Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4099-979/2019 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, dalyvaujant institucijai byloje teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, šalių santuokos nutraukimo byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo laikinai nustatyta su ieškovu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Šeimos bylų teismo Burtone (Anglijoje) 2016 m. kovo 3 d. nutartį ir jos vertimą į lietuvių kalbą; Šeimos bylų teismo Derbyje (Anglijoje) 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį ir jos vertimą į lietuvių kalbą; ieškovo ir atsakovės susirašinėjimą dėl vaikų išvežimo iš Anglijos į Lietuvą; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. balandžio 30 d. raštą ir jo vertimą į lietuvių kalbą.

9. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.

Dėl laikinosios vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

10. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas 2019 m. birželio 3 d. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, ieškovui palikti pavardę K., atsakovei jos pasirinkimu; nustatyti nepilnamečių vaikų R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo ieškinio registravimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui atskirai; priteisti 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikams. Ieškiniu taip pat buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jų tėvu (ieškovu). Burtono (Anglijoje) šeimos teisės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi byloje Nr. DE15P00369 šalių vaikų R. K. ir E. K. gyvenamoji su nustatyta tėvu (ieškovu), nustatyta atsakovės bendravimo su vaikais tvarka. Šeimos bylų teismas Burtone 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi patikslino atsakovės bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovui su vaikais 2019 m. vasario mėn. grįžus gyventi į Lietuvą, atsakovė dėl galimai neteisėtai į Lietuvą išvežtų vaikų grąžinimo į Jungtinę Karalystę kreipėsi į Jungtinės Karalystės centrines institucijas. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl vaikų grąžinimo, 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-3712-275/2019 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

12. Nesutiktina su apeliante, kad, Anglijos teismams nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vaikų tėvu, Lietuvos teismas negalėjo pritaikyti su vaikais susijusių laikinųjų apsaugos priemonių santuokos nutraukimo byloje.

13. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kita Europos Sąjungos valstybe (Jungtine Karalyste), teismas, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų pobūdžio, turi vadovautis Europos Sąjungos teisės šaltiniais. Skundžiama nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl laikinos šalių vaikų gyvenamosios vietos, todėl jo išsprendimui aktualus 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau - reglamentas ,,Briuselis II bis“).

14. Pažymėtina, kad pagal reglamento ,,Briuselis II bis“ 19 straipsnio 1 dalį, neatidėliotinais atvejais šio reglamento nuostatos neužkerta kelio valstybės narės teismams toje valstybėje esantiems asmenims ar turtui taikyti laikinas, įskaitant apsaugines, priemones, kurios gali būti numatytos tos valstybės narės teisėje, netgi jei pagal šį reglamentą kitos valstybės narės teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Nurodytos priemonės netaikomos, kai valstybės narės teismas, turintis jurisdikciją pagal šį reglamentą nagrinėti bylą iš esmės, jau yra ėmęsis priemonių, kurias jis laiko tinkamomis. Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nustatant laikiną vaikų gyvenamąją vietą yra galimas net ir tuo atveju, jeigu ateityje paaiškėtų, kad Jungtinės Karalystės teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į stabilią ir nekintančią gyvenamąją aplinką bylos nagrinėjimo metu, laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu.

15. Atmestinas apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį nepagrįstai priėmė neišklausęs atsakovės ir negavęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos skyriaus išvados.

16. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša atsakovui, kai mano, kad tai būtina. Šiuo atveju ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad ją skubiai informuoti apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą nebuvo galimybių. Nors sprendžiant klausimą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos ir nebuvo gauta vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. birželio 19 d. pateikė teismui išvadą Nr. 11SD-1586, kurioje nurodė, kad nepilnamečių R. K. ir E. K. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu šiuo metu geriausiai atitinka jų interesus. Skyriaus specialistams bendraujant su nepilnamečiais R. ir E. jie paaiškino, kad gerai sutaria su tėvu ir nori gyventi su juo. Taip pat berniukai nurodė, jog jiems gerai sekasi ugdymo įstaigose, turi draugų. Berniukai drąsūs, linksmi, prižiūrėti. Skyrius neturi duomenų apie tai, kad ieškovas šiuo metu netinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais R. ir E. K.. Skyriaus nuomone, tėvas šiuo metu tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiais sūnumis R. ir E., sudaro jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi.

17. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Taigi, esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą.

18. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovė dėl galimai neteisėtai į Lietuvą išvežtų vaikų grąžinimo į Jungtinę Karalystę kreipėsi į Jungtinės Karalystės centrines institucijas. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl vaikų grąžinimo, 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-3712-275/2019 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Teismas padarė išvadą, kad yra didelė rizika, jog, vaikus grąžinus, jiems būtų padaryta psichinė žala, taip pat didelė rizika, kad vaikai paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Ta aplinkybė, kad motina 2015 m. sutiko, jog vaikai nuolatinai gyventų su tėvų, kad vaikai, motinai išsikėlus iš šeimos, gyveno kartu su tėvu tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje, leidžia daryti išvadą, kad vaikų grąžinimas į Angliją nutrauktų buvusį stiprų ryšį su tėvu ir tai darytų neigiamą poveikį berniukų psichinei sveikatai. Teismas taip pat nustatė, kad apsigyvenęs Alytaus mieste, M. K. motinai priklausančiame dviejų kambarių bute, tėvas pasirūpino, kad sūnūs lankytų ugdymo įstaigas, įsidarbino. Byloje pateikti duomenys apie vaikų gyvenimo sąlygų patikrinimą Lietuvoje, t.y. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, sudarytas 2019 m. gegužės 23 d., iš kurio matyti, kad R. K. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 3a klasėje, E. K. lanko lopšelį-darželį „duomenys neskelbtini“. Akte nurodyta, kad tėvas, 2019 m. vasario 21 d. grįžęs iš Jungtinės Karalystės, atvyko į skyrių ir paaiškino situaciją dėl likimo gyventi Alytuje. Akte nurodyta, jog berniukai linksmi, drąsūs, prižiūrėti. Pažymėta, kad vaikai nori gyventi su tėvu, jis nedraudžia bendrauti su motina, su ja dažnai susisiekia ryšio priemonėmis. Byloje pateikti vaikų nuomonės išklausymo aktai, surašyti 2019 m. liepos 23 d., kuriuose nurodytas E. paaiškinimas, jog jam labiau patinka gyventi Lietuvoje; R. nurodė, jog patinka gyventi su tėvu, su tėvu ir broliu sutaria gerai. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad vaikai prieštarauja grąžinimui, nors tiesiogiai nėra pareiškę, ar nori būti sugrąžinti į Angliją. Ta aplinkybė, kad Lietuvoje gyvena visi berniukų giminės, išskyrus motiną ir vieną jų tetą, kad gyvendami Lietuvoje berniukai turės galimybę bendrauti su artimiausiais giminėmis – močiutėmis, teta, dėde, yra reikšminga darant išvadą, kurioje šalyje gyvendami vaikai gali jaustis saugiau, kurioje šalyje yra asmenų, kurie juos galėtų prižiūrėti ir jais pasirūpinti. Tai, kad vaikų tėvas susidaro darbą Lietuvoje, nori čia gyventi ir dirbti, yra svarbia aplinkybe sprendžiant vaikų grąžinimo klausimą, vaikams pareiškus norą gyventi su tėvu, esant nustatytai vaikų nuolatinio gyvenimo vietai su tėvu. Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad vaikams bus padaryta psichinė žala, juos grąžinus į Angliją ir jiems apsigyvenus motinos nuomojamame name. Teismas pripažino, kad mažesnis bendravimas su motina, nei buvo nustatyta bendravimo tvarkoje, paveiks vaikų emocinį ir psichologinį vystymąsi, tačiau tuo atveju, jei vaikai negyvens kartu su tėvu, su kuriuo kartu nuolatinai gyveno visą savo gyvenimą, atsiras didelė rizika, kad bus padaryta jiems psichinė žala, ne tik poveikis emociniam ir psichologiniam jų vystymuisi.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga aplinkybė, kad pati atsakovė, 2019 m. lapkričio 25 d. teikdama atsiliepimą į ieškovo ieškinį, nurodė, jog „bendraudama su vaikais mato, kad vaikai jau gerai jaučiasi Lietuvoje, ten priprato. Jos teigimu, suvokdama, kad vėl keisti vaikų gyvenamąją vietą nėra gerai dėl jų pačių, ji to negalėtų kaip motina padaryti, nes jos tikslas visada buvo ir yra vaikų gerovė. Todėl atsakovė sutiko su ieškinio dalimi dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu Lietuvoje.

20. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaikai šiuo metu gyvena su tėvu, per beveik vienerius metus (nuo tada, kada atvyko į Lietuvą ir nuolatinai čia apsigyveno) priprato ir prisitaikė prie naujos aplinkos, kurie jiems tapo socialiai artima, įprasta gyvenimo aplinka. Iš pateiktų duomenų matyti, kad tėvą su vaikais sieja pakankamai glaudus ryšys. Byloje nėra duomenų, kad aplinka, kurioje šiuo metu vaikai gyvena su ieškovu, vaikams būtų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, dėl ko būtų pagrindas deklaruoti vaikų gyvenamosios vietos (su tėvu) netinkamumą, būtinumą keisti įprastą gyvenamąją aplinką. Be to, pati atsakovė pripažino, kad šiuo metu vaikai gerai jaučiasi Lietuvoje ir ji sutinka, kad jų nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Už atskirąjį apeliantė sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį (2019 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 875). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog prašymai dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kartu ir skundai dėl teismo nutarčių, kuriomis yra išsprendžiami pirmiau minėti prašymai, nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas (CPK 80 straipsnio 2 ir 5 dalys, 87 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovei I. K. 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį (2019 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 875). Išaiškintina atsakovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.