Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-09-25 · Administracinė byla Nr. AS-261-541-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-25
Bylos Nr.
AS-261-541-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos
Kategorijos
  • 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-261-541/2008Procesinio sprendimo kategorija 69.3; 79.2
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Akcinės bendrovės „Danisco Sugar Kėdainiai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarties, administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2008 m. rugsėjo 3 d. viešame teismo posėdyje buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ prašė teismo:

1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –i ir Agentūra) Užsienio prekybos departamento direktoriaus 2008 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 0030/08-UDP „Dėl AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ eksporto kompensacijos nemokėjimo“ ir Agentūros 2008 m. kovo 28 d. raštą Nr. BR-(3.82)-10203 „Dėl jums (AB „Danisco Sugar Kėdainiai“) apskaičiuotos baudos“, kuriuo nustatytas baudos mokėjimo terminas ir palūkanų dydis;

2) įpareigoti Agentūrą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2006 m. gegužės 25 d., 2006 m. birželio 1 d. ir 2006 m. kovo 15 d. prašymus išmokėti eksporto kompensacijas už baltojo cukraus eksportą.

3) priteisti iš Agentūros pareiškėjo naudai jo sumokėtą žyminį mokestį ir kitas išlaidas dėl skundo surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, taip pat ir atstovavimo išlaidas.

Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, nes dokumentai, kurių pagrindu buvo priimti ginčijami sprendimai, sudaro ikiteisminio tyrimo dalyką.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovai teismo posėdyje prašė netenkinti prašymo sustabdyti administracinės bylos Nr. I-3348-426/2008 nagrinėjimą. Rašytiniame pareiškėjo paaiškinime nurodyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nėra susijęs su aplinkybėmis, dėl kurių šios administracinės bylos nagrinėjimas būtų negalimas, nes:

1) eksporto kompensacijų išmokėjimas bei baudų skyrimas yra tiesiogiai siejamas su iš Europos Sąjungos muitų teritorijos eksportuotų produktų importo į trečiąją šalį (paskirties vietą) faktu, o ne su dokumentais, kurių atžvilgiu, pareiškėjo nuomone, šiuo metu ir yra atliekamas ikiteisminis tyrimas;

2) Tadžikistano Respublikos muitinė yra pati patvirtinusi pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumą, šių dokumentų tikrumą bei pareiškėjo baltojo cukraus siuntų importo į Tadžikistano Respubliką faktą, už kurį pareiškėjui priklauso eksporto kompensacijos;

3) net jeigu pareiškėjas ir būtų pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo ir (ar) pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, atsakovas galėtų teisės aktų nustatyta tvarka susigrąžinti pareiškėjui sumokėtas eksporto kompensacijas, o tuo pačiu taikyti kitas teisės aktuose numatytas sankcijas. Tuo tarpu patenkinus atsakovo prašymą stabdyti administracinę bylą, ne tik kad nepagrįstai būtų užvilkintas galutinio sprendimo šioje byloje priėmimas, bet ir nepagrįstai apsunkinta pareiškėjo finansinė padėtis, kas akivaizdžiai pažeistų teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principus;

4) šios administracinės bylos nagrinėjimas gali būti sustabdomas išimtinai tik tuo atveju, jeigu byla yra nagrinėjama baudžiamąja tvarka, t. y. kai baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios turės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai, yra nustatinėjamos teismo baudžiamojoje byloje, ir tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių;

5) administracinės bylos sustabdymas sukeltų neproporcingai didelius pareiškėjo bei „Danisco“ įmonių grupės, kuriai pareiškėjas priklauso, nuostolius. Skirta bauda ne tik kad neigiamai įtakoja pareiškėjo finansinę padėtį, bet ir kenkia visos įmonių grupės dalykinei reputacijai bei geram vardui;

6) ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje atlikimo terminas yra sunkiai prognozuojamas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 3 d. priėmė nutartį, kuria administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sustabdė kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11008-08.,

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Agentūros Užsienio prekybos departamento direktoriaus 2008 m. kovo 7 d. sprendimu nuspręsta nemokėti AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ eksporto kompensacijos pagal paraiškas Nr. 5SR10102932, Nr. 5VR50113926 ir Nr. 5KR10104197, nes atsakovui iškilo abejonių dėl importuoto produkto kodo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Neteisėto paramos panaudojimo tyrimo skyriaus 2008 m. birželio 16 d. raštas Nr. 25/11-4-3261, adresuotas Agentūrai patvirtina, kad minėtame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11008-08 dėl AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ dokumentų suklastojimo, pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtą. Agentūros buvo paprašyta pateikti AB „Danisco sugar Kėdainiai“ ir AB „Danisco Sugar Panevėžys“ bendruosius dokumentus: 2005 m. liepos 26 d. Nr. 5KR10104197, 2005 m. liepos 28 d. Nr. 5SR10102932, 2005 m. gruodžio 21 d. Nr. 5VR50113926 ir juos lydinčius dokumentus, bei pareiškėjo, Agentūros, muitinių tarnybų ir kitus dokumentus, susijusius su išmokų administravimu pagal aukščiau išvardintus bendruosius dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Kolegija padarė išvadą, kad atitinkamo sprendimo priėmimas baudžiamojoje byloje gali turėti esminės įtakos nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-3348-426/2008, nes jei bus pripažinta, kad eksportuotojas sąmoningai pateikė melagingą informaciją, jis galimai praras reikalavimo teisę į atitinkamas eksporto kompensacijas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad administracinės bylos sustabdymo metu iš esmės apsunkintų įmonės finansinę padėtį ar kitaip neigiamai įtakotų AB „Danisco Sugar Kėdainiai“. Priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, Agentūra privalėtų grąžinti AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ pinigines lėšas.

Teismas padarė išvadą, kad kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo netenkinti prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atitinkamo sprendimo priėmimas baudžiamojoje byloje gali turėti esminės įtakos nagrinėjamoje administracinėje byloje, t y. tarp iškeltos baudžiamosios bylos ir šios administracinės bylos egzistuoja prejudicinis ryšys.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio l dalies 3 punktu, teismas sustabdo administracinę bylą tik tais atvejais, kai negalima jos nagrinėti, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Taigi, vienintelė administracinės bylos sustabdymo priežastis yra administracinės bylos nagrinėjimo negalimumas dėl kitos nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl administracinės bylos sustabdymo pagal ABTĮ 98 straipsnio l dalies 3 punktą, yra būtina nustatyti, ar yra nagrinėjama kita susijusi byla ir, antra, ar šios bylos baigtis turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią stabdomai administracinei bylai (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-63-286-08). Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą, ar kita byla yra susijusi, yra būtina įvertinti pačio administracinio ginčo pobūdį bei ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-82/2005). Tačiau, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nesiaiškino, kokiais atvejais yra išmokamos eksporto kompensacijos pagal taikytinus teisės aktus ir, ar tariamas melagingos informacijos pateikimas, siekiant gauti eksporto kompensacijas, turi teisinės reikšmės administracinio ginčo tarp pareiškėjo ir atsakovo išsprendimui, t. y. atsakovo sprendimo nemokėti pareiškėjui eksporto kompensacijų ir skirti pareiškėjui baudą pagrįstumo ir teisėtumo nustatymui.

2. 1999 m. balandžio 15 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 800/1999 (toliau - Reglamentas) preambulės 2, 15 ir 17 punktai bei Reglamento 3 ir 15 straipsniai įtvirtina principą, jog eksporto kompensacijos yra mokamos atsižvelgiant į vienintelį esminį kriterijų - atitinkamų produktų importo į trečiąją šalį faktą, kitaip tariant - atsižvelgiant į tai, ar atitinkami produktai faktiškai pasiekė trečiosios šalies rinką. Reglamento 3 straipsnis numato, kad teisė gauti grąžinamąją išmoką įgyjama importavus produktus į konkrečią trečiąją šalį jeigu jai taikoma diferencijuota grąžinamoji išmoka (eksporto kompensacija). Reglamento 15 straipsnio l dalis numato, jog eksporto kompensacijos mokamos, jeigu per 12 mėnesių nuo eksporto deklaracijos priėmimo dienos nepakitusios būsenos produktai importuojami (trečiąją šalį ar vieną iš trečiųjų šalių, kuriai taikoma grąžinamoji išmoka (eksporto kompensacija). Šį Reglamento nuostatų aiškinimą patvirtina ir Europos Teisingumo Teismas bei Europos Komisijos 1998 m, kovo 5 d. rekomendacija Nr. VJ/8763/97 (toliau - Rekomendacija) (b. t. IV, b. L 100-106). Taigi, eksporto kompensacijų išmokėjimas arba jų neišmokėjimas turėtų būti siejamas ne su eksportuotojo, t. y. pareiškėjo, pateiktais dokumentais ar juose nurodomos informacijos (pvz., KN kodų) tikslumu, o su atitinkamų produktų importo į konkrečią trečiąją šalį, nes būtent pastaroji aplinkybė sąlygoja eksporto kompensacijų mokėjimą arba jų nemokėjimą pagal Reglamentą. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotas turinio viršenybės prieš formą principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo srityje svarbiausia yra įvertinti ir nustatyti šių teisinių santykių dalyvių veiklos turinį, o ne formaliąją jos išraišką. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas šios administracinio ginčo išsprendimui, o tuo pačiu ir administracinės bylos sustabdymo klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės visiškai nenustatinėjo ir jos nevertino.

3. Reglamento 51 straipsnio l dalis numato, jog bauda už sąmoningai pateiktą melagingą, informaciją visų pirma gali būti skiriama tik tais atvejais, kai yra nustatoma, kad eksportuotojas, siekdamas gauti grąžinamąją eksporto išmoką, paprašė sumos, didesnės nei taikoma išmoka, t. y. tik tais atvejais, kai eksportuotojas paprašė eksporto kompensacijos, kuri visa ar jos dalis jam teisėtai nepriklauso, pavyzdžiui, už iš Europos Sąjungos muitų teritorijos neeksportuotus ir (ar) į trečiąją šalį neimportuotus produktus. Taigi, sprendžiant baudos skyrimo pareiškėjui klausimą, turėtų būti atsižvelgiama į pagrindinę teisiškai reikšmingą aplinkybę - produktų importo į konkrečią trečiąją šalį faktą (šiame kontekste papildomai turėtų būti nustatinėjamas ir eksportuotojo prašymo buvimo faktas).

4. Teismas tinkamai neįvertino tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusio administracinio ginčo pobūdžio ir tinkamai nenustatė ir neįvertino šio ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, pagal kurias iš esmės turėtų būti sprendžiamas atsakovo sprendimo neskirti pareiškėjui eksporto kompensacijų ir skirti pareiškėjui baudą pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Pirmosios instancijos teismo nurodoma aplinkybė, jog atsakovui iškilo abejonių dėl į Tadžikistano Respubliką importuotų pareiškėjo baltojo cukraus siuntas identifikuojančių KN kodų yra visiškai nereikšminga, kadangi pagal Reglamento 3 ir 15 straipsnius eksporto kompensacijų išmokėjimą arba neišmokėjimą sąlygoja ne tai, ar pareiškėjo baltojo cukraus siuntos buvo importuotos į Tadžikistano Respubliką vienu ar kitu KN kodu, o tai, ar iš vis šios siuntos buvo importuotos į šią trečiąją šalį. Be to, kaip nurodoma Rekomendacijoje (b. t. IV, b. 1. 100-106), Pareiškėjo dokumentuose esantys KN kodų neatitikimai turėtų būti vertinami ne izoliuotai, o visų pareiškėjo pateiktų dokumentų kontekste, ypač nagrinėjant ir vertinant prašymus išmokėti eksporto kompensacijas už prekių eksportą į mažiau išsivysčiusias trečiąsias šalis, kai su tokiais neatitikimais yra susiduriama pakankamai dažnai. Pažymėjo, kad teismo išvada, jog tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad pareiškėjas sąmoningai pateikė melagingą informaciją, jis galimai prarastų reikalavimo teisę į atitinkamas eksporto kompensacijas, taip pat yra nepagrįsta ir iš esmės prieštarauja Reglamento 3 ir 15 straipsniams bei Reglamento 51 straipsnio l daliai, kurie nurodo, jog reikalavimo teisė į eksporto kompensacijas yra prarandama bei bauda yra skiriama tik tuo atveju, jeigu, esant eksportuotojo prašymui išmokėti eksporto kompensacijas, yra nustatoma, kad iš Europos Sąjungos muitų teritorijos eksportuoti produktai nebuvo importuoti į konkrečią trečiąją šalį. Tuo tarpu, kaip matyti iš Reglamento 51 straipsnio l dalies a punkto, sąmoningai atsakovui pateiktos melagingos informacijos faktas yra reikšmingas tik pačios baudos dydžio nustatymui, bet ne eksporto kompensacijos išmokėjimui ar baudos skyrimui.

5. Atsakovo sprendimo neskirti pareiškėjui eksporto kompensacijų ir skirti pareiškėjui baudą pagrįstumo ir teisėtumo klausimas administracinėje byloje turėtų būti sprendžiamas visų pateiktų įrodymų kontekste nustatinėjant vienintelę teisiškai reikšmingą aplinkybę - pareiškėjo baltojo cukraus siuntų importo į Tadžikistano Respubliką faktą. Tuo tarpu, iš FNTT Neteisėto paramos panaudojimo tyrimo skyriaus 2008 m. birželio 16 d. rašte Nr. 25/11-4-3261 (b. t. IV, b. 1.164) nurodomo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje dalyko yra akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje metu ši administracinės bylos išsprendimui reikšminga aplinkybė nebus nustatinėjama, todėl ir baudžiamosios bylos baigtis neturės jokios įtakos administracinės bylos nagrinėjimui.

6. Net ir tuo atveju, jeigu teismas vis dėlto pripažintų, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodomas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje yra susijęs su nagrinėjama administracine byla, pareiškėjo nuomone, iš FNTT Neteisėto paramos panaudojimo tyrimo skyriaus 2008 m. birželio 16 d. rašte Nr. 25/11-4-3261 (b. t. IV, b. 1.164) nurodomų aplinkybių negalima spręsti, kad iškeltos baudžiamosios bylos baigtis turės kokią nors įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią nagrinėjamai administracinei bylai.

7. Teismas netinkamai aiškino ir pritaikė ABTĮ 98 straipsnio l dalies 3 punktą. Skundžiamoje nutartyje nurodomoje baudžiamojoje byloje yra atliekamas tik ikiteisminis tyrimas. Jokių įrodymų apie tai, kad ši baudžiamoji byla yra perduota teismui ar kad ji yra nagrinėjama teisme, administracinėje byloje nebuvo pateikta. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 6 straipsnio l dalimi, baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai. Pagal BPK 218 ir 220 straipsnius baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra pradedamas tik prokurorui surašius kaltinamąjį aktą ir perdavus šios baudžiamosios bylos medžiagą teismui, kuriam ta byla yra teisminga. Atsižvelgiant į tai, jog minėta baudžiamoji byla, yra tik ikiteisminio tyrimo stadijoje, teismas neturėjo pakankamo teisinio pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio l dalies 3 punkto nuostatas.

Mano, kad administracinės bylos nagrinėjimas gali būti stabdomas išimtinai tik tuo atveju, jeigu kita byla yra nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Baudžiamoji byla yra laikoma nagrinėjama tik tada, kai prokuroras yra surašęs kaltinamąjį aktą ir atlikto ikiteisminio tyrimo medžiaga kartu su kaltinamuoju aktu yra perduota teismui. Taigi, atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje negali būti prilyginamas baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Šią išvadą patvirtina ir ABTĮ 99 straipsnio l dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią ABTĮ 98 straipsnio l dalies 3 punkte numatytais atvejais administracinė byla yra sustabdoma iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis.

Analogiškos nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2007 m. sausio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007 išaiškino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio l dalies 3 punktui analogiško Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 punkto taikymą.

8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kitas pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjo nuodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nestabdyti administracinės bylos nagrinėjimo. Nors remiantis ABTĮ 106 straipsnio l dalies 5 punktu, 87 straipsnio 4 dalies 2-4 punktais, teismo procesiniame sprendime turėtų būti nurodytos aplinkybės ir išdėstyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys teismo išvadas, o toliau nurodytos aplinkybės, pareiškėjo įsitikinimu, yra reikšmingos sprendžiant administracinės bylos sustabdymo klausimą.

Iš administracinės bylos faktinių aplinkybių bei joje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad, sprendžiant eksporto kompensacijų išmokėjimo pareiškėjui klausimą, atsakovui iškilo abejonių dėl pareiškėjo pateiktų patikslintų Tadžikistano Respublikos importo deklaracijų (b. t. I, b. 1. 106; b. t. II, b. 1. 2; b. t. II, b. 1. 77) bei 2007 m. spalio 8 d. Tadžikistano Respublikos valstybinių pajamų ir mokesčių inspekcijos rašto (b. t. I, b. 1. 113; b. t. II, b. L 9), kurie iš esmės paneigia Atsakovo (per Lietuvos Respublikos muitinės departamentą prie Finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas)) gautą informaciją, jog KN kodai nebuvo taisomi (b. t. III, b. 1. 58- 210; b. 1.1, b. 1. 112). Iš Tadžikistano Respublikos muitinės tarnybos gauti pakartotiniai raštai (b. t. IV, b. 1. 29, 43; b. t. IV, b. 1. 66- 67) patvirtina minėtuose pareiškėjo dokumentuose nurodytos informacijos teisingumą, t. y. tai, jog visos pareiškėjo baltojo cukraus siuntos buvo tinkamai importuotos į Tadžikistano Respubliką, jų atžvilgiu atlikti visi muitinės importo formalumai, sumokėti visi importo muitai. Šiuos raštus atsakovas gavo tiesiogiai iš centrinės Tadžikistano Respublikos muitinės tarnybos (per Muitinės Departamentą), jie taip pat yra pasirašyti to pačio Tadžikistano Respublikos muitinės pareigūno, kuris anksčiau Atsakovui (per Muitinės departamentą) pateikė klaidingą informaciją ir dabar tai pripažino. Itin svarbu atkreipti teismo dėmesį ir į tai, kad kanu su šiais raštais Tadžikistano Respublikos muitinės tarnyba pateikė tas pačias pareiškėjo atsakovui pateiktas patikslintas Tadžikistano Respublikos importo deklaracijas bei tą patį 2007 m. spalio 8 d. Tadžikistano Respublikos valstybinių pajamų ir mokesčių inspekcijos (Nausko muitinės poskyrio) raštą Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nėra pakankamo pagrindo abejoti pareiškėjo pateiktų dokumentų tikrumu, kai centrinė Tadžikistano Respublikos muitinės tarnyba pareiškėjo baltojo cukraus siuntų importo į Tadžikistano Respubliką faktą pati grindžia tais pačiais dokumentais. Administracinėje byloje esant įrodymams, patvirtinantiems Pareiškėjo baltojo cukraus siuntų importo į Tadžikistano Respubliką faktą, Pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos (pvz. KN kodų) tikslumas nėra teisiškai reikšmingas priimant sprendimą šioje administracinėje byloje. Dėl šių priežasčių, Pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo netenkinti atsakovo prašymo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, yra aiškiai nepagrįsta, kadangi tai rodo, jog iškeltos baudžiamosios bylos baigtis iš esmės neturės jokios įrodomosios, prejudicinės ar privalomosios galios nagrinėjamai administracinei bylai.

9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Reglamentas vis dėlto numato galimybę nacionalinėms mokėjimo institucijoms (t. y. Atsakovui) susigrąžinti išmokėtas eksporto kompensacijas ir taikyti baudas, kai yra nustatoma, kad eksportuotojas šias kompensacijas gavo neteisėtai. Reglamento 52 straipsnio l dalis nurodo, jog eksportuotojas privalo grąžinti neteisėtai gautas grąžinamąsias išmokas (eksporto kompensacijas), įskaitant visas baudas ir delspinigius apskaičiuotus už laikotarpį nuo išmokų sumokėjimo iki jų grąžinimo. Neteisėtai gautų eksporto kompensacijų, baudų ir delspinigių susigrąžinimo tvarką taip pat detaliai reglamentuoja 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 137 patvirtintos Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės. Taigi, nagrinėjamu atveju, net jeigu Pareiškėjas ir būtų pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje dėl dokumentų suklastojimo ir (ar) pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka galėtų įpareigoti Pareiškėją grąžinti sumokėtas eksporto kompensacijas, o tuo pačiu taikyti kitas teisės aktuose numatytas sankcijas. Tuo tarpu Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo nutarta sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, ne tik kad nepagrįstai užvilkintų galutinio sprendimo administracinėje byloje priėmimą, bet ir nepagrįstai apsunkintų pareiškėjo finansinę padėtį, ne tik įšaldydama 1346 295,06 litų eksporto kompensacijų išmokėjimą, bet ir per visą šį laiką palikdama galioti atsakovo sprendimą dėl 2 692 590,12 litų baudos skyrimo pareiškėjui, kas prieštarauja teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principams.

10. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas neįrodė, kad administracinės bylos iš esmės apsunkintų pareiškėjo finansinę padėtį ar kitaip neigiamai įtakotų pareiškėją, yra nepagrįsta. Nuo atsakovo sprendimų, kuriais buvo atsisakyta išmokėti eksporto kompensacijas ir skirta baudą, priėmimo praėjo daugiau nei 5 mėnesiai. Per šį laikotarpį „Danisco“ įmonių grupėje įvyko nemažai pasikeitimų, tame tarpe ir šiuo metu vykstantis „Danisco“ įmonių grupės dalies, kuriai priklauso Pareiškėjas, pardavimo sandoris. Todėl Atsakovo nepagrįstai neišmokėtos eksporto kompensacijos, kurių bendra vertė yra l 346 295,06 litų, bei skirta 2692 590,12 litų bauda ne tik kad neigiamai įtakoja Pareiškėjo finansinę situaciją, o ypač minėtą sandorį, bet ir kenkia visos įmonių grupės dalykinei reputacijai bei geram vardui,

kadangi visą administracinės bylos sustabdymo laiką bus abejojama Pareiškėjo sąžiningumu bei gera valia.

11. Teismas neatsižvelgė ir nevertino to, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo terminas yra sunkiai prognozuojamas. Vadovaujantis BPK 215 straipsnio 1 dalimi, tik tuo atveju, jeigu per 6 mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad, pagal BPK 177 straipsnį ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini, įvertinti net ir tikėtiną ikiteisminio tyrimo terminą yra neįmanoma (Priedas Nr. l).Administracinė byla tokiu atveju būtų sustabdoma iki bus priimtas galutis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, t. y. ne tik iki kaltinamojo akto surašymo (ikiteisminio tyrimo pabaigos), bet ir - iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme ir nuosprendžio įsiteisėjimo (apeliacijos, kasacijos). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad administracinės bylos sustabdymas neigiamai įtakos pareiškėją.

Šios administracinės bylos nagrinėjimas ilgą laiką, o ypač jos sustabdymas ilgam ir sunkiai prognozuojamam terminui sukels pareiškėjui nuostolių, nes visą šį laiką pareiškėjas negalės savo veikloje naudoti jam teisėtai priklausančių eksporto kompensacijų. Minimalius pareiškėjo nuostolius jau šiuo metu galima įvertinti kaip palūkanas už atsakovo neišmokėtas eksporto kompensacijas, kurios, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnyje 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytomis taisyklėmis, sudaro 6 procentus metinių palūkanų ir kurios šiai dienai sudaro daugiau nei 50 300,00 litų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog teismas sustabdo bylą kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal ABTĮ 98 straipsnio 2 dalies 2 punktą tokiu atveju administracinė byla sustabdoma kol įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis kitoje teisme nagrinėjamoje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje (adm. byla Nr.AS-63-286-08) nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Vien tai, kad nagrinėjama byla ir kita byla nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka yra tarpusavyje susijusios, o taip pat tai, jog vienos bylos nagrinėjimui būtina medžiaga yra kitoje byloje nėra pakankama ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11008-08.

Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje nustatinėjamas asmuo, galimai suklastojęs oficialų dokumentą, o nagrinėjamoje administracinėje byloje tiriami atsakovo priimtų sprendimų teisėtumas jų priėmimo metu, t. y. ar pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, Nacionalinė mokėjimo agentūra turėjo pagrindą priimti pareiškėjo skundžiamus sprendimus. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nėra kliūtis nagrinėti šią administracinę bylą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjama administracinė byla sustabdyta nepagrįstai.

Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Akcinės bendrovės „Danisco Sugar Kėdainiai“ atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina Alimienė Stasys Gagys Stasys Gudynas