – ir Aktas Nr. 82TPK-37), teismas konstatavo, kad J. P. sutikimo jį tikrinti policijos pareigūnams alkoholio kiekio matuokliu 2007 m. rugpjūčio 15 d. 6 val. 31 min. nebuvo, nes, praėjus pusei valandos nuo inkriminuojamo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo, jis vis dar negalėjo valdyti savo veiksmų. Teismas padarė išvadą, kad J. P. neblaivumo nustatymas, atliktas alkotesteriu, buvo padarytas neleistinu, įstatymais nenustatytu būdu. Todėl teismas, nors ir abejodamas Policijos patrulių veiklos instrukcijos 101.7 punkto atitiktimi įstatymams, nesikreipė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, nesant tam būtinybės šioje byloje. Visgi teismas sutiko su Institucijos argumentais, kad J. P. ginklo nešiojimo metu galėjo būti neblaivus. Tačiau juridiškai pagrįstų, leistinai surinktų duomenų, kokio neblaivumo J. P. buvo 2007 m. rugpjūčio 15 d. nuo 0 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., byloje nėra, taip pat nėra duomenų, ar J. P. tuo metu buvo pakaltinamumo / nepakaltinamumo būsenos, todėl teismas administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Institucijai.
II.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti, o Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad J. P. turėjo teisę apskųsti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą, bet to nepadarė. Prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę galią. Šiame nutarime konstatuotos aplinkybės yra šalių pripažintos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 punkto analogija, teismas neturėjo iš naujo nagrinėti baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių. Tai, kad J. P. sutikimas tikrintis alkotesteriu buvo, patvirtina vyriausiojo specialisto A. P. duoti parodymai bei vaizdo įrašas. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymu patvirtintą Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukciją, „Pamainos pareigūnas privalo įstatymų ir kitų teises aktų nustatyta tvarka nustatyti pristatytojo asmens neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą. Tam tikslui jis gali (26.1 p.): pagal savo kompetenciją naudoti testus ir technines priemones (26.1.1. p.). Institucijos nuomone, papildomai skirti ekspertizes nėra tikslinga. Akivaizdu, kad nuo 0.00 val. J. P. pradėjo vartoti alkoholį ir tuo metu nešiojo ginklą, taigi pradėjo nešioti šaunamąjį ginklą būdamas pakaltinamumo būsenoje. Be to, J. P. neblaivumo laipsnis buvo nustatytas ikiteisminiame tyrime.
Atsiliepimas
Atsiliepimu J. P. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad motyvas, jog reikia vadovautis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarime konstatuotomis aplinkybėmis, prieštarauja įstatymų reikalavimams, nes prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra priskirtinas prie faktų, kurių nereikia įrodinėti. Sutinkamai su ATPK 19 straipsnio nuostatomis, administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje. Negali būti taip, kad baudžiamosios teisės požiūriu kaltės nėra, o administracinio teisės pažeidimo sudėtyje kaltės požymis veikoje tuo pačiu metu yra nustatomas. Tai yra pažymėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija (administracinė byla Nr. N12-537-2005). Juridiškai pagrįstų, leistinai surinktų duomenų, kokio neblaivumo J. P. buvo veikos padarymo metu, byloje nėra. Jokie norminiai aktai negali prieštarauti įstatymams, šiuo atveju ATPK 270l reikalavimui siųsti neblaivumui nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Be to, girtumas alkotesteriu buvo nustatytas 6 val. 31 min., o koks J. P. girtumo laipsnis buvo 0 val. ir vėliau, nėra nustatyta, nors nuo girtumo laipsnio priklauso veikos kvalifikavimas pagal ATPK 194 straipsnio atskiras dalis. J. P. taip pat pažymi, kad nebuvo svarstyti jo prašymai į administracinės bylos nagrinėjimą kviesti liudytojus, išreikalauti papildomus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, numatančiu, jog išnagrinėjęs bylą teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą tais atvejais, kai reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar kai dėl kitų priežasčių teismas nesiima pats keisti veikos kvalifikavimo. Byla grąžinta protokolą surašiusiai institucijai pirmosios instancijos teismui nustačius, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, ar J. P. ginklo nešiojimo metu 2007 m. rugpjūčio 15 d., nuo 0 val. iki 6 val., buvo neblaivus (jei taip, tai kokio dydžio buvo jo neblaivumas) bei ar nurodytu metu jis nebuvo nepakaltinamumo būsenos.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byla turi būti grąžinta Institucijai tirti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje pateikti įrodymai yra nepakankami bylai teisingai išspręsti. Pirmosios instancijos teismo nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti būtina rinkti papildomus įrodymus, tačiau pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę rinkti įrodymus ne tik ikiteisminio tyrimo institucijai, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui (ATPK 256 str. 3 d., 284 str. 1 d.). Kitų esminių protokolo ir medžiagos trūkumų, kurie trukdytų bylą nagrinėti teisme, pirmosios instancijos teismas nenurodė.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje reikia rinkti nedaug naujų įrodymų (kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, reikalinga paskirti ekspertizę), todėl nėra būtinybės bylą grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaudamasi ekonomiškumo principu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tikslinga bylą baigti nagrinėti teisme, ir daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Prevencijos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.